Nepasitikėjimui Vidaus reikalų ministre A. Bilotaite, Krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir Lietuvos policijos generaliniu komisaru Renatu Požėla, nepasitikiu ir Ministre pirmininke Ingrida Šimonyte. Tam yra kelios priežastys, nes oficialioji, tiksliau valdžiai lojalioji žiniasklaida, tyli, abejonių neišsklaido.
Pradėkime nuo to, kad kažkas į Seimo narį taip „netaikliai“, kad neužgautų nei paties Seimo nario, nei jį lydėjusių policininkų, metė vėliavą.
Tas „netaiklus“ metėjas turėjo būti neva protestuotojas prieš skiepus. Todėl, bent jau tas protestuotojas, turėjo būti be kaukės, kaip ir visi kiti mitingo dalyviai. Kaip žinia, Seimo pastatas apkaišytas stebėjimo kameromis ir tokie vaizdo įrašai, ieškant to vėliavos metėjo, turėtų būti paviešinti, pavyzdžiui, per tiesiogiai valdantiesiems pavaldžią LRT.
Kodėl policija iki šiol nesikreipė su prašymu atpažinti tą provokatorių, siekusį įaudrinti dar neišsiskirsčiusius mitingo dalyvius? Kodėl kartais policija prašo visuomenės pagalbos, o šiuo atveju „pasikėsinusio“ į Seimo nario gyvybę ar sveikatą asmens net neieško? Policijai neįdomu?
Kas gi buvo vėliau? Mitinguoti leista iki 17 val. Na tarkime, kad po to žmonės dar panoro pasidalinti įspūdžiais (paplepėti), bet kodėl A. Bilotaitė ir pareigūnai neparagino išsiskirstyti jau pasibaigusio mitingo dalyvių, nepriminė apie reikalavimus pasitraukti nuo Seimo, neperspėjo, kad gali būti panaudota jėga juos atitraukiant per įstatymais numatytą 75 metrų atstumą?
Na jei patys asmeniškai nedrįso išeiti iš Seimo ir pranešti apie tai susirinkusiems, tai kodėl VRM ministrė nenurodė ir kodėl policijos vadas nesiėmė veiksmų užtikrinti viešąją tvarką nei 18 val., nei 19 val., nei 20 val. ir t. t., kol dar buvo šviesu?
Kodėl pradėjus temti neišvaikė ar neatitraukė užsilikusių mitinguotojų minėtus 75 metrus? Kodėl delsta ir imtasi veiksmų tik sulaukus tamsiausio paros laiko?
Pastebėjus, kad sustiprinti Seimo apsaugą prireikė papildomų pajėgų, buvo iškviesti riaušių malšinimo apmokyti pareigūnai. Gal kvietusieji nenutuokė, kad pastiprinimas neateis pėsčias, o atvyks keli autobusai ir „nematė“, kad jiems privažiuoti užtvertas kelias?
Kodėl iki atvažiuojant autobusams, gatvė nebuvo atlaisvinta, nebuvo patraukti ar išvaikyti protestuotojai?
Galų gale, kodėl neišlipo tas pastiprinimo būrys ir pats nepravalė sau kelio, kad galėtų nueiti į paskirties vietą? Kodėl vėliau autobusai buvo taip nesaugiai atgręžti, kad susidarytų galimybė daužyti jų langus ir gadinti kitas transporto priemones?
Kaip aiškina valdžiai ištikima žiniasklaida, kad apie 22 val. iš Viešojo saugumo tarnybos budėtojo gautas pranešimas, kad Šalčininkų rajone esančiame Rūdninkų poligone kilo neramumai – migrantai laužo tvorą.
Kodėl būtent tais autobusais prieš pat antrą valandą nakties prireikė Seimą saugančius pareigūnus išvežti? Kas nurodė palikti Seimą be „pakankamos“ apsaugos?
Ar be šių pareigūnų daugiai nėra kitų pareigūnų, sugebančių malšinti riaušes? O jei ir nėra tokių, kodėl karinio objekto – poligono saugoti ir ten tvarką įvesti nepasiųsti kariai?
Ką veikė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas? Nejaugi jis, kaip Seimo narys, pristatinėjęs įstatymo pataisas, kad ekstremaliųjų situacijų atvejais, kai įvykio mastas sparčiai didėja ir siekiant išvengti grėsmės visuomenės rimčiai, būtų galima pasitelkti karinius vienetus, jų nepasitelkė į savo daržą – į Rūdninkų poligoną?
Gal Seime užsidaręs seimūnas ir Krašto apsaugos ministras A. Ališauskas visą tai pramiegojo? Tad kas, jei ne jis, privalo užtikrinti tvarką kariniuose objektuose? Kokia jo asmeninė atsakomybė dėl riaušių ir pabėgimo iš Rūdninkų poligono?
