Vilniaus universitetas apsisprendė būti ideologine įstaiga (atnaujinta)

21-10-19 LŽTO išvados ir pareiškimas dėl mokslo ideologizavimo.

Spalio pradžioje Vilniaus universitetas (VU) priėmė ideologinį apsisprendimą ir paskelbė „Lyčiai jautrios kalbos gaires“, kuriose rekomenduojama akademinės bendruomenės nariams bendraujant žodžiu ir raštu vengti nuorodų į asmens lytį.

Jose skelbiama, kad pašnekovo/pašnekovės lytis turi būti nenurodoma, o lyčių/giminės skirtumai turi pranykti, formos raštu turi būti beasmenės, trumpinamos, praleidžiant giminę žyminčias galūnes ir kt. „Gairėse“ teigiama, kad asmenų spėjimas apie tik dvi esančias vyro ar moteris lytis, gali būti klaidingas.

Lietuvos žmogaus teisių organizacijos spalio 19 d. išplatino pareiškimą, kuriame skelbiama, kad VU priimdamas ideologinį apsisprendimą ir įsipareigojimą lyčiai jautriai kalbai bei siekdamas iš pagrindų pakeisti žodinio bei rašytinio bendravimo kultūrą ir tradiciją, nenurodo, kokiai būtent ideologijai ir jos atmainai šis apsisprendimas atstovauja – marksistiniam-lenininiam, maoistiniam komunizmui, eurokomunizmui, liberalkomunistiniam leftizmui ir kt.

Žmogaus teisių organizacijų vertinimu, paskelbusi „Gaires“ Vilniaus universiteto vadovybė ne tik pažemino universiteto akademinę bendruomenę visuomenės akyse, leisdama universitete steigti revoliucinės prievartinio visuomenės pertvarkymo instituciją, bet ir pažeidė universiteto veiklą bei akademinės bendruomenės narių tarpusavio santykius reguliuojančius teisinius ir etinius principus.

„Gairėse“ neva remtasi VU Statuto ir VU Akademinės etikos kodekso nuostatomis, tačiau šiuose teisės aktuose nėra net užuominų į lyčių ar giminės skirtumų naikinimą arba nuorodų į asmens lytį eliminavimą. Priešingai, Statute nurodoma, kad Universiteto misija grindžiama vadovaujantis Konstitucija ir įstatymais, kad Universitetas užtikrina akademinės kultūros tęstinumą ir per šimtmečius išsaugotų tradicijų plėtotę. VU Etikos kodeksas taip pat deklaruoja tradicijų bei vertybių perdavimą ateities kartoms.

Pareiškime pažymima, kad „Gaires“ parengė neprofesionalūs, su medicinos, psichologijos, bioetikos ir teisės mokslais nesusiję asmenys, tarp kurių nėra nė vieno psichologo, medicinos ar teisės specialisto. Tikėtina, kad „Gairės“ buvo rengiamos kartu su VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“. Šis įstaiga 2021 m. yra išleidusi metodines rekomendacijas paauglių tėvams ir pedagogams, kuriose kalbama ne apie berniuką ir mergaitę, arba vaikiną ir merginą, o apie „Žmogus Nr. 1“ ir „Žmogus Nr. 2“. Šios įstaigos darbuotojų profesinė kvalifikacija taip pat kelia pagrįstas abejones psichologijos ir medicinos požiūriu. Be to minėta įstaigos veikla tiesiogiai priklauso nuo visuomenei nežinomų finansavimo šaltinių. Taigi būtent „Gairių“ rengimo užsakovai bei jų valdomi finansavimo šaltiniai ir nurodytų žmonių konglomeratas lėmė „Gairių“ turinį, kuriuo vadovaujantis, akademinės bendruomenės nariai nuo šiol privalės keisti iki šiol egzistavusį natūraliai susiklosčiusį bendravimo būdą ir formas.

„Gairės“ prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymui, kuris reglamentuoja aukštųjų mokyklų autonomiją, nes pastaroji turi būti derinama su atskaitomybe visuomenei. Pažymima, kad ideologinis apisprendimas ardyti ankstesnius santykius, komunikacijoje vengti nuorodų į lytį ir kt., nėra vien VU vidaus reikalas, nes jame studijuoja visos šalies jaunuoliai, kurių pasaulėžiūrai ir jausenai „Gairės“ darys neginčijamą įtaką.

Pareiškimo autoriai daro išvadą, kad „Gairių“ atsiradimą lėmė siauros grupės asmenų noras pasipelnyti iš antimokslinę genderizmo ideologiją propaguojančių užsienio institucijų suteikiamų finansavimo šaltinių. Bet svarbiausia ne šios grupelės žmonių noras pasipelnyti iš niekinės veiklos, o tai, kad „Gairių“ nuostatos prieštarauja konstituciniams asmens įsitikinimų laisvės principams ir paneigia konstitucines vertybes, įtvirtintas Konstitucijos 25, 26, 27, 29 ir 38 straipsniuose.

Pareiškimo autoriai pabrėžia, kad minėtas VU ideologinis apsisprendimas yra akivaizdi agresija prieš Konstituciją, o svarbiausia – prieš pačią žmogaus gyvybę, jos ateitį, nes gyvybė kyla iš lyčių skirtumo (iš priešybių vienybės). Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, svarbiausias uždavinys buvo vienos viešpataujančios ideologijos (komunistinės) monopolio panaikinimas ir akademinės laisvės atkūrimas. Tačiau ,,Gairės“ yra atviras mėginimas grąžinti akademinę bendruomenę į totalitarinės vienmintystės ir akademinio gyvenimo ideologinio varžymo bei politinės jo kontrolės laikus, nublokšti į okupacinio komunistinio ideologinio obskurantizmo laikus. „Gairių“ nuostatos reiškia spaudimą visuomenei, kad ji būtų psichologiškai pasiruošusi savęs sunaikinimui per žmogiškosios gyvybės šaltinio – lyčių skirtumų panaikinimą. Tai yra destruktyvi tarptautinių kultūrmarksistų įkvėpta akcija.

Žmogaus teisių organizacijos siūlo Vilniaus universiteto Senatui ir universiteto rektoriui nedelsiant „Gaires“ atšaukti, sudaryti mokslininkų komisiją, „Gairių“ nuostatų atitikčiai šalies Konstitucijai ir VU Statutui įvertinti. Jos taip pat kviečia Universiteto vadovybę paviešinti „Gaires“ rengusių asmenų sąrašą ir jų gautą užmokestį už „Gairių“ parengimą , o Lietuvos akademinę bendruomenę ragina priešintis mėginimams suvaržyti mokslo, minties ir sąžinės laisvę, nes nėra jokių iliuzijų, kad „Gairės“ tėra nereikšmingas išpuolis prieš vienos aukštosios mokyklos (VU) akademinę bendruomenę. Priešingai, tai nuoseklus ideologinis mėginimas šalies aukštosiose mokyklose administraciniu būdu laužyti ne tik biologinius, lingvistinius, bet ir pačius stabiliausius, visos istorijos išbandytus visuomeninės sistemos formavimo pagrindus.

Pareiškimą rengė Piliečių gynimo paramos fondas, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Lietuvos Helsinkio grupė ir Lietuvos žmogaus teisių asociacija o jam pritarė Lietuvos kultūros kongreso, Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos, Lietuvos tėvų forumo, Asociacijos „Talka kalbai ir tautai”, „Rengimo šeimai”, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijų atstovai.

