Gintautas Lukošaitis
Su dideliu susirūpinimu stebiu Lietuvos konkurencijos tarnybos veiklą. Mane stebina šios institucijos nesupratimas, kokios yra savivaldybių funkcijos ir atsakomybės.
Savivaldybės visoje Europoje užtikrina nenutrūkstamą kokybišką viešųjų paslaugų teikimą mažiausiomis įmanomomis kainomis.
Savivaldybės teikiamos paslaugos per savo kontroliuojamas įmones yra dažniausiai monopolinės, pvz., šiukšlių išvežimas, viešasis transportas, o ypač centralizuotos šilumos gamyba ir tiekimas.
Alytaus miesto savivaldybė įkvėpta Šiaulių miesto pavyzdžio nusprendė susigrąžinti šilumos ūkio kontrolę, bet Lietuvos konkurencijos tarnyba stojo ginti ne viešąjį interesą, o kažką…(?)
Jei konkurencijos tarnyba rūpinasi konkurencija šilumos ūkyje, tai tuo atveju turėtų rūpintis, kad privatus kapitalas (Litekso) nutiestų savo šilumos perdavimo tinklus ir kiekviename bute įrengtų po atskirą radiatorių.
Visi supranta, jog to negali būti, nes čia veikia mąsto ekonomikos dėsnis, todėl apie konkurenciją šilumos ūkyje klasikine prasme kalbėti negalima!
Dabar prie akis bandančių pavyzdžių:
Šiaulių miestas išvengė spekuliacinio konkurencijos modelio šilumos ūkyje. Šiaulių miesto monopolinė įmonė Šiaulių energija savo laiku padarė tinkamas investicijas į šilumos gamybos modernizavimą, nuo šilumos gamybos dujomis buvo pereita prie biokuro (dabar biokuro dalis sudaro šilumos gamyboje 70%). Visos investicijos atliktos beveik savo lėšomis!
Šiuo metu Šiaulių energija tiekia pigiausią šilumą Lietuvoje ( 4.31 cnt už kw) ir sugeneruoja virš 3 milijonų eurų pelno miestui!!!
Dabar palyginime Šiaulių su Vilniaus šilumos ūkio situacija:
Šiuo metu vilniečiai moka už vieną šilumos kilovatvalandę 5.1 cnt. Taigi vilniečiai, lyginat su šiauliečiais, kasmet permoka apie 25 milijonus eurų! Pridėkime tai, kad Vilniaus savivaldybė yra skolinga Vilniaus energijai 20 milijonų eurų (o šią skolą be konkurso nupirko Šiaulių bankas), plius Vilniaus energija skolinga 18 milijonų eurų savivaldybės įmonei UAB „Vilniaus vandenys”, o tai reiškia, kad šilumos kainos dalis yra ir vandens kainoje…
Tokia pati liūdna situacija Kauno, Klaipėdos, Alytaus, Joniškio šilumos ūkiuose,- kur konkurencija šilumos ūkyje imituojama. O ten, kur konkurencija ne imituojama – rezultatai geri arba labai geri!
Šiauliuose iš tiesų įgyvendinamas Šilumos ūkio įstatymas, kurio tikslas užtikrinti šilumos gamybą ir tiekimą įmanomai mažiausiomis sąnaudomis ir mažiausia galutine kaina vartotojui.
Mane stebina, kaip Vilniaus savivaldybė sužlugdė savo įmonę Vilniaus autobusų parką, rinką atidavusi tariamai Latvijos įmonių grupei. Ar tai nėra veikimas prieš Lietuvos valstybės interesus?
Šiauliuose monopolinė savivaldybės įmonė „Busturas” teikia pigiausias viešojo transporto paslaugas miestiečiams, tačiau tai netrukdo atnaujinti autobusų parką!
Tokia pati situacija ir šiukšlių surinkimo srityje, nes Šiauliuose konkurencija ne spekuliuojama, o siekiama gerų rezultatų.
Raginu atkreipti dėmesį i aukščiau išdėstytus faktus: Lietuvos Respublikos prezidentę, Seimą (Savivaldybių komiteto narius) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybę.
Autorius yra Šiaulių m. savivaldybės tarybos narys