Gal reiktų pagirti kai kuriuos prieš kaukes protestavusius asmenis, kad „susiprato“ ir paklusę valdžios raginimui susibūrimuose užsidėjo burną ir nosį, paprasčiau tariant, veidą slepiančias kaukes. Jie užsidėjo ne tik kaukes, bet ir galvos gaubtuvus, o užsidėjo būtent prieš tuoj prasidėsiantį akmenų mėtymą, apie kurį delfi filmuotojui pranešė vienas iš Seimą saugojusių pareigūnų. Iš kur jo tokios ateities aiškiaregystės?
Kodėl jis nepranešė kitiems apie būsimą nusikaltimą? Ar tas pareigūnas niekam nepranešęs, o tik pašnibždėjęs delfi filmuotojui, nėra nusikaltėlis? Ar jis, kartu su delfi filmuotoju, taip pat nepranešusiu apie būsimą nusikaltimą, kaip bendrininkai, bus traukiamas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 238 straipsnį – Nepranešimas apie nusikaltimą?
Suprantama, kad vėliau suveikė bandos metodas arba atsitiko kaip toj dainoj: Jurgeli, meistreli, mokyk savo vaikus, o jūs vaikai, ne, jau ne vaikai – samdyti riaušininkai, mėtykite kaip Jurgelis mokė pratybų metu…
Ir šiaip mitinguotojų minia labai įdomi. Iš pat ankstyvo ryto atėjo jie į mitingą su petardomis, bet per visą mitingą jų nepanaudojo. Kodėl? Nejaugi jie nežinojo, kad tas nuo ryto kišenes plėšančias petardas pasibaigus mitingui nelabai tepanaudosi?
Vienas lauke ne karys, o ir vienišius ką nors mėtantis į Seimą būtų greitai sučiuptas. Galų gale šviesoje mėtyti petardas neapsimoka – patamsyje daug įspūdingiau. Bet kaip nutiko, kad „mitinguotojai prieš kaukes“ pasiėmė ne tik petardas, bet ir kaukes?
Negana to, kaip nutiko, kad petardų nepanaudojo anksčiau nei išvažiavo Seimo apsaugos pastiprinimas? Gal taip, nuo ryto susirinkę „augaloti mitinguotojai“ dar nebuvo gavę reikiamo nurodymo?
Reiktų mesti akmenį ir į mitinguotojų pusę. Kodėl jie nesiskirstė pasibaigus mitingui? Turbūt kažkas juos laikė. O laikė viltis, kad ne visi, o bent jau kviečiami seimūnai po posėdžių išeis su jais pasikalbėti. Kaip, ne kaip, vis tik seimūnai yra jų išrinktieji ir turi tarnauti jiems. Tai kas gi sulaikė žmones pasilikti?
Manau, kad ta pati viltis pasikalbėti su savo išrinktaisiais. Todėl prie Seimo liko daug laukiančiųjų ir dar daugiau smalsuolių, fotografų, įvairių žurnalistų ir tiesiogiai transliuojančiųjų į savo socialinio tinklo paskyras asmenų, daug siautėti pasirengusių samdinių ir jų ramintojų, na ir, žinoma, kaip pranešė delfi, tarp jų įsimaišė įvairaus plauko nusikaltėliai.
34 metų vyrui buvo surašytas protokolas už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą – jis konfliktavo su mitinguojančiaisiais, vizualiai atrodė neblaivus. Taip pat vienas 23 metų jaunuolis buvo sulaikytas įtarus disponavimu narkotikais, jis uždarytas į areštinę.
O vis tik, buvo aiškiai matyti, kad Seimo pulti ir jo užimti niekas nesiruošia, nes pačių Seimo narių į Seimą pakviesti apie 80 mitinguotojai (kažkodėl vadinami protestuotojais ir riaušininkais), jau būdami Seimo viduje, elgėsi pakankamai santūriai. Kodėl net sutikus tuos, peikiamus ir nemylimus Seimo bei Vyriausybės narius, protestuotojų niekas nesugebėjo išprovokuoti kokiems nors neleistiniems poelgiams pačiame Seimo viduje?
Seimo rūmų apgultis, Seimo viduje apie 80 Seimui ir Vyriausybei priešiškai nusiteikusių asmenų. Tai jau galima vadinti „ekstremalia situacija“. Ką veikė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė?
Kodėl Seime nesurengė vadinamo „išvažiuojamojo“ Vyriausybės posėdžio dėl Seimo apgulties? Kodėl nesprendė kaip specialiai nelaukiant tamsiausio paros laiko, o nedelsiant, išvaduoti vieną iš svarbiausių Valstybės institucijų – Seimo? Kas būtų jei Seimą apsuptų ne Lietuvos piliečiai?
Kaip ir šį kartą pamynė, gal ir tuomet, ministrė pirmininkė pamins duotą priesaiką „prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei“.
O viso labo reikėjo tik išeiti ir pasikalbėti su ją kvietusiais ir jos laukiančiais žmonėmis. Bet ne, Ingrida Šimonytė pasirinko visomis išgalėmis sulaužyti dvi – ir Seimo nario ir Ministro pirmininko priesaikas.