Pareiškimui taip pat pritaria mokslininkai habil. dr., prof. Bronius Genzelis, prof. Alvydas Pauliukevičius, dr. Vytautas Rubavičius, dr. Artūras Judžentis, dr., prof. Saulius Arlauskas, habil. dr., prof. Alfonsas Vaišvila, dr. Jonas Jasaitis, habil. dr., prof. Aloyzas Sakalas, habil. dr., prof. Arvydas Janulaitis, habil. dr., prof. Kęstutis Jarašiūnas, dr. Aldonas Pupkis, dr. Jūratė Laučiūtė, Albertas Žostautas, dr. Daiva Jakubonienė, habil. dr.,prof. Vygantas Paulauskas, habil. dr., prof. Algirdas Jurgaitis, habil. dr., prof. Ferdinandas Vaitiekūnas,dr,. Margarita Lėckienė, dr. Krescencijus Stoškus, habil. dr., prof. Laima Kalėdienė, habil. dr., prof. Alvydas Butkus, rašytoja Pranciška Regina Liubertaitė-Žižiūnienė, dr. Gražina Akelaitienė, kun. Robertas Grigas, habil. dr., prof. Marijona Barkauskaitė, habil. dr., prof. Donatas Stakišaitis, kompozitorius Algirdas Martinaitis, habil. dr., prof.Kazys Napoleonas Kitkauskas, dr., prof. Dalius Serafinas, buvęs tremtinys, Antanas Jankus, habil.dr., prof.Vytautas Daujotis, publicistas Vladas Turčinavičius, leidėjas Linas V. Medelis, LMA akademikas, prof. Gediminas Motuza, LMA akademikas, habil.dr.,prof. Eugenijus Manstavičius, dr. Jonas Paršeliūnas, LMA akademikas, habil.dr.,prof. Jonas Mackevičius,LMA akademikas, habil.dr.,prof. Gytis Juška, LMA akademikas, habil.dr.,prof. Jonas Grigas, LMA akademikas, habil.dr., prof. Kęstutis Sasnauskas, habil.dr., prof. Henrikas Petras Vaitkevičius, habil.dr., prof. Šarūnas Raudys, VU mokslo darbuotojas Marius Gaubas, VU matematikos informatikos mokslų daktaras Linas Litvinas, VU biochemijos mokslų daktaras Marius Dagys, poetas Rimvydas Stankevičius, žurnalistė Danutė Jakubėnienė, matematikos ir informatikos mokslų daktaras Andrius Vytautas Misiukas Misiūnas, matematikos habil.dr., prof. Mindaugas Petras Bloznelis. dailininkas, grafikas Arvydas Každailis, etnologas, moklsų daktaras, LEU prof. Libertas Klimka, inžinierius (Bostonas) Aidas Kupčinskas, TV žurnalistė ir režisierė Birutė Bražinskaitė, inžinierė Klementina Milda Skeirytė, dailininkė Ona Rūta Tamuliūnienė, TV žurnalistė Nijolė Angelė Baužytė, inžinierė Ivenija Jakštaitė, dailininkas Jonas Varnas, žurnalistė Dalia Ona Larsen, habil. dr, prof. Leonas Ašmantas, kalbininkas, habil.dr., prof Kazimieras Župerka, istorikas dr., prof. Juozas Skirius, istorikė prof. Rasa Čepaitienė, statistikė Ieva Šiaudinytė-Baužienė,VU leidyklos administratorė Aliona Markauskienė, dainininkas Juozas Vytautas Baužys, technikos mokslų dr. Konstantinas Sasnauskas, advokatas Jonas Ivoška, filosofė doc, dr. Lilijana Astra, filologas doc.,dr. Darius Alekna, archeologas doc., dr. Algimantas Merkevičius, biofizikė ir mokslų istorikė dr. Laima Petrauskienė, dailės istorikė, dr.Birutė Rūta Vitkauskienė, inž. Vitalija Ramanauskienė, socialinių mokslų dr. doc. Irena Kubilienė, humanitarinių mokslų dr. Nijolė Lietuvninkaitė, dr.Daiva Narbutienė, anglų k.ir literatūros mokytoja Vida Augutienė, chemijos mokslų dr., prof. Jadvyga Regina Kerienė, LMS pirmininkas, VU prof. Dalius Serafinas, teisės filosofas ir teisės sociologas dr. prof. Vytautas Šlapkauskas, biochemikas Sigitas Palikša, istorijos mokslų dr.Tomas Baranauskas, technikos mokslų dr. Antanas Dumčius, istorijos mokslų dr. Darius Vilimas, socialinių mokslų dr. Angelė Danutė Čepėnaitė, fizikos mokslų dr. Robertas Maldžius, ekonomikos mokslų dr. Audra Šimėnienė.

Pritariančiųjų sąrašas nuolat pildomas ir skelbiamas (žemiau).

Visas pareiškimo tekstas žemiau (taip pat ČIA).

PAVYZDINĖS PROPAGANDOS YPATUMAI

Besivystant mokslui apie visuomenės protų kontrolę, PR’o firmos sukūrė tolimesnes taisykles efektyviam darbui. Čia tik keletas perlų:

Oponentų dehumanizavimas, kabinėjant gėdingas etiketes ir apibūdinant juos negerais žodžiais;
Kalbėti reikia tik apie puikias perspektyvas, panaudojant emociškai pozityvius žodžius ir išsireiškimus;
Kai reikia kažką nuslėpti, nenaudoti visiems suprantamos kalbos, vietoje to reikia sustoti ir pradėti švaistytis pseudo moksliška lotyniška terminologija apie visiškai kitą temą;
Kuriant teigiamą įvaizdį, būtina užsitikrinti įžymybių, bažnyčios, sportininkų ir paprasto žmogaus iš gatvės paramą. Bet kokių žmonių, kurie nėra specialistai toje srityje;
Reikia naudoti tokį požiūrį: „Mes, oligarchai – tokie patys žmonės, kaip ir visi kiti”;
Užglaistant žmonių pasipiktinimą, būtina akcentuoti pozityvius problemos momentus;
Reikia vengti moralinių aspektų. Visur ir visada;
Blogiausiu atveju – pakeisti žodį „moralė” žodžiu „etika”;
Būtina vengti samprotavimų apie etiką. Visur ir visada.

Įsiminkite šituos dezinformacijos industrijos triukus, atkreipkite į juos dėmesį. Tai nėra taip sudėtinga, pakaks, kad pasižiūrėtumėte šios dienos TV naujienų laidą. Stebėti, kaip jos veikia – o jos veikia tiesiog puikiai ir profesionaliai. Tai – aukščiausios klasės sukčiai.

MOKSLAS PR’O TARNYBOJE

PR’o firmos pradėjo naudotis žymių mokslininkų vardais, reklamuojant tariamus tyrimus, apie kuriuos tie mokslininkai nė negirdėjo. Kitaip sakant, eksploatuojami jų vardai, jiems to nežinant, tačiau tokiu būdu, kad iki tų firmų neįmanoma būtų prisikasti. Tai visuotinai priimta praktika. Neretai netgi patys laikraščių ir TV laidų redaktoriai konkrečiai nežino, kad eilinė jų laida – tai PR’o akcija. Arba bent jau apsimeta, kad jiems tai nežinoma.

Štauberis savo knygoje papasakojo puikią istoriją, kaip atsirado benzinas su švino priemaišomis. Geras daiktais, jei nekreipsime dėmesio į tai, kad be benzino mes turime kvėpuoti dar ir švinu, kuris yra itin toksiškas nuodas.

1922 metais General Motors atrado, kad pridėjus švino į benziną, galima išspausti iš degalų daugiau arklio galių. Kai kilo įtarimų dėl kenksmingumo sveikatai, korporacija gerai užmokėjo „Rūdos gavybos biurui”, kad tie atliktų tariamą tyrimą ir paskelbtų iš anksto melaginguas ataskaitas, teigiančias, jog švinas visiškai nekenksmingas.

Ir čia mes prisikapstėme iki žymiausio JAV onkologinio centro – Niujorko Sloan Kateringo Onkologijos Centro. Jo įkūrėjui Čarlzui Kateringui taip jau nutiko, kad jis buvo vienas iš General Motors direktorių. Ir staiga šitas Onkologijos centras pradeda skelbti mokslinius straipsnius, kuriuose tvirtinama, jog švinas – tai natūrali, žmogaus organizme sutinkama medžiaga, kad žmogaus organizmas be vargo jį pašalina. Daugybę metų Sloan Kateringo centras, pasitelkęs į pagalbą „Industrinės higienos Fondą ir PR’o gigantą Hill&Knowlton visokeriopai kliudė objektyviems tyrimams. Dėka šitos mafijos, per sekančius 60 metų žmonės patikliai kvėpavo švinu ir pagreitintu tempu pasigaudavo plaučių vėžį. Štai jums akivaizdus pavyzdys, kokiu būdu įstaigos, kurių pareiga – saugoti sveikatą, atlieka tiesiog priešingą vaidmenį. O kiek milijonų žmonių be laiko mirė dėl šitos aferos?

Praėjo dešimtmečiai kol pasidarė akivaizdu, kad žmonės dūsta nuo švininio benzino it musės ir kad švinas – tai labai stiprus kancerogenas. Tiktai devinto dešimtmečio pabaigoje Amerikoje buvo uždraustas švino turintis benzinas. Kiek milijonų žmonių per 60 metų užmokėjo už tai savo sveikata? Niekas šito netiria ir tirti nesiruošia. Viskas buvo nurašyta į neišvengiamus pažangos nuostolius. Ir tai – būdinga visos mokslinės pažangos ypatybė: niekas neatlieka tyrimų, kurie kertasi su materialine nauda. Žmonių sveikata netapo faktoriumi nė vienam moksliniam tyrimui, gaunančiam stiprų finansavimą. Tačiau bendras švino kiekis, išmestas į atmosferą ir sugertas žmonių plaučių, visgi buvo nustatytas – tai 30 milijonų tonų.

Tuo pat metu, XX amžiaus pradžioje, būta dar vienos istorijos su visuotiniu rentgeno panaudojimu be jokios apsaugos nuo apšvitinimo. Kelis dešimtmečius, dėka firmų, kurios iškart užkariavo rentgeno aparatų rinką, ligonių ir, juo labiau, personalo sveikata nieko nedomino. Svarbiausia buvo maksimalus pelnas, kol dar galima gaminti aparatus be apsaugos – pelningai ir labai pigiai. Vienam Dievui težinoma, kiek milijonų medicinos darbuotojų, rentgenotechnikų, rentgenologų, chirurgų mirė nuo to, kad rentgeno spinduliai iš pradžių buvo nelaikomi pavojingais. Tiktai tada, kai pasidarė visiems akivaizdu, kai medicinos darbuotojai pradėjo virsti iš kojų it musės, tiktai tada pradėjo įvedinėti saugumo taisykles, naudoti specialias prikyštes ir specialiu būdu izoliuoti rentgeno kabinetus. O kiek žmonių pražuvo? Tikrai gerokai daugiau, negu buvo išgelbėta tais aparatais. Ir manote, kad kas nors tai tyrė, straipsnius spausdino? Visa tai irgi buvo pasistengta užgniaužti. Nedidelis incidentas, ir tiek. Informacinis greitkelis veikia tik viena kryptimi. Viskas, kas dirba pasipelnymo labui – važiuoja, o viskas, kas pasipelnymui trukdo – stovi.

Dabar ta pati istorija kartojasi su genetiškai modifikuotais organizmais. Kas nors juos ištyrė? Ne, net minties tokios nebūta. Kas nors pasidomėjo, kokios gali būti ilgalaikės pasekmės? Ne. Niekas ta tema net nemano užsiimti.

