Seime surengtoje parodoje „Juozas Lukša. Gyvenimo ir kovos kelias“ – dėmesys partizanų nuopelnams kovojant už Lietuvos laisvę“

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto iniciatyva Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės gynėjų galerijoje surengta paroda, skirta 2021 m. – Juozo Lukšos metams paminėti ir šio iškilaus Lietuvos Laisvės kovotojo atminimą pagerbti.

Parodos atidaryme dalyvavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Lietuvos kariuomenės vadas, NSGK komiteto nariai, Seimo nariai, signatarai, parodos iniciatoriai, kariai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas perdavė nuoširdžią padėką Lietuvos kariuomenei, kuri iniciavo šios parodos kūrimą. „Turime išlikti dėkingi tų laikų herojams, kurių vienas buvo Juozas Lukša-Daumantas. Jis ne tik suprato laisvės kainą, bet jautė ir pareigą ją ginti. Šiandien, deja, dažnai galvojame apie laisvę kaip apie privilegiją gyventi laisvoje demokratinėje Lietuvoje, bet ne pareigą šią laisvę saugoti. Šiandien priešas kėsinasi į laisvę ne tokiais tiesmukais būdais, kaip anuomet. Todėl pilietinis pasipriešinimas neturėtų būti suprantamas kaip vien tik kova ginklu. Tai yra ir pilietinės valios ugdymas, atsparumo nuo dezinformacijos didinimas bei įvairių sričių specialistų pritaikymas valstybės gynybai, pradedant kuo kibernetinės higienos skatinimo iki supratimo kas yra kas, ir vengimo gyventi paralelinėje realybėje, kurią puikiai moka įteigti priešiškos jėgos. Šiandien kaip niekad reikia tautos susitelkimo, kad įveiktume iškilusius šiandienos iššūkius“, – teigė Laurynas Kasčiūnas.

Sveikinamąjį žodį tarė Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys. Kariuomenės vadas kvietė visus atsiremti ir imti pavyzdį iš Lietuvos Laisvės kovotojų šiandienos dienų kontekste. „Partizanų žygdarbiai ir pasiaukojimas yra pavyzdys bei įkvėpimo šaltinis dabartiniams Lietuvos kariams. Parodos pristatymas ir dėmesys partizanų nuopelnams kovoje už Lietuvos laisvę ir jų atminimo pagerbimas yra svarbus, nes palaiko mūsų kovos dvasią, stiprina tikėjimą savo jėgomis nugalėti net ir stipresnį priešininką.“

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. Parodos „Juozas Lukša. Gyvenimo ir kovos kelias“ pristatymas. Olgos Posaškovos nuotr.

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos vardu renginį sveikino ir pirmininkė Paulė Kuzmickienė. Tarp kitų garbingų renginio svečių – signatarai, Generolo Jono Žemaičio karo akademijos kariūnai ir kariai, vienas iš parodos sudarytojų „Karys“ žurnalo vyr. redaktorius Darius Varanavičius.

Ekspoziciją sudarančiuose stenduose pateikiamas savotiškas Juozo Lukšos curriculum vitae, daugeliui gerai žinomos ir rečiau viešai publikuotos fotografijos su kiekvienos jų išsamiu aprašymu, kuriuos organizatoriams padėjo parengti Lietuvoje gerai žinomi „Karas po karo“ žinovai. Parodoje atsispindi rezistencinė Juozo Lukšos veikla Lietuvoje ir Vakaruose, taip pat eksponuojami dokumentai ir fotografijos, atspindinčios abu šio žymaus partizano prasiveržimus pro Geležinę uždangą iš okupuotosios Lietuvos ir grįžimą į Tėvynę tęsti kovos už jos laisvę.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, karo istorikas prof. Valdas Rakutis renginyje prisiminė Juozo Lukšos asmenybę. „Jis buvo narsus kovotojas, apdairus žvalgas ir laisvės kovų strategas, intelektualus ir suprantantis žodžio prasmę. Tikras Lietuvos ideologas, o jo parašytos knygos įkvėpė Lietuvos karius ir visus patriotiškai mąstančius žmones pasišventimui ir kovai už Lietuvą. Šiandieną galime drąsiai didžiuotis, kad atkūrus Lietuvos kariuomenę, pokario ginkluotosios rezistencijos dalyviai buvo atminti ir didžiai pagerbti. O jų vertybės, vardai, kovos metodai ir svarbūs simboliai įamžinti ir perimti šių dienų Lietuvos kariuomenės skirtingose pajėgose“, – teigė profesorius.

Renginio metu muzikinį foną gitara sukūrė Generolo Jono Žemaičio karo akademijos IV kurso kariūnė Rūta Visockytė, kuri atliko keletą partizaniškų dainų.

Generolo Jono Žemaičio karo akademijos IV kurso kariūnė Rūta Visockytė

Parodą Seime aplankyti bus galima iki š. m. spalio 1 d.

Reklama

Susiję straipsniai

Yoram Hazony. Nacionalizmo dorybė (IX). Tautiškai neutralios valstybės neegzistuoja

Pradžia ČIA. Tęsiniai iki IX dalies ČIA. Svarbiausias klausimas svarstant nacionalinės valstybės idėją yra šis: jeigu vykdyti pareigas valstybei individą...

Karas Ukrainoje. Devyni šimtai trisdešimt aštuntoji (rugsėjo 18) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Ukrainos pajėgos surengė didelio masto ataką prie agresoriaus karinės infrastruktūros objektus. Sėkmingiausia jų – didelio...

Romas Lazutka. Desovietizuokime motinystę, o vietoje II pakopos finansuokime gandrą

Įdomus tas desovietizacijos priepuolis. Jis nukreiptas į viešųjų erdvių laisvę nuo „balvonų“, užuot susirūpinus realaus gyvenimo išlaisvinimu. Sunkiai...

Lietuvių kalbos institutas neigiamai vertina „laisviečio“ pasiūlymą dėl moteriškų pavardžių

Lietuvių kalbos institutas (LKI) neigiamai vertina „laisviečio“ Artūro Žukausko siūlymą leisti moterims pasirinkti vyro pavardę, kai ji turi...