Amerikos konservatoriai išreiškė savo nusivylimą po to, kai šalies katalikas prezidentas Joe Bidenas šią savaitę paskelbė Nacionalinės maldos dienos kreipimąsi, kviečiantį melstis, tačiau jame nebuvo aiškiai paminėtas Dievas.
Kreipimesi prezidentas kvietė žmones „dėkoti pagal savo tikėjimą ir sąžinę už daugybę laisvių ir palaiminimų“.
Jame JAV vadinama tauta, „pasižyminti nepaprastu religiniu gyvybingumu ir įvairove“, ir tai priskiriama „visų amerikiečių teisei melstis“. „Šią Nacionalinę maldos dieną mes susivienijame su tikslu ir ryžtu ir vėl pasirenkame pagrindines laisves, kurios padėjo apibrėžti mūsų tautos identitetą ir nukreipti mūsų Tautą tinkama linkme nuo pat pirmųjų dienų“, – sakoma kreipimesi.
Taip pat prezidentas priduria: „Mes švenčiame savo neįtikėtiną laimę, kad būdami amerikiečiai galime laisvai veikti – nesvarbu, koks tikėjimas ar įsitikinimai. Atraskime maldose, kad ir kaip jos būtų sakomos, pasiryžimo įveikti sunkumus, pakilti virš mūsų skirtumų ir susiburti kaip viena tauta susitikti šiuo istorijos momentu“.
Tačiau kreipimesi niekur nėra minimas žodis „Dievas“, priešingai Bideno pirmtako Donaldo Trumpo ir Baracko Obamos kalboms.
Tai pasako daug, ar ne? Sunku patikėti, kad taip toli nuėjome.
Evangelikų lyderis Franklinas Grahamas teigė, kad tai jį „labai nuliūdino“. „Tai pasako daug, ar ne? Sunku patikėti, kad taip toli nuėjome“, – sakė jis „Facebook“ įraše. „Dievo paminėjimo praleidimas yra pavojingas dalykas. Jis yra tas, kurį mes, kaip individai ir kaip tauta, turime kviesti į pagalbą. Jis mus sukūrė ir išgelbėjo mus, tikėdamas savo sūnumi Jėzumi Kristumi.
Konservatorių radijo laidų vedėjas Toddas Starnesas tviteryje parašė: „Dėl Bideno „bedieviškos“ Nacionalinės maldos dienos kreipimosi: demokratų problema yra ta, kad jie netiki, jog mūsų Kūrėjas mus apdovanojo tam tikromis neatimamomis teisėmis. Jie tiki, kad mus apdovanojo vyriausybė“.
kiekvienas žodis skamba kaip melas ar ironija:
„mes susivienijame su tikslu ir ryžtu ir vėl pasirenkame pagrindines laisves, kurios padėjo apibrėžti mūsų tautos identitetą ir nukreipti mūsų Tautą tinkama linkme nuo pat pirmųjų dienų“, „Mes švenčiame savo neįtikėtiną laimę, kad būdami amerikiečiai galime laisvai veikti – nesvarbu, koks tikėjimas ar įsitikinimai. Atraskime maldose, kad ir kaip jos būtų sakomos, pasiryžimo įveikti sunkumus, pakilti virš mūsų skirtumų ir susiburti kaip viena tauta susitikti šiuo istorijos momentu“.
Kas ta neįtikėtina laimė, pagrindinės laisvės ir kas suburs šiandien?