1. Biologinis. Tiek „vakseriai”, tiek „antivakseriai”, ar bent dalis jų, suvokia, kad bet kuris iš turimų pasirinkimų neša riziką. Eksperimentinis preparatas, kurio efektyvumas mažesnis, nei tikėtasi, ką jau parodė Izraelio pavyzdys, o ilgalaikės pasekmės sveikatai nežinomos versus rizika apsikrėsti ir susirgti su letaliniu rezultatu.
Niekas nežino, kuris sprendimas geresnis, ypač ilgojoje perspektyvoje. Tačiau, jei pažvelgtume į tam tikrą žmonių grupę, kaip tauta ar šalies gyventojai, kaip į biologinį organizmą, tai jo svarbiausias tikslas visuomet yra išlikti. Vadinasi, didesnė pasirinkimų įvairovė ir laisvė šioje situacijoje užtikrintų didesnę išlikimo galimybę ateityje. Dirbtinis politinis spaudimas rinktis vieną pusę smarkiai susiaurina įvairovę, o tuo pačiu ir išlikimo galimybes.
2. Teologinis. Tai nėra situacija arba/arba, kai tiesiog nebūtų kitokio pasirinkimo tarp nepatvirtinto eksperimentinio preparato ir neišvengiamos staigios mirties, kaip kad bando vaizduoti prievartinių skiepų šalininkai. Todėl vis dar liekame laisvos valios erdvėje. O laisva valia, kartu su protu, yra aukščiausios žmogaus savybės.
Dievas leidžia mums svarstyti, priimti sprendimus ir net klysti (ko prievartaudama nebeleidžia vyriausybė). Neklysta tik Dievas.
Ar vyriausybė prisiima sau Dievo vaidmenį, tiek teigdama, kad ŽINO kaip geriau, tiek ir versdama kitus priimti tą žinojimą? Tačiau iš kur mes žinome, kad ji žino?
Galbūt jos žinojimas ir nuoširdus, o ne motyvuotas BigFarma „patepimų” ar aukštesnių viršininkų daromo spaudimo, tačiau, naudodama prievartą, ji peržengia savo kompetencijų ir suverenumo galias, įsiverždama į sritį, kurioje visuomet yra pamatinė asmens ir Dievo laisvė.
3. Politinis filosofinis. Esama žmonių, iškeliančių individo laisvę aukščiau kolektyvo interesų, ir atvirkščiai. Vieni, galbūt intuityviai yra liberalai (bent šiuo klausimu), kiti labiau socialistai ar net komunistai.
Vyriausybė išreiškė rūpestį visuomenės sveikata, užimdama paternalistinę poziciją, tačiau tas jos geranoriškumas kelia tam tikrų abejonių ir nepasitikėjimo, nes jam praeityje beveik nėra precendentų. Priešingai, iki šiol valdžia skatino individualizmą ir griovė kolektyvizmą, tad iš kur toks rūpestis piliečiais ir jų primygtinė globa dabar?
4. Istorinis kultūrologinis. Pototalitarinėje visuomenėje vieni valdžios prievartą priima kaip normalų ir natūralų dalyką ir paklūsta bei prisitaiko, tačiau kitiems čia automatiškai įsijungia pasipriešinimo mechanizmas, skatinantis ginti asmens autonomiją, nepaisant sankcijų ir represijų.
Jūsų teisė rinktis. Vis dar.
Česlovui – „svarbiausia” – susivokti apie valdžios „prievartą”? O lyg pradėjom apie skiepus…
O p. Rasai atsakysiu vienu aspektu, ką minėjo ir popiežius – galvokime apie Artimą… O ne 4 aukštų besivaidenančiais aspektais.
p.Rasa, stenkitès vaikščioti žemès paviršiumi,nes pamesit kelią į Nacionalinį Susivienijimą.
Rasa seniai nebėra NS narė. Nežinojote?
Ačiū profesorei už taiklų komentarą, padėsiantį bent jau Pozicijos skaitytojų auditorijai susivokti valdžios aparato vykdomos prievartinės vakcinacijos esmę. Ar galime būti tikri, kad vakcinos buteliuko sudėtyje nėra nanoinžinerijos sukurtų dalelių, kurios gyvuosiuose organizmuose dalyvauja nanodimensinės būsenos pernašoje, o dėl optinių savybių atlikti lusto vaidmenį ir tokiu būdu per internetą kontroliuoti visus paskiepytuosius.