ŠIUKŠLINIS MOKSLAS

1993 metais vienas tipelis, vardu Piteris Huberis, parašė knygą ir nukalė naują terminą. Knyga vadinosi „Galilėjaus kerštas” (Peter Huber „Galileo’s Revenge), o terminas – „šiukšlinis mokslas”. Pagal Huberio apibrėžimą, tiktai tas mokslas, kuris stumia į priekį technologiją ir pažangą, vertas vadintis mokslu, o visa kita – tai šiukšlinis mokslas. Ir vėl čionai tas bjaurus žodis „pažanga”, kad jis kur prasmegtų – jį galima prilipdyti prie pačių didžiausių bjaurasčių ir priversti žmones sutikti su bet kokia nesąmone, ir visa tai kartojasi vis iš naujo ir iš naujo. Nieko nuostabaus, kad Huberio knyga buvo aktyviai reklamuojama taip vadinamo Manheteno instituto.

Publika Huberio knygą ignoravo ne dėl to, kad ji buvo tiesiog labai prastai parašyta, tačiau dėl to, kad joje absoliučiai pamirštas tas elementarus faktas, kad bet kuris išties mokslinis tyrimas prasideda ne nuo būsimo pelno apskaičiavimo. Tikras mokslininkas ieško tiesos, o ne pinigų. Tikri mokslininkai supranta, kad gali gauti pačius netikėčiausius rezultatus.

Tikri mokslininkai dirba šiaip:

Suformuluojama hipotezė;
Daromos prielaidos;
Renkami duomenys, atliekami stebėjimai ir eksperimentai;
Hipotezė patvirtinama arba atmetama.

Kitaip sakant, ne nauda ir pelnas yra fundamentalaus mokslinio tyrimo atskaitos taškas. Tačiau dabar niekas pasaulyje šitaip jau seniai nebedirba. Dabar procesas atrodo šitaip:

Iškeliama hipotezė, kaip galima būtų susižerti daugiau pinigų;

Apskaičiuojama, kiek reikėtų investuoti, kad verslas įsisuktų;

Jeigu pelnas nusimato nemažas, verslas įsukamas bet kokia kaina, net jei teks išgalabinti artimiausius giminaičius.

Kitaip sakant, šiandien mokslinių tyrimų matas – tai pinigai ir pelnas. Nepriklausomai nuo žalos, kurią gali patirti žmonės, žala apskritai nesvarstoma šiuolaikiniame moksle. Iš kur atsirado tokia nenormali situacija? Ogi iš pačios šiuolaikinės visuomenės, kurioje viskas sukasi aplink procentus ir pelnus.

Vienas toks atseit mokslininkas iš Bostono universiteto – Deividas Ozonofas, paaiškino tai diplomatine forma tokiu būdu, kad mokslinės idėjos turi būti „patikimai remiamos ir kultivuojamos vardan augimo ir klestėjimo”. Viskas teisinga, tiktai klausimas – kokios mokslinės idėjos? Deividas Ozonofas turi galvoje kaip tik savo tamsias ir kenksmingas idėjas kaip susižerti pinigus ir pateikia jas kaip mokslines.

O kiek didžių ir nuostabių idėjų pražuvo tiktai dėl to, kad jos nežadėjo jokio pelno? Pavyzdžiui,geriausi vaistai, kurie išties gali išgelbėti gyvybę, yra išgaunami iš augalų, visiškai nemokamai. Jie paprasčiausiai voliojasi po mūsų kojomis. Ir dėl to jie nieko nedomina. Patys svarbiausi vaistai – tai grynas oras, saulė ir švarus vanduo, ir jie yra prieinami visiems, ir taip pat niekam neįdomūs.

Dar vienas būdas, kaip atpažinti tikrą mokslą nuo falsifikuoto, tai faktas, kad tikra mokslinė ataskaita visada pamini nesėkmes arba metodo netobulumą ir ribotumą, kai tuo tarpu falsifikuotoje mokslinėje ataskaitoje viskas vaizduojama kuo puikiausiai, rožinėje šviesoje – tai tikras „proveržis” ir taškas.

TIKRASIS „ŠIUKŠLINIS MOKSLAS”

Priešingai nei tikrame moksle, realiai šiukšlinį mokslą plėtoja korporacijos ir jų PR’o institutai. Visi korporaciniai tyrimai pradedami su iš anksto akivaizdžiais tikslais, kurių svarbiausias – „pelnas bet kokia kaina”. Kaip seniai šitai atsitiko su JAV mokslu? Jau prieš II Pasaulinį karą viskas buvo iškreipta. Jeigu farmacijos firma pradeda tyrimus, kad įrodytų savo vaisto naudą ir nekenksmingumą, o gauna priešingą rezultatą, tai kas tuomet įvyksta? Teisingai, nutraukiamas tyrimo finansavimas ir kompanija pradeda lipti per tvorą iš kitos pusės, mėgindama įrodyti savo teisumą kaip nors kitaip – svarbiausia įbrukti vaistą publikai. O juk bet kuris vaistas – tai nenatūrali, cheminė, svetima organizmui medžiaga, vadinasi – nuodai. Klausimas tiktai tame, kokia dozė neužmuša ligonio akimirksniu, o tolimesni efektai nieko nedomina, kadangi žmogų iki to laiko gali suvažinėti automobilis, o farmacijos kompanijų nedomina žmogaus rytojus, jas domina šios dienos pelnas ir jos akcentuoja žmonių dėmesį į teigiamus nuodų vartojimo aspektus.

Štauberis dokumentavo kaip staigiai korporacijos išplėtė universitetinių tyrimų finansavimą. Ir tai neturi nieko bendro su įprastu mokslu. Mokslininkai skundžiasi, kad tyrimai pavirto paprasčiausia preke: jeigu jie nepaklausūs, tai ir nevykdomi. Tikrasis mokslas buvo sunaikintas.

PAGRINDINIAI SVEIKO MOKSLO TIKSLAI

Štauberio knyga tiesiog šokiruoja, demonstruodama, su kokiu banditišku įkarščiu korporacinis PR’as priešinasi visiems moksliniams tyrimams, kurie nukreipti saugoti žmonių sveikatą ar aplinkos švarą.

Kai stebime žiniasklaidoje kokius nors „šiukšlinio mokslo” paminėjimus, tai jie visada susiję tiktai su tais tyrimais, kurie kaip tik ir gina žmogaus ar gamtos sveikatą. Pinigai daromi tiktai iš iliuzijų pardavinėjimo, tiktai iš melo minėtomis temomis. Tikroji sveikata ar gamtos švara neturi rinkos kainos ar, tiksliau, jos negalima apibūdinti piniginiais terminais, o jeigu dar paprasčiau – sveikatos nenusipirksi už jokius pinigus ir jokie vaistai jos nesugrąžins.

Štauberis mano, kad tai tiesiog pasityčiojimas, kai apsišaukėliai kovotojai su „šiukšliniu mokslu” patys savaime nėra mokslininkai, bet priklauso dilerių ir maklerių sluoksniams. Visi šiuolaikinės visuomenės gyvenimo aspektai iškeisti į pinigus – sveikata, švari gamta ir pati bedalio, nelaimingo šiuolaikinio žmogaus garbė bei sąžinė.

ATAKUOJANČIŲJŲ ŽODŽIŲ ATSARGOS

Kai propaganda atakuoja gamtosaugos grupes ar žmones, kurie užsiima alternatyvia medicina, naudojami specialūs žodžių rinkiniai:

Pasipiktinimas;
Sveikas mokslas;
Šiukšlinis mokslas;
Apgalvotas;
Bauginimas;
Atsakingumas;
Fobija;
Apgaulė;
Panikuotojai;
Isterija;
Apsidraudėliai.

Kai sekantį kartą skaitysite laikraštį, atkreipkite dėmesį, kaip autoriai stengiasi žaisti emociniais aspektais, aktyvuodami išgalvotus ryšius tarp sąvokų.

Kita jų taktika – naudoti pačių aplinkosaugininkų retoriką, kad apgintų pavojingą produktą. Pažvelkime kad ir į GMO stūmikus. Jie akcentuoja, kaip GMO padės padidinti derlių ir pagelbėti badaujantiems. Jūs suprasite, kas per reikalas, jeigu sužinosite, kad visos GMO gaminančios korporacijos tuo pat metu gamina ir herbicidus su pesticidais, o GMO gali sugerti į save kur kas didesnį chemikalų kiekį. Tačiau tai, kad užmuša vikšrą ir kitus kenkėjus, žudo ir žmones. Tiesiog žmoguje yra žymiai daugiau ląstelių negu pas vikšrą. Tačiau tai tik laiko klausimas.

EKSPERTŲ NUOMONIŲ MIRAŽAS

„Išspausdink arba žūk” – tai bet kurio mokslininko devizas. Tai reiškia, kad jeigu kas nors nori gauti pinigų savo moksliniams tyrimams, jis privalo išspausdinti straipsnį solidžiame moksliniame žurnale, pvz., „JAMA”, „New England Journal”, „British Medial Journal”. Specialistų ir kolegų atsiliepimai reiškia, kad visos recenzijos šiuose atseit moksliniuose žurnaluose spausdinami tarp puslapių su ryškiomis ir į akis krintančiomis naujų vaistų ir preparatų reklamomis. Iš esmės tie „solidūs” pseudomoksliniai žurnalai yra ne kas kita, kaip stori reklaminiai prospektai parduodamiems preparatams ir instrumentams, plius šiek tiek pseudomokslinių straipsnių. Mokslas galutinai pavirto prostitute. Visi tie žurnalai visiškai priklausomi nuo korporacijų, kurių reklamos užima daugiau kaip pusę bet kurio žurnalo turinio. Ar mokės farmacijos kompanija žurnalui, kuris spausdina neigiamus atsiliepimus apie jos preparatus? Žinoma, kad ne. Leidėjai gali neturėti jokios moralės, bet proto jie tikrai neprarado.

