Putinas patvirtino Rusijos nacionalinio saugumo strategiją
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pasirašė atnaujintą šalies nacionalinio saugumo strategiją, kurioje perspėjama dėl aštrėjančių grėsmių, įskaitant susijusias su Vakarų valstybių pastangomis „išsaugoti savo hegemoniją“. Atitinkamas įsakas šeštadienį buvo paskelbtas Rusijos teisinės informacijos portale. Dokumente nurodoma, kad „šiuolaikinis pasaulis išgyvena transformacijos laikotarpį“. „Pasaulyje augantis nestabilumas, radikalių ir ekstremistinių nuotaikų stiprėjimas gali atvesti prie mėginimų didėjančius nesutarimus tarp valstybių spręsti ieškant vidaus ir išorės priešų, [taip pat prie] ekonomikos, tradicinių vertybių sugriovimo ir pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių nepaisymo“, – rašoma strategijoje. „Didėjančios geopolitinės įtampos sąlygomis Rusijos užsienio politika turi skatinti tarptautinių santykių sistemos, pagrįstos tarptautine teise, visuotinio, visiems lygaus ir nedalomo saugumo principais, stabilumą, gilinti daugiašalį bendradarbiavimą be skiriamųjų linijų ir blokų požiūrio, siekiant kartu spręst globalias ir regionines problemas, centrinį koordinuojantį vaidmenį atliekant Jungtinėms Tautoms ir jų Saugumo Tarybai“.
Prezidentas Palangoje atidengė paminklą Jamesui Youngui Simpsonui
Prezidentas Gitanas Nausėda ir ponia Diana Nausėdienė šeštadienį dalyvavo Palangos atgavimo 100-mečio šventėje, kurioje šalies vadovas atidengė paminklą škotų mokslininkui, rašytojui ir diplomatui Jamesui Youngui Simpsonui. Iškilmėse šalies vadovas priminė, kad šiandien sunku net įsivaizduoti nepriklausomą Lietuvos valstybę be Palangos ir Šventosios, kad būtent Palangoje Lietuva grįžo į jūrinių valstybių gretas, jog jau niekada iš jų nebepasitrauktų.
Mirė pirmasis LRT diktorius Juozas Baranauskas
Penktadienį vakare artimieji pranešė apie pirmojo LRT diktoriaus Juozo Baranausko netektį, vyrui buvo 86 metai. Apie netektį LRT pranešė vėlionio dukra. Anot jos, tėvas neturėjo lėtinių ligų, todėl tiksli mirties priežastis – neaiški. LRT eteryje J. Baranauskas dirbo nuo pat televizijos įkūrimo 1957 metais.
Pavilionis nesulaukė kvietimo į priėmimą Valstybės dienos proga
Prezidentas Gitanas Nausėda planuoja liepos 6-ąją Valstybės dienos proga surengti priėmimus Prezidentūroje, tačiau ne visi Seimo komitetų pirmininkai gavo kvietimus juose dalyvauti. Bent jau Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis teigia, kad buvo pakviestas tik kaip Seimo narys klausyti prezidento kalbos S. Daukanto aikštėje. Savo ruožtu, prezidentūra paaiškino, kokiais kriterijais rėmėsi kviesdama svečius į iškilmių vakarinę dalį.
„Šeimų sąjūdis“ rugsėjo 10 dieną rengia eitynes Vilniaus Gedimino prospektu ir mitingą prie Seimo.
„Visi reikalingi leidimai su Vilniaus savivaldybe jau suderinti“, – sako sąjūdiečiai. „Šį kartą savivaldybės administracija nedarė jokių kliūčių, jai jau neberūpėjo jokie epidemiologiniai klausimai, kaip, kad vyko dėl birželio 15 – 17 dienos protestų prie Seimo, Vyriausybės ir prezidentūros, atveju“, – rašoma informaciniame pranešime.
„Nebuvo jokių bandymų ir net užuominų sukliudyti būsimą Lietuvos protesto akciją, kas, žinoma, kelia tam tikrų klausimų. O gal vienos dienos protestų forma jų tiesiog negąsdina, nes neiššaukia didelio rezonanso užsienyje?“ – kelia klausimą sąjūdiečiai.
Lietuvoje įkurta krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga
Įvyko steigiamasis Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos susirinkimas, kuriame buvo patvirtinta steigimo deklaracija, įstatai, išrinkta taryba ir pirmininkas. Tarybos nariais tapo dr. Vilma Popovienė, kuri taip pat buvo išrinkta ir tarybos pirmininke, prof. dr. Alvydas Jokubaitis, prof. dr. Birutė Obelenienė, prof. dr. Gailius Raškinis, doc. dr. Lina Šulcienė, doc. dr. Tomas Berkmanas, doc. dr. Vincentas Vobolevičius, dr. Vygantas Malinauskas ir Eimantas Gudas. Profesinės sąjungos pirmininku taryba išrinko Audrių Globį. Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos dvasiniu vadovu tapo Jo Eminencija kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ. Kunigas Algirdas Toliatas tapo profesinės sąjungos dvasiniu palydėtoju. Įvairių profesijų krikščionys vis dažniau savo darbe susiduria su įvairialypiu spaudimu: diskriminacija, mobingu, psichologiniu spaudimu, atleidimais iš darbo ir t.t. Jie yra verčiami tylėti arba elgtis prieš savo sąžinę ir tikėjimą. Kaip rodo gausūs pavyzdžiai užsienio valstybėse, dėl sparčiai įsivyraujančių ideologijų auga krikščionofobija, o tai lemia grėsmę, kuri neleidžia laisvai vadovautis savo tikėjimu arba dirbti darbuose (pvz., gydytojais, mokytojais, dėstytojais ir kt.). Tam tikrose profesijose teisinėmis ir kitomis spaudimo priemonėmis reikalaujama pažeisti krikščionių religines nuostatas.
Dėl migrantų antplūdžio Vyriausybė paskelbta ekstremali situacija
Dėl migrantų antplūdžio Vyriausybė penktadienio vakarą valstybės mastu paskelbė ekstremalią situaciją. Ekstremalios situacijos operacijų vadove paskirta vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.Ji teigė, kad ekstremali situacija skelbiama ne dėl išaugusios grėsmės, o tam, kad būtų galima greičiau priimti sprendimus dėl logistikos, finansavimo ir t. t.
Premjerės susitikimas su Japonijos užsienio reikalų ministru
Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė susitiko su Lietuvoje viešinčiu Japonijos užsienio reikalų ministru Toshimitsu Motegi’u ir aptarė dvišalių strateginių santykių, politinio ir ekonominio bendradarbiavimo stiprinimo galimybes, situaciją Europos Sąjungos Rytų kaimynystėje ir Indijos Ramiojo vandenyno regionuose.
Kova su pandemija
Per vakar dieną patvirtinti 35 nauji ligos atvejai ir 2 mirtys.
