Nidos Vasiliauskaitės atsakymas, kodėl ji lipo į tą pačią sceną šalia uzpaspsychų, celofanų ir kitų marginalų

„Čia jus paliko sveikas protas, kad lipot į tą pačią sceną, į kurią lipo visokie uzpaspsychai, celofanai, astrovdkaitės ir kiti low iq marginalai. Jūs tapatinotės su budulių minia, kuri vėliau užsiemė smurtu ir chuliganizmu,“ – rašo man PM vienas toks šviesuomenei su high IQ save priskiriantis žmogiūkštis.

Toks jis ne vienas, panašiai galvoja ir nemažai ėjusių ar norėjusių eiti, betgi ten, o siaube, buvo/kalbėjo DAR IR JIE, TIE!

Todėl atsakysiu.

Pirmiausia, grynai techniškai. Nesu tarp organizatorių, kalbėtojų sąrašų nesudarinėjau, nė vieno kalbėti nekviečiau ir, mano žiniomis, tų, kurių „gero skonio“ draugijose taip baidomasi, organizatoriai irgi nekvietė (iš anksto numatyta buvo tik pačios organizatorės prezencija – patinka/nepatinka tonas/leksika/stilius, bet ji gavo leidimą ir padėjo nemažai pastangų, kad renginys įvyktų, kai kiti, nors ir pritarė, skoningai slėpėsi krūmuose – ką, reikėjo palikti ją vieną, idant tie su aukštu IQ galėtų plėšytis, jog „taip mano tik mokytoja Astra“?).

Toliau. Ateini, pamatai kokį negražų/neprotingą, kitais klausimais svetimą ar savų tikslų siekiantį dalyvį/kalbėtoją ir turėtum, „reputaciją saugodamas“, staiga apsisukti ir išeiti, nors reikalas, dėl ko ten susirinkome – absoliučiai mano ir labai svarbus? Nors aktyviai kviečiau ateiti? Palikti visus, nes, o siaube, atėjo Paleckis? Jei Paleckis pasakys, kad dukart du lygu keturi, vadinasi, privalu kuo greičiau pakoreguoti mokyklinę matematiką, kad tokių „paleckiškų“, vadinasi, „antivalstybinių“ teiginių joje neliktų? Jei kartais prieš „galimybių pasą“ dar ir Gražulis ar Uspaskichas (nors ir už žmogžudystę teistas recidyvistas) – tai priežastis skubiai persigalvoti ir tapti „galimybių paso“ šalininku? Čia kas – aukšto IQ padiktuota išvada?

Ne, čia – elementari, žemiausio rango loginė klaida: ją darantys nuoširdžiai yra patys tikrieji silpnapročiai (kuriuos atgrasyti nuo „galimybių paso“ ir „tikėjimo mokslu“ paprasta – tereikia, kad Gražulis ar Paleckis irgi įtikėtų; nors ne, tada jie nematys jokio pavojaus „susitapatinti“, nemanys, kad dabar jie „kaip Gražulis“, nes „galimybių pasą“ turi ir jie, ir jis), o darantys tyčia – manipuliatyvūs niekšai.

Toliau. Būtent ši atsiribojimų, proskripcijų sąrašų, cancelinimų ir, jei to nedarai, esą „susitapatinimų“ logika yra viena rimčiausių mūsų viešo gyvenimo žaizdų ir priežasčių, kodėl mumis taip lengva manipuliuoti, suskaldyti ir nutildyti, prieš bet kokį opozicinį judesį parengiant kompromatą: jei pats neateis, visada, į bet kokį protestą prieš bet ką bus galima pasiųsti „suteptą“ veikėją – ir visi pasitrauks, palikdami jį vieną, o patys paklusdami tam, prieš ką rengėsi protestuoti.

Tai, kad kažkokiu reikalu pasitaiko atsistoti kartu, reiškia ne tapatinimąsi, o minimalų laikiną konkretaus intereso sutapimą: nėra jokio monolitinio „mes, tokie pat“ – yra spontaniškasis: „mes, kurie apie šitą dalyką manome tą patį, galbūt dėl skirtingų priežasčių, o apie daug kitų dalykų manome visaip ir tai dabar nesvarbu“.

Toliau: šiame kontekste turėtų būti vienintelė gėda – būti „kaip Dulkys“, „kaip Pavilionis“ arba „kaip Šimonytė“: lyginant su jais, net blogiausias ir kvailiausias ar labiausiai „suteptas“ žmogus yra pakankamai garbingas; kas drįsta bičiuliautis su Pavilioniu, Užkalniu ar piarščiku Katausku – tam niekas neturėtų būti „nelygis“. Bičiuliautis, primenu – o mes čia kalbame ne apie bičiuliavimąsi, o viso labo apie atsidūrimą tame pačiame renginy ar kalbėjimą nuo tos pačios scenos.

Tad ne, „ištepimo“ arkliukas padvėsė, o „Rusijos“ kuinas nebepasikelia – nepavyks daugiau jais jodinėjant, mūsų gainioti.

Ir pabaigai. Tam PM rašiusiam žmogiūkščiui vietoje asmeninio atsakymo – blokas: nieko kito nenusipelno tas, kuriam mes – „budulių minia“. Jei Lietuvoje išties yra budulių minia, tai sudaryta iš tokių kaip jis. Tokių išsilavinusių, tokio aukšto intelekto.