Kita problema – tai interesų konfliktas. Esama formalaus reikalavimo, kad visi straipsnio autoriaus slapti ryšiai su gamintojais būtų paskelbti. Tačiau praktikoje to niekas nedaro. 1997 metais specialiai dėl to buvo ištirti 142 medicininiai žurnalai ir nė viename iš jų niekas neatskleidė savo ryšių (Wall Street Journal, 1999 metų vasario 2 dienos numeris).

1998 metais „Naujosios Anglijos medicinos žurnale” atliktas tyrimas parodė, kad 96% specialistų recenzuotų straipsnių turėjo finansinių sąsajų su kompanijomis , kurių vaistus reklamavo (Stelfox, 1998). Manote, kas nors iš anksto paskelbė, kad jis yra nupirktas rašeiva? Kur jau ten, visi darbuojasi kaip sąžiningi mokslininkai.

Be to, egzistuoja ir tiesioginiai papirkinėjimai. Farmacijos kompanija gali duoti moksliniam žurnalui 100 000$ ir jis išspausdins palankų straipsnį. Apgaulė, prirašymai – tai kasdieninė visų mokslinių žurnalų praktika. 1997 metais prestižinis „Naujosios Anglijos medicinos žurnalas” pasekė tiktai vieną rašeivą ir sukčių – daktarą Sluckį (R. Slutsky M.D.) Žurnalas išsiaiškino, kad per septynerius metus Sluckis paskelbė 137 straipsnius įvairiuose žurnaluose. Atidžiau panagrinėjus, paaiškėjo, kad 60 straipsnių buvo akivaizdi apgaulė, neegzistuojančių faktų pateikimas, mokslinių tyrimų rezultatų falsifikavimas arba tyrimų, kurie niekad nebuvo vykdyti, rezultatų pateikimas, o likusieji straipsniai irgi netoli nuo to nutolę.

Ką praktikuoja tokie daktarai?

Pranešimus apie eksperimentus, kurių niekas niekad nėra atlikęs;
Pranešimus apie matavimus, kurie niekad nebuvo atliekami;
Pranešimus apie statistinius duomenis, kurie, kaip taisyklė, išlaužiami iš piršto.

Dekanas, filosofijos daktaras Bleikas aprašo tai, ką jis pavadino Babelio efektu – kai kartą paskelbta falsifikacija pradedama cituoti kitų autorių ir melui išdygsta ilgos kojos ir galiausiai jis imamas laikyti kažkuo savaime suprantamu, klasika, jei galima taip pasakyti. Melas ir apgaulė – tai šiuolaikinių mokslinių tyrimų norma, ypač srityse, susijusiose su medicina ir aplinkosauga. Kur visa tai nuvedė? Nuvedė į tai, kad didžioji dalis straipsnių moksliniuose žurnaluose, nekalbant jau apie tai, kas skelbiama paprastoje spaudoje – tai falsifikacijos.

Atkreipkite dėmesį į iš numerio į numerį dedamą McDonalds restoranų reklamą „Amerikos medicinos asociacijos žurnale”, kuris, atrodytų, turėtų ginti piliečių sveikatą. Galima prisiminti ir tai, kaip šis žurnalas ištisus 50 metų kiekviename savo numeryje reklamavo tabako gaminius ir propagavo naudingą jų poveikį žmonių sveikatai. Neseniai vienas amerikietis nutarė paeksperimentuoti ir maitintis vien tiktai McDonalds restoranuose. Po mėnesio jį paguldė į ligoninę, kadangi iš sveikatos nieko nebeliko, ką parodė biocheminė kraujo ir šlapimo analizė.

Kaip jums toks mokslas?

APIE DARVINĄ

PR’as ne tik meluoja, bet ir nutyli tiesą. Būdingas pavyzdys: visi žinome Darviną, evoliucijos teorijos kūrėją. Su šita automatiška evoliucija visiems jau 150 metų prazyzė ausis, aiškindami, kad žmogus kilęs iš beždžionės. Savaime suprantama, jei pripažinsime, kad būtent taip ir nutiko, tai ir visa evoliucija gausis automatiška, neišvengiama, bet tiktai žmogui, bet ne dinozaurams, į kuriuos nusispjauti. Ties žmogumi šita evoliucija ir sustoja, ir niekas delikačiai neuždavinėja šia tema klausimų. Mes gi visi žinome, kad Darvinas biologas, teisingai? Tai štai kaip dirba PR’as – juk Darvinas realybėje neturi jokio biologinio išsilavinimo. Pats įdomiausias dalykas, kad Darvinas buvo šventikas. Taip taip, tas pats Darvinas, evoliucijos teorijos tėvas ir, atseit, biologas – iš tikrųjų yra paprasčiausias pastorius. Jis baigė Kembridžo teologijos fakultetą – protestantišką dvasinę seminariją. Jokio kito oficialaus išsilavinimo neturėjo. Lygiai taip pat sėkmingai mes galime pavesti bet kokiam šiuolaikiniam kunigui sukurti rimtą biologinę teoriją. Tačiau kodėl būtent jam ir, tiesą sakant, ar adekvačios bus jo bazinės žinios tokiai užduočiai?

Tiesiog po dvasinės seminarijos baigimo, šis tas nutiko, dėl ko Darvinas netapo pastoriumi. Atsirado šilta vietelė laive „Biglis”, susirengusiame atlikti kelionę aplink pasaulį. Būtent šilta. Štai jūs esate jaunas, kupinas romantikos… Kiek tokių jaunuolių norėtų apkeliauti pasaulį? Daugybė. Darvinas gavo gamtininko vietą laive, būdamas dvasininku grynai per pažintis, neturėdamas jokio teisėto pagrindo, ir dar gavo už tai atlyginimą. Jeigu jį būtų priėmę kaip laivo pastorių – tada kitas reikalas. Bet gamtininku? Tai buvo jau jo tėvų pažįstamų darbas.

Propaganda kaip tik tais laikais svarstė, kaip galima būtų smogti krikščioniškai bažnyčiai. Paradoksalūs ir pakankamai ginčytini nevykusio pastoriaus užrašai pasirodė kaip tik laiku. Jeigu Darvinas turėtų biologinį, o ne dvasinį išsilavinimą, kurio negalėjo pakęsti, jis tokių keistų išvadų nebūtų padaręs. Kadangi Darvinas nebuvo biologas, tai jo galvoje tvyrojo mėgėjiška mišrainė, kurioje nebuvo nieko vertingo, išskyrus troškimą įgelti savo buvusiems dvasininkams dėstytojams.

Šitas noras įgelti dėstytojams stebuklingai sutapo su tokiu pat propagandos noru ir akimirksniu pavertė Darviną, kaip dabar sakoma, žvaigžde – pačiu žymiausių visų laikų ir viso pasaulio mokslininku, o jo nekvalifikuoti darbai buvo paversti moksliniu etalonu ir dar daugiau – nauja religine dogma, nukrypimai nuo kurios buvo paskelbti erezijomis, o prieš eretikus buvo imamasi priemonių, gerokai subtilesnių už paprastą sudeginimą ant laužo. Visa anksčiau gyvavusi biologija Darvino labui buvo atstumta į šalį. Tai buvo sukrečiantis jėgos demonstravimas. Jums viskas pasidarys dar aiškiau, jei žinosite, kad XIX amžiaus viduryje Anglija buvo pati pirma valstybė pasaulyje, kurioje propaganda giliai įleido savo šaknis.

Dabar vietelių internete, kuriose galima rasti Darvino biografiją, yra begalė ir ten visi šie faktai pateikti, bet pateikti tokiu būdu, kad nevykęs dvasininkas vaizduojamas pasauliniu mokslininku numeris vienas. Tai ir yra tikroji PR’o, masinės informacijos priemonių ir tų konkrečių žmonių, kurie inkognito valdo tas priemones jėga.

AR MESTI LAUK SAVO TELEVIZORIŲ?

Galbūt šie faktai privers jus kitaip pažvelgti į tai, ką jums bruka žiniasklaida ir TV. Visada užduokite sau klausimą – kas ir ką jums bruka. Vien jau tai, kad išvaduosite savo protus nuo PR’o psichinių atakų, sutaupys jums daugybę sveikatos. Viskas – nebėra daugiau TV, nebėra daugiau žurnalo Time ir Newsweek bei kitų PR’o monstrų. O gal jūs naiviai galvojate, kad naujienos, kurias jums pateikia yra iš tiesų tai, kas realiai vyksta pasaulyje? Galbūt jūs rimtai manote, kad ekonominė depresija, skurdas, epidemijos ir karai vyksta šiaip sau, kad jie neneša niekam naudos? Gal jus patenkina paaiškinimas, kad karas Irake kariaujamas dėl Irako tautos laisvės ir demokratijos? Galbūt jūs manote, kad Irako moterys iš tiesų negali gyventi be viešnamių, prostitucijos ir AIDS – ko ten prieš karą nė pėdsako nebuvo? Galbūt jūs tikrai sutinkate, kad Afganistane kariaujama dėl to, kad pasaulis pasidarytų saugesnis? Galbūt rimtai manote, kad Amerikos kariškiai ieško Irake masinio naikinimo ginklo, kurio ten niekad nebuvo?

