Autorė yra humanitarinių mokslų daktarė, Nacionalinio susivienijimo tarybos narė
„Vienybė įvairovėje” – Europos Sąjungos šūkis, pirmą kartą pradėtas naudoti 2000 metais. ES valstybės praturtina Europos Sąjungą tik jai būdingomis ypatybėmis: nuo mokslo atradimų iki gamtos paveldo, nuo sporto pasiekimų iki skirtingų tradicijų puoselėjimo.“ Taip rašoma Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje internetiniame puslapyje.
Neginčijama, jog europiečiais jaustis skatina bendra civilizacija ir gerovės lūkesčiai, o ne buvimas vienoje sąjungoje. Ryškėja įvairūs skirtumai tarp sąjungos regionų. Ekonominiais klausimais aiški Šiaurės ir Pietų šalių takoskyra: šiauriečiai labiau taupo, pietūs pasižymi didesniu švaistymu. Atitinkamai, jeigu žiūrime Vidurio Rytų ir Vakarų Europą, jose labai skiriasi požiūris į religiją, į multikultūriškumą, į šeimos sampratą ir į įvairias kitas religines grupes.
Šiomis dienomis besirutuliojantys įvykiai apie vienoje iš Europos Sąjungos (ES) šalių priimtas įstatymo pataisas dar labiau apnuogino skirtumus tarp narių.
Vengrijos parlamentas priėmė pataisas, kuriomis siekiama apsaugoti vaikus nuo ankstyvos seksualizacijos ir nuo LGBT ideologija grįstos indoktrinacijos bei sutvirtino fundamentalią tėvų teisę patiems auklėti vaikus vertybiniais ir dorovės klausimais. Nors pagal Lisabonos sutartį šeimos politika yra atskirų šalių reikalas, tačiau dalis ES šalių pasmerkė šią Vengrijos poziciją. Laikydamos, jog tai ne šeimos, o „žmogaus teisių” klausimas, 16 ES valstybių lyderiai pasirašė laišką, kuriuo reiškiamas palaikymas (kaip jie tai pateikia) LGBT asmenų teisių gynimui. Tokio jų žingsnio nepalaikė likusios šalys: Austrija, Bulgarija, Čekija, Kroatija, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija, Portugalija. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat stojo į šią daugiausiai Vidurio Rytų Europos šalių grupę, suprantančią apie būtinybę išlaikyti suverenumą sprendžiant vertybinius klausimus.
Priminsime, jog Lietuvoje šiuo metu galioja į vengriškąsias pataisas panašus Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas, kurio su LGBT propaganda susijusios, tiksliau ją draudžiančios, pataisos priimtos 2009 m., valdžioje esant TS-LKD. Tiesa, šiuo metu įstatymas yra praktiškai nebetaikomas, tačiau jis nėra atšauktas.
Įvykis išryškino gilėjančius nesutarimus ES viduje. Savo homoseksualios orientacijos neslepiantis Liuksemburgo ministras pirmininkas Xavier Bettel prakalbo apie finansines sankcijas Vengrijai, Belgijos ministras pirmininkas Alexander De Croo įstatymo pataisas išvadino „primityviomis”, o Nyderlandų vyriausybės vadovas Markas Rutte pabrėžė, jog su tokiomis pažiūromis Vengrijai nėra vietos Europos Sąjungoje.
Kardinaliai priešingai įvykį vertina Čekijos prezidentas Milos Zeman, kuris pabrėžė, kad kišimasis į kitos ES šalies reikalus yra didelė politinė klaida. „Viktoras Orbanas sako, kad jis nėra prieš homoseksualus, tačiau yra prieš manipuliavimą ne tik tėvais, bet ir vaikais lytinio švietimo srityje”. „Nematau priežasties su juo nesutikti”, sakė M. Zeman. „Jeigu žmogus priklauso tam tikrai seksualinei mažumai, tai yra jo asmeninis reikalas. Tačiau, jeigu toks individas atvirai pradeda demonstruoti savo orientaciją, jis pradeda iš aukšto žiūrėti į visus kitus”, pastebėjo jis, bei pridūrė, „jeigu būtų jaunesnis, Prahoje surengtų didelį protesto renginį skirtą heteroseksualams”. M. Zeman pasisakė ir apie genderistinių aktyvistų aukštinamą „lyties keitimą”. Prezidentas pabrėžė, jog medicinines lyties keitimo procedūras laiko nusikaltimu: „Jeigu jums atliekama lyties keitimo operacija, save žalodami nusikalstate prieš save patį (committing a crime of self-harm)”.
Vengrijos iniciatyvą gyrė ir Lenkijos švietimo ministras Przemysław Czarnek: „Šiame įstatyme teigiama, kad mokyklinės pamokos, kuriose kalbama apie seksualumo klausimus, neturi skatinti lyties keitimo ar homoseksualumo”. „Turėtume visas šias taisykles pritaikyti ir Lenkijos žemėje!“ – kalbėjo P. Czarnek.
LR Prezidentas G. Nausėda kalbėdamas apie minimus įvykius akcentavo, kad vertybinių klausimų sprendimas yra suverenios valstybės klausimas, ir „niekas negali nurodinėti mums arba teikti direktyvų” vykdymui.
O nurodinėjimai kaip elgtis vienais ar kitais klausimais išties jaučiami. Jaučiamas siekis aktyviai diktuoti kas turi būti laikoma šeima, kaip traktuojamas lytiškumas ar interpretuojami tam tikri istoriniai įvykiai. Džiugu, kad Vidurio Rytų Europos šalims išlieka svarbus krikščioniškas moralinis mokymas, žmogaus orumas ir valstybės suverenitetas.
Vengrijos atvejis tik dar kartą patvirtino, jog sutarimas vertybiniais klausimais yra silpnoji Europos Sąjungos vieta, o ideologinis šūkis „Vienybė – įvairovėje” – neveikia. Priešingai, bandymas represyviai visiems primesti vieną LGBT ideologiją, užmaskuotą tariamomis „žmogaus teisėmis”, Vidurio Rytų Europai yra nepriimtinas. Užtenka kalbėti politkorektiškomis frazėmis, laikas pasakyti, jog mūsų vertybinė pozicija yra tokia, ir mieli Briuselio ponai, atėjo laikas ją pripažinti.