Vienintelis naujienų tikslas – tai laikyti visus įtampoje ir baimėje.

O kas iš tikrųjų vyksta pasaulyje už tirštos dūmų uždangos, paleistos masinės dezinformacijos priemonių? Jūs kada nors apie tais susimąstėte?

Ar susimąstėte, kas atsitiks, jeigu liausitės tikėti šia dezinformacija? Jei liausitės sekti naujienas ir skaityti laikraščius? Ar patirsite dėl to didžiulę fizinę, finansinę, moralinę ir psichinę žalą? Greičiau atvirkščiai.

Ar taip jau būtina, kad visa jūsų šeima nuolat absorbuotų amoralią, nemokšišką, kultūriškai degradavusią, besmegenę ir bedvasę TV programą? Ar tos programos yra normalios, žvelgiant psichiniu požiūriu? Bet tuomet kaipgi taip gaunasi, kad visa tai žiūri normalūs žmonės? Kodėl jūs leidžiate, kad iš jūsų atiminėtų visas įgimtas žmogiškas vertybes? Argi visi tie pornografiniai šou jus iš tiesų smagina? Taip smagina, kad atitraukia nuo viso kito, nuo jūsų pačių gyvenimo?

Pateikite nors vieną pavyzdį, kada jūsų gyvenimas iš esmės pagerėjo dėl to, kad peržiūrėjote TV naujienas ar perskaitėte laikraštį. Ar nors kartą jums nuo to pasidarė lengviau? Kokią realią naudą jums tai atnešė?

ŽMOGBEŽDŽIONIŲ PLANETA

Nėra jokių abejonių, kad amerikiečiai kaip nacija sulig kiekvienais metais vis labiau kvailėja. Pakanka pasižiūrėti, kokius prezidentus mes renkamės pastaruoju metu. Gramatinės klaidos tapo kone norma netgi reklamoje. Su raštingumu – problemos: 75% Amerikos mokyklų absolventų nepakankamai gerai moka skaityti, kad įveiktų baigiamuosius egzaminus. Jei manote, kad kitose valstijose mokiniai protingesni, padarykite eksperimentą: pasigaukite bet kurį absolventą ir atverskite jam kad ir „Tris muškietininkus”. Paprašykite, kad perskaitytų vieną pastraipą garsiai. Būsite šokiruotas.

Balai, kuriuos reikia surinkti, kad išlaikytum egzaminą, kiekvienais metais vis mažinami, kad mokiniai būtų paleisti iš mokyklų ir kad būtų nuslėptas akivaizdus faktas, jog absolventai kasmet darosi vis bukesni. Visiškai oficialiai 10% visų Amerikos vaikų turi psichiatrinę diagnozę „Problemos su dėmesio stoka”. Amerikoje tai laikoma psichiatrine liga. Amerikos pedagogai pasirodė esą protingesniais už visus likusius. Jeigu jiems kyla sunkumų su vaiko auklėjimu arba jis atsisako suprasti, kame lytinių iškrypimų prasmė, tai jie pasiunčia jį pas psichiatrą ir tas prilipdo diagnozę: „Dėmesio sutrikimai”. Po to seka prievartinis „gydymas” sunkiais psichotropiniais preparatais. Jeigu tėvai iš gailesčio mėgina negirdyti vaikams tų tablečių, o apie tai praneša gausūs skundikai, tai iš tėvų atimamos tėvystės teisės, vaikas patenka į internatą ir gauna tabletes ten. Beveik visi šie vaikai vėliau tampa narkomanais. Manote, Amerikos mokslas vykdo šioje srityje kokius nors tyrimus? Ne. Amerikos mokslas mato ir įrodinėja tiktai tai, ką jie nori matyti. Viskas labai paprasta. Problemos su auklėjimu? Pavadinkim žmogų kvailiu ir iki gyvenimo pabaigos šerkime jį tabletėmis, kurių poveikio patys jų išradėjai nesupranta.

Neseniai išplaukė faktai, kad plačiai išreklamuotas vaistas „Prozak” sukelia vaikams polinkį į savižudybę. Jūs kada nors girdėjote, kad vaikai žudytųsi? Tai štai, 1988 metais paskelbtas dokumentas, kuris tegu ir mirga nieko nesakančiais procentais, kalba apie tai, kad 3,7% priverstinai psichotropiniais preparatais „gydomų” vaikų mėgino nusižudyti. Pats skaičius, išreikštas procentais, atrodo taip, tarsi JAV tik 3,7 vaikio mėgino žudytis. Tačiau paanalizuokime šį skaičių. Amerikoje iš viso yra 73,2 mln mokinių. Ką tik aukščiau buvo pateiktas kitas skaičius – 10% visų mokinių priverstinai gydomi psichotropiniais preparatais. Taigi, jų yra 7 milijonai. Dabar paskaičiuokime, kiek mokinių sudaro 3,7%, kurie mėgina žudytis. Gaunasi 259 000. Kiekvienais metais. Jūs skaitėte kur nors šiuos skaičius laisvoje spaudoje? Niekad. Nes tai reikštų mokslininkų, gydytojų ir propagandistų savižudybę. Jie tai supranta ir neviešina skaičių. Nes jeigu netgi kas dešimta vaikų savižudybė baigiasi mirtimi, tai reiškia, kad prievartinis psichiatrinis „gydymas” užmuša po 26 000 vaikų kiekvienais metais – o tai nuosavų vaikų genocidas. O jeigu nusižudo kas penktas? Tada – 50 000 nužudytų vaikų. O jeigu nusižudyti pavyksta kas trečiam? Tada jau 70 000 Amerikos vaikų užmušama „Prozaku”. Ir čia kalbama tiktai apie vaikus, o kiek šį vaistą naudoja suaugusių?

Manote, visa tai domina tokias žymias labdaros organizacijas, kaip Karnegio ir Rokfelerio fondai ir netgi Amerikos Medikų asociaciją, nekalbant jau apie Amerikos psichiatrų asociaciją? Visa tai jų nedomina, jų mintys juda kita linkme. Svarbiausia jų užduotis – įtvirtinti savo pozityvų įvaizdį ir tie faktai, kurie kertasi su šiuo tikslu, yra nereikalingi, jie šių problemų nefinansuoja ir finansuoti nesiruošia. O kur eiliniai gydytojai? Kodėl jie nepakelia balso? Todėl, kad netgi eilinio gydytojo pajamos irgi tiesiogiai susijusios su jų išrašomais preparatais. O spauda vadina mafija paprastus banditus, kurių aukų skaičius niekad nesiekia daugiau kaip kelių žmonių. Čionai juk kalba eina apie dešimtis tūkstančių vien tik vaikų. Ir viskas, tarsi taip ir turėtų būti.

Dar daugiau – neseniai gauti patvirtinimai, kad farmacijos kompanija Eli Lilly, kuri gamina „Prozaką”, iš anksto žinojo, kad preparatas pastūmėja žmones į savižudybę ir vis dėlto šita korporacija reklamavo vaistą būtent kaip antidepresantą ir priemonę, sukoncentruoti vaikų dėmesį. Ir jūs toliau tvirtinsite, kad jie po viso to – ne nusikaltėliai? Tačiau kas juos teis? Amerikos teisėtvarka turi savų ypatumų ir rieda tiktai tuo keliu, kuris grįstas pinigais. Čia pats laikas prisiminti, kas užsiima šių preparatų reklama. Pati firma? Ne, jinai tik duoda tam pinigų, kuriuos žeriasi iš užmuštų vaikų tėvų. O reklama užsiima PR’o firmos.

Ką tik visiems buvo pranešta, kad plačiai išreklamuoti preparatai nuo chroniškų skausmų Vioxx ir Celebrex sukelia mirtis nuo infarkto ir insulto. Tai kaip jie buvo reklamuojami? O ką veikė valstybė? Manote, vaistai buvo išimti iš rinkos? Ne, tiesiog buvo informuoti gydytojai. Amerikoje skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas. Kitaip sakant, ligonis turi pats save informuoti, kitaip pats lieka atsakingas už tai, ką vartoja ir valgo. Ir tai, beje, pasakytina ir apie paprastą maistą. Pilnas internetas pranešimų apie tai, kad visas maistas genetiškai pakeistas ir pilnas hormonų.

Kiek buvo rašyta ir kalbėta apie tai, kad preparatas nuo įprasto skausmo – „Tailenolas”, jis taip pat ir acetominafenas, yra efektyvus kepenų nuodas. Pakanka perdozuoti, suvartoti pakelį, o ne kelias Tailenolo tabletes ir jūsų laukia mirtis dėl kepenų pažeidimo. Ir ką? Šitą Tailenolą galima nusipirkti ant kiekvieno kampo ir niekas nemano jo drausti.

Kiek buvo kalbama, kad aspirinas sukelia mirtinus žarnyno ir skrandžio nukraujavimus? Jokio efekto. Aspirino reklama – kiekviename medicinos ir ne medicinos žurnale. Štai kas yra PR’as ir jo reklaminė produkcija.

Atkreipkite dėmesį į kino filmų, kurie šiandien sukasi rinkoje ne ilgiau kaip po dvi savaites, intelektualinį lygį, ypač jeigu juose nėra pakankamai sprogimų, žmogžudysčių ir sekso. Jums nesusidarė įspūdis, kad visa tai – vienas ir tas pats filmas, tiktai skirtingose modifikacijose? Tačiau vaikai juk žiūri į tą šlamštą kaip į šedevrus. Kas, jeigu ne tėvai turi užsiimti jų auklėjimu? Tačiau kai amerikiečių pirmokėliai ateina į mokyklą, tai amerikiečių mokytojai pirmiausiai paaiškina jiems, kad patys baisiausi jų priešai – tai nuosavi tėvai, ir jeigu ką, tai štai jums, vaikučiai, ponios Devis kabinetas bei telefonas, ji specialiai užsiima vien tik jūsų apsauga ir mes dar parodysim tiems jūsų tėvams.

Gimtosios kalbos jie mokyklose nesimoko, užtat labai daug laiko skiriama seksualiniam auklėjimui, be to, tai pateikiama tokia forma, kad pasiekęs lytinę brandą, jaunuolis jau būna visiškai atsikratęs tokių dalykų kaip padorumas ir moralė. Didžiausia paaugliškos Amerikos problema – tai paauglių nėštumas, narkotikai ir AIDS. O ko čia stebėtis, jeigu vaikams nuo pirmos klasės aiškinama, kad seksas ir lytiniai iškrypimai – tai malonaus laisvalaikio praleidimo formos, tas pats, kas nueiti į kiną, o narkotikų tik platinti negalima, o apskritai tai labai šaunus dalykas.

Ar pastebėjote, kad visi straipsniai bet kokiame leidinyje atrodo taip, tarsi juos būtų rašęs tas pats žmogus, ir tasai ponas ką tik užbaigė profesinę technikos mokyklą. Ir šitas ponas yra įgaliotas pateikti mums savo nuomonę visais gyvenimiškais klausimais. Kas jį įgaliojo? Ogi ta visur esanti, bet neregima korporacija, kuri stengiasi mus įtikinti, kad viskas aplinkui yra nuostabu. O juk vos prieš 50 metų jie stengėsi įtikinti, kad viskas yra atvirkščiai. Kas atsitiko? O gal jie dabar pagaliau paėmė valdžią?

Visi šie faktoriai paverčia PR’ą labai paprastu. Vaisius pats krenta jiems į rankas. Nes tik labai nedaug žmonių atkreipia dėmesį į tai, kad jiems kabinami makaronai ant ausų, tačiau jie praleidžia pro ausis tuos melus netgi tuomet, kai žino, jog tai melas, ir nebelaiko tai įžeidimu.

SRIUBA KAFETERIJOJE

Tarkime, jūs esate kafeterijoje ir atsinešėte sau sriubos. Staiga jūs matote, kad iš kafeterijos išeina jūsų draugas ir jums reikia skubiai su juo pasikalbėti. Jūs išbėgate paskui jį ir paliekate savo sriubą. Pasikalbėję, sugrįžtate. Sriuba tebestovi. Daugybė žmonių knibžda aplinkui. Viskas gerai? O gal kažkas nutarė jums iškrėsti kiaulystę? Jūs nusprendėte, kad nereikėjo palikti sriubos ir nutariate geriau išeiti, negu rizikuoti baigti valgyti įtartiną sriubą.

Tai kodėl gi jūs nusprendžiate palikti be priežiūros tokį svarbų savo gyvenimo aspektą kaip gyvybiškai svarbi informacija? Žiūrėdami TV, skaitydami laikraščius jūs leidžiate visiems, kas pakliuvo daryti įtaką jūsų pažiūrų formavimuisi. Tai turi būti leidžiama tik patikrintiems šaltiniams. Kaip ne kartą įsitikinote, tai kas reklamuojama žiniasklaidoje – visiškai nebūtinai yra tiesa, o daugeliu atvejų – visiškai atvirkščiai. Tai kodėl jūs taip lengvai patikėjote raktus nuo savo protų žmonėms, kurie paprasčiausiai turi daug pinigų ir gali sukurti savą propagandą, o trokšta tik vieno dalyko – turėti dar daugiau pinigų.

Idėja labai paprasta – jūsų vidinis pasaulis yra nepalyginamai svarbesnis už jūsų sriubą, todėl reikia kruopščiai saugotis ir neleisti kam pakliuvo daryti jam poveikį vien dėl to, kad tam pakanka įsijungti TV ar nusipirkti laikraštį. Jūsų vidinis pasaulis yra vertas to, kad būtų budriai saugomas.

Gyvename tik vieną gyvenimą. Laikas – pats vertingiausias kapitalas. Ar verta jį švaistyti, kad mūsų dvasines vertybes, moralę, mūsų protus formuotų svetimi, pagal savo užgaidas. Tie svetimi, kuri užvaldė masinės informacijos priemones. Egzistuoja daugybė kritinių visiems žmonėms problemų ir jeigu į tai įsipainiojo pinigai, tai jūs niekad neregėsite teisingo atsakymo. O kaipgi kitaip? Pinigai turi atitekti jiems. Ar pamenate kaip lapė Alisa ir katinas Bazilijus patarinėjo patikliam Buratinui užkasti visus savo pinigus Stebuklų Lauke Kvailių šalyje? Toji lapė ir tasai katinas – tai ir yra propaganda bei PR’as. O kas jie buvo pasakoje „Auksinis raktelis”? Teisingai. Plė-ši-kai. Atsiminkite tai – jeigu kažką regite per TV ar skaitote laikraštyje – tai tas turinys buvo dosniai apmokėtas visiškai konkrečių asmenų.

Jeigu jūs iš tiesų norite ką nors žinoti ar sužinoti, tai šis dalykas pareikalaus iš jūsų pastangų, o gal ir labai didelių pastangų, atkapstant informaciją, kuri slūgso kur kas giliau nei toji, kuri paprastai vadinama „tai žino visi”.

APMELUOTAS AIDS VIRUSAS

Manote, su pavyzdžiais jau viskas? Pateiksime desertui istoriją su AIDS virusu, kuris iš tikrųjų nesukelia AIDS. Kaip gi taip? Ogi štai kaip: 1996 metais buvo paskelbtas fundamentalus profesoriaus Piterio Duzbergo tyrimas, pavadintas „Išrandant AIDS virusą”. Pratarmę darbui parašė Nobelio laureatas Karis Mulinzas (Peter H. Duesberg „Inventing the AIDS virus”). Duzbergas, molekulinės ir ląstelių biologijos profesorius Kalifornijos universitete Berklyje išleido knygą už savus pinigus, kadangi oficialios leidyklos tai padaryti atsisakė. Duzbergas – tai vienas iš nedaugelio planetos žmonių, kuris pagal savo darbo pobūdį visą gyvenimą tyrė retrovirusus, t.y. virusų šeimą, kuris priklauso ir AIDS virusas. Dusbergo knygoje – 700 puslapių. Knyga stora, tačiau tokia įdomi, kad skaitosi kaip detektyvas – vienu prisėdimu. Autorius žingsnis po žingsnio parodo, kaip buvo kuriama legenda apie tai, kad mažas retrovirusas tapo didžiulių nelaimių priežastimi. Nelaimių, dėl kurių atsakingi yra visiškai konkretūs žmonės.

Iš tikrųjų „AIDS virusas” yra ne kas kita, kaip saprofitas, t.y. gyvuoja, kaip ir tarkime žarnyno ląstelė”, žmogaus organizme, o būtent – nosiaryklėje. Nuo ko gi miršta AIDS ligoniai – nuo šito retroviruso? Ne, jie miršta nuo begalės pačių įvairiausių komplikacijų, kurias sukelia visiškai kiti, visiškai konkretūs virusai ir grybeliai. Tai kodėl gi tuomet apkaltintas retrovirusas? Kodėl jį kaltina, kad atseit sumažina imunitetą? Profesorius Duzbergas įrodo, kad retrovirusą turime mes visi savo nosiaryklėje ir niekam jis nesukelia jokio AIDS. Apmeluotas AIDS virusas – tai dalis įprastos žmogaus mikrofloros, vadinasi, jis netgi naudingas organizmui.

Ar žinote, kad dar nė viena AIDS ligonio žmona neužsikrėtė, gyvendama su juo lytinį gyvenimą? O jeigu nežinote, tai kodėl? Turbūt, propaganda? Kaip tai įmanoma, jeigu liga laikoma infekcine? Iš kur tada visos tos istorijos, kaip kažkas kažkur įsidūrė adata ir užsikrėtė, o paskui susižėrė milijoninę kompensaciją? O jums neatrodo, kad visa tai – lengvai suorganizuojami dalykai? Taip, tai yra melas. Kas būtent melas? Melas, kad kažkas gavo milijoninę kompensaciją? Ne. Melas yra tai, kad žmogus užsikrėtė nuo dūrio adata.

Tikroji situacija yra kitokia.

Taip, egzistuoja Imunodeficito sindromas, kuris, tarp kitko, gyvavo visais laikais, bet tik pastaraisiais dešimtmečiais katastrofiškai išplito. Akivaizdus tik vienas faktas: dar nė vienas žmogus nemirė nuo AIDS, kurį sukėlė mažytis retrovirusas. Šis virusas apmeluotas. Žmonės miršta nuo plaučių uždegimo ir onkologijos, susijusių su sumažėjusiu imunitetu, ir retrovirusas čia visai ne prie ko. Tai kas gi sumažina tą imunitetą? Atsakymas paprastas. Imuniteto mažėjimas – tai bendra šiuolaikinės žmonijos tendencija, susijusi su katastrofiška ekologija. Toksiškos medžiagos ir kiti faktoriai užgriuvo civilizaciją, o jiems priklauso visa, kas užteršta – oras, vanduo, maistas – viskas, kas yra išorėje ir patenka žmogaus vidun ar netgi tiesiog susiliečia su juo, kaip kad mūsų sintetiniai drabužiai. Faktas, kurį stengiamasi nuslėpti – tai kad visi mes, miestų gyventojai, turime imunodeficito sindromą. Kodėl miršta tik kai kurie iš mūsų? Čia suvaidina savo vaidmenį rizikos faktorius, t.y. faktas, kad kai kurie žmonės nuodijasi smarkiau negu likusieji: narkomanai, girtuokliai, lėbautojai, gyvenantys netvarkingą lytinį gyvenimą, t.y. ta grupė, kuri ir patenka į oficialią statistiką.

Tačiau kaip paaiškinti, kad pusė Afrikos serga AIDS, t.y. turi imunodeficitą? Ogi labai paprasta: Afrika neturi savo žemės ūkio, tai pasaulinis išlaikytinis. Jie nesėja ir nearia, o tiktai valgo ir dauginasi. Jų kultūra dar nepriaugo žemės ūkio lygio. Jie valgo tik tai, ką randa ant medžių. Anksčiau afrikiečių skaičių reguliavo natūralios sąlygos. Dabar gi civilizacija neleidžia jiems mirti natūraliai, ji verčia mirti juos nuo imunodeficito. Schema veikia šitaip: pinigų, kaip suprantate, afrikiečiai neturi, kad ką nors nusipirktų. Todėl, kad gautų pelno, amerikiečių korporacijos eina tokiu aplinkiniu keliu: PR’as baugina pasaulio visuomenė pasakojimais apie badą Afrikoje ir verčia vyriausybes, t.y. mokesčių mokėtojus aukoti pinigus afrikiečių maistui. Amerikiečių gi korporacijos pasiima pinigus, o vietoje humanitarinės pagalbos, suprantama, netiekia kokybiškų produktų, bet įbruka žemos kokybės, su pasibaigusiu galiojimu, nemaistingus ar apskritai kuo nors užkrėstus produktus, prifarširuotus chemijos. O afrikiečiai laikosi principo „dovanotam arkliui į dantis nežiūrima”.

Tokiu būdu tai, ką daro amerikiečiai, yra elementariausias genocidas.

Sakote, afrikiečiai vis tiek išmirs iš bado? Taip kelti klausimą būtų ne visai teisinga. Afrikoje visada buvo natūralūs gyventojų skaičiaus reguliatoriai, tačiau jie neneša jokio pelno amerikiečių korporacijoms – štai kame AIDS Afrikoje priežastis. Teisingai, Afrika yra tiesiog globalinis pavyzdys, kaip nuodijami ištiso kontinento gyventojai, nuodijami toksiškomis medžiagomis, kurios platinamos maisto produktų ir vaistų pavidalu. Kas kontroliuoja į Afriką tiekiamų produktų kokybę? Niekas. Dabar turbūt supratote, kam propagandai prireikė nediduko, neįžiūrimo net per mikroskopą retroviruso. Reikia kažkam nurašyti atsakomybę už visiškai akivaizdų faktą, kad žudoma dešimtys milijonų žmonių.

Įdomus faktas. Profesorius Duzbergas pabrėžia, kad nuoseklus žmonių su imunodeficitu sveikatos prastėjimas yra sukeliamas vaistų, kurie skirti būtent šiam susirgimui gydyti ir kurie yra ypatingai toksiški. Kalbant paprastai, mirtis nuo AIDS – tai iš tikrųjų yra mirtis nuo chroniško apsinuodijimo, o nuodija mus aplinka, vanduo, maistas, oras ir individualūs kiekvienam žmogui intoksikaciniai faktoriai, o taip pat ir patys preparatai, kurie naudojami apsinuodijimui gydyti, nors vaistais juos pavadinti liežuvis nesiverčia.

Kuo dar galima tai įrodyti? Tuo, kad prisikaupė dokumentuotų atvejų, kai visiškai pasveikstama nuo AIDS, ir tai nutinka žmonėms, į kuriuos oficialioji medicina numoja ranka ir nustoja gydyti. Yra tokia knyga – „Rodžerio pasveikimas nuo AIDS” (Roger’s Recovery from AIDS – Bob Owen) su paantrašte „Kaip vienas žmogus įveikė baisią ligą”. Tai pasakojimas, kaip sergantis imunodeficitu žmogus, pats būdamas gydytoju, gydęsis viskuo, ką jam siūlė šiuolaikinė medicina, buvo išrašytas kaip nebeišgydomas ir išsiųstas namo mirti, o paskui drauge su savo draugu gydytoju pagaliau suvokia, kokia yra tikroji AIDS prasmė. Knyga baigiasi tuo, kad jiedu su draugu, kaip diplomuoti gydytojai, pradeda išgydyti sergančius AIDS. Ir ką gi? Teisingai, juos areštavo policija ir iš jų atėmė licencijas užsiimti medicinine praktika. Kodėl? Argi jūs dar nesupratote, kad amerikietiška sveikatos apsauga – tai iš tikrųjų yra ligų apsauga nuo sveikatos? Nes iš sveiko žmogaus daug pinigų neužsidirbsi.

Vienintelis šansas išsigydyti nuo AIDS – tai sprukti nuo šiuolaikinės medicinos į tolimas kaimo vietoves, išvalyti savo organizmą ir visiškai išgyti.

IŠVADA

Kadangi pelno siekiantys žmonės jau slepia galus į vandenį, vadinasi jie yra pakankamai gerai informuoti, kad dėl tokio jų vadovavimo žmonija atsidūrė ant bedugnės krašto. O mes, pagavę juos meluojant, turime pasidaryti sau išvadas, kitaip bus per vėlu. Iš to jūs galite pasidaryti dar vieną išvadą: masinės informacijos priemonės ir PR’o priemonės yra ne kas kita, kaip žmonijos žūties anesteziologai – jos paprasčiausiai duoda narkozę ir užmigdo žmonių budrumą. Žmonija jau miršta nuo savo pačios „civilizacijos” produktų, o ką jūs apie tai žinote?

Žmonės iš PR’o, kurie užtaisė mums tokį gyvenimėlį, o teisingiau – tokią mirtį, kurios pavadinimas „civilizacija”, patys jie tikisi pinigų, susižertų iš mūsų sveikatos ir mūsų apgaudinėjimo pagalba, kai prasidės visuotinė griūtis, išsigelbėti kokioje nors tolimoje saloje vandenyne. Ir tada, aš jus maldauju – jeigu liksite gyvi, suraskite juos ir sugrąžinkite teisingumą!

LITERATŪRA ŠIA TEMA:

Stauber & Rampton „Trust us, we’re experts” 2001.
Ewen Stuart „PR! A social history of Spin”. 1996
Tye Larry „The Fater of spin: Edward L. Bernays and the birth of Public relations”. 2001.
Bernays Propaganda. 1928
King R. Medical journals rarely disclose researchers’ ties Wall Street Journal Feb. 2, 1999.
Engler R. „Misrepresentation and responsibility in medical research” New England Journal of Medicine v 317 p 1383 Nov/ 26, 1987
Black D. „Health at the Crossroads” 1988
Trevanian „Shibumi” 1983
Robbibs J. Reclaiming our health 1996
Huxley A. The doors of Perception.
O’Sha T – http://www.thedoctorwithin.com – šio straipsnio autorius.

31 KOMENTARAI

Jonas Grigas 2021-11-29 Adresu 15:54

„Reikia atsižadėti bet kokio sveiko protavimo. Toks jau mūsų amžius. Viskas jaukiasi. Mes žengiame į chaosą” – prieš 200 metų rašė Stendalis. O dabar ne tik universiteto bendruomenę, bet ir visuomenę į chaosą veda senasis Vilniaus universitetas vadovaujant „Rektorai” Rimvydui Petrauskui. Gėdinga.
gyvenimiška išmintis 2021-11-16 Adresu 20:50

„Jei laisvė iš viso ką nors reiškia,tai ji reiškia teisę pasakyti žmonėms tai, ko jie NENORI girdėti“ (Dž.Orvelas)
“ 5 procentai visuomenės mąstantys, 15 procentų galvoja, kad mąsto, o likusieji 80 procentų net bijo mąstyti“ (Bernardas Šo)
Visiškai nesvarbu,kas balsuoja ir kaip balsuoja-
svarbu, kas balsus skaičiuoja.
Lojalumas-nebuvimas būtinybės mąstyti.
Mirti už kažkieno idealus yra daug lengviau,nei gyventi pagal juos.
Auksinė taisyklė-kieno auksas, to ir taisyklės.
Jei nori nugalėti priešą-išauklėk jo vaikus.
(Kinų patarlė)
„Revoliucijas pradeda idealistai, tęsia kriminalistai, o baigia karjeristai.“(Dantonas)
Kas kovoja,gali pralaimėti, kas nekovoja—tas jau pralaimėjo.
Geriausias būdas pavergti žmogų-be paliovos jį laisvinti.
„demokratija yra blogiausia iš visų galimų santvarkų,kurioje hienos valdo asilus.“(Aristotelis)
Propaganda yra veiksminga, jei klausome, kas ką čiulba ir tampa bereikšmė, kai pamatome, kas ką lesa.
„Istorija-tai kekšė, atsigulanti po nugalėtoju“ (Napoleonas)
-Kodėl JAV nebūna valstybės pervesmų?
-Nes ten nėra JAV ambasados.
Lietuva yra antra šalis pasaulyje pagal korupciją tik dėl to, kad davė kyšį, jog nebūtų pirma.
agresorius yra tas, kuris užpuola kokią nors valstybę anksčiau už Ameriką.
„Jeigu rinkimai ką nors keistų, jie jau seniai būtų uždrausti“. (Markas Tvenas)
„Daug lengviau yra žmones apgauti, nei po to įtikinti juos, kad šie buvo apgauti“(Markas Tvenas)
„Nori kontroliuoti opoziciją? Įkurk ir vadovauk jai pats.“ (V.Leninas)
VSD= KGB+CŽV+MOSSAD+ konservai.
Kiaulės kūnas + vištos smegenys + šuns lojimas = kiauLinas Linkevičius
Didžiausią abejonę sukelia būtent DRAUDIMAS abejoti.
TOLERASTINĖ KAVA 2021-11-16 Adresu 20:43

1. Vienas kolega darbe turi keistą įprotį – piltis sau šlapimą į kavą.
Kolegos stebisi, bet tyli, nieko nesako. Tai vadinama tolerancija.
2. Keistasis kolega kaišioja kitiems savo puodelį, įkyriai siūlydamas paragauti.
Bendradarbiai atsisako. Jie išvadinami atsilikusiais runkeliais, bijančiais naujovių.
3. Keistasis kolega ima pilti šlapimą į bendrą kavinuką.
Bendradarbiai pradeda piktintis. Jie išvadinami homofobais ir lygių teisių pažeidėjais.
4. … …
5. … … … …
6. Priimamas įstatymas, kad kavą su šlapimu gerti privaloma. Nepaklūstantys persekiojami. Normalios kavos gėrimas tampa nelegalus ir įmanomas tik pogrindyje.
Jone 2021-11-12 Adresu 21:16

„Aktualumo neprarandantis anglų rašytojo Džordžo Orvelo (George Orwell) romanas „1984-ieji“ – pranašiška knyga, pralenkusi laiką ir iki šiol laikoma viena iš tų, kurias būtina perskaityti”. Stai taip buvo ptistatoma sis romanas. „Naujakalbe” romane atrode kazkas tai absurdisko, bet praejo 72 metai ir tai tampa realybe pas mus Lietuvoje ir galimai visame pasaulyje. Iki kokio absurdo mes dar dasigyvensime?
Ne vyras 2021-11-10 Adresu 19:57

Visa šita paraiška turi labai daug manipuliacijų, kaip ir organizacijos siunčiami el. laiškai. Bandoma daryti spaudimą.
Spėju, kad iš būtent pasirašusiųjų mokslininkų ir būtų siekiama sudaryti komisiją naujoms gairėms – kaip paranku.

Būkite atsargūs pasirašydami po tokiomis abejotinomis paraiškomis ar bent jau patys sąžiningai perskaitykite VU gaires prieš pasirašydami,
- Viktoras 2021-11-11 Adresu 13:44
  
  Tikrai ne vyro komentaras. Gal Gairių autoriaus?
  - Ema 2021-11-12 Adresu 00:23
    
    Labai tikslus atsakymas „Ne vyrui”. Šaunu!
PR'as kaip smegenų plovimo technologija 2021-11-08 Adresu 23:03

PAVYZDINĖS PROPAGANDOS YPATUMAI

Besivystant mokslui apie visuomenės protų kontrolę, PR’o firmos sukūrė tolimesnes taisykles efektyviam darbui. Čia tik keletas perlų:

Oponentų dehumanizavimas, kabinėjant gėdingas etiketes ir apibūdinant juos negerais žodžiais;
Kalbėti reikia tik apie puikias perspektyvas, panaudojant emociškai pozityvius žodžius ir išsireiškimus;
Kai reikia kažką nuslėpti, nenaudoti visiems suprantamos kalbos, vietoje to reikia sustoti ir pradėti švaistytis pseudo moksliška lotyniška terminologija apie visiškai kitą temą;
Kuriant teigiamą įvaizdį, būtina užsitikrinti įžymybių, bažnyčios, sportininkų ir paprasto žmogaus iš gatvės paramą. Bet kokių žmonių, kurie nėra specialistai toje srityje;
Reikia naudoti tokį požiūrį: „Mes, oligarchai – tokie patys žmonės, kaip ir visi kiti”;
Užglaistant žmonių pasipiktinimą, būtina akcentuoti pozityvius problemos momentus;
Reikia vengti moralinių aspektų. Visur ir visada;
Blogiausiu atveju – pakeisti žodį „moralė” žodžiu „etika”;
Būtina vengti samprotavimų apie etiką. Visur ir visada.

Įsiminkite šituos dezinformacijos industrijos triukus, atkreipkite į juos dėmesį. Tai nėra taip sudėtinga, pakaks, kad pasižiūrėtumėte šios dienos TV naujienų laidą. Stebėti, kaip jos veikia – o jos veikia tiesiog puikiai ir profesionaliai. Tai – aukščiausios klasės sukčiai.

MOKSLAS PR’O TARNYBOJE

PR’o firmos pradėjo naudotis žymių mokslininkų vardais, reklamuojant tariamus tyrimus, apie kuriuos tie mokslininkai nė negirdėjo. Kitaip sakant, eksploatuojami jų vardai, jiems to nežinant, tačiau tokiu būdu, kad iki tų firmų neįmanoma būtų prisikasti. Tai visuotinai priimta praktika. Neretai netgi patys laikraščių ir TV laidų redaktoriai konkrečiai nežino, kad eilinė jų laida – tai PR’o akcija. Arba bent jau apsimeta, kad jiems tai nežinoma.

Štauberis savo knygoje papasakojo puikią istoriją, kaip atsirado benzinas su švino priemaišomis. Geras daiktais, jei nekreipsime dėmesio į tai, kad be benzino mes turime kvėpuoti dar ir švinu, kuris yra itin toksiškas nuodas.

1922 metais General Motors atrado, kad pridėjus švino į benziną, galima išspausti iš degalų daugiau arklio galių. Kai kilo įtarimų dėl kenksmingumo sveikatai, korporacija gerai užmokėjo „Rūdos gavybos biurui”, kad tie atliktų tariamą tyrimą ir paskelbtų iš anksto melaginguas ataskaitas, teigiančias, jog švinas visiškai nekenksmingas.

Ir čia mes prisikapstėme iki žymiausio JAV onkologinio centro – Niujorko Sloan Kateringo Onkologijos Centro. Jo įkūrėjui Čarlzui Kateringui taip jau nutiko, kad jis buvo vienas iš General Motors direktorių. Ir staiga šitas Onkologijos centras pradeda skelbti mokslinius straipsnius, kuriuose tvirtinama, jog švinas – tai natūrali, žmogaus organizme sutinkama medžiaga, kad žmogaus organizmas be vargo jį pašalina. Daugybę metų Sloan Kateringo centras, pasitelkęs į pagalbą „Industrinės higienos Fondą ir PR’o gigantą Hill&Knowlton visokeriopai kliudė objektyviems tyrimams. Dėka šitos mafijos, per sekančius 60 metų žmonės patikliai kvėpavo švinu ir pagreitintu tempu pasigaudavo plaučių vėžį. Štai jums akivaizdus pavyzdys, kokiu būdu įstaigos, kurių pareiga – saugoti sveikatą, atlieka tiesiog priešingą vaidmenį. O kiek milijonų žmonių be laiko mirė dėl šitos aferos?

Praėjo dešimtmečiai kol pasidarė akivaizdu, kad žmonės dūsta nuo švininio benzino it musės ir kad švinas – tai labai stiprus kancerogenas. Tiktai devinto dešimtmečio pabaigoje Amerikoje buvo uždraustas švino turintis benzinas. Kiek milijonų žmonių per 60 metų užmokėjo už tai savo sveikata? Niekas šito netiria ir tirti nesiruošia. Viskas buvo nurašyta į neišvengiamus pažangos nuostolius. Ir tai – būdinga visos mokslinės pažangos ypatybė: niekas neatlieka tyrimų, kurie kertasi su materialine nauda. Žmonių sveikata netapo faktoriumi nė vienam moksliniam tyrimui, gaunančiam stiprų finansavimą. Tačiau bendras švino kiekis, išmestas į atmosferą ir sugertas žmonių plaučių, visgi buvo nustatytas – tai 30 milijonų tonų.

Tuo pat metu, XX amžiaus pradžioje, būta dar vienos istorijos su visuotiniu rentgeno panaudojimu be jokios apsaugos nuo apšvitinimo. Kelis dešimtmečius, dėka firmų, kurios iškart užkariavo rentgeno aparatų rinką, ligonių ir, juo labiau, personalo sveikata nieko nedomino. Svarbiausia buvo maksimalus pelnas, kol dar galima gaminti aparatus be apsaugos – pelningai ir labai pigiai. Vienam Dievui težinoma, kiek milijonų medicinos darbuotojų, rentgenotechnikų, rentgenologų, chirurgų mirė nuo to, kad rentgeno spinduliai iš pradžių buvo nelaikomi pavojingais. Tiktai tada, kai pasidarė visiems akivaizdu, kai medicinos darbuotojai pradėjo virsti iš kojų it musės, tiktai tada pradėjo įvedinėti saugumo taisykles, naudoti specialias prikyštes ir specialiu būdu izoliuoti rentgeno kabinetus. O kiek žmonių pražuvo? Tikrai gerokai daugiau, negu buvo išgelbėta tais aparatais. Ir manote, kad kas nors tai tyrė, straipsnius spausdino? Visa tai irgi buvo pasistengta užgniaužti. Nedidelis incidentas, ir tiek. Informacinis greitkelis veikia tik viena kryptimi. Viskas, kas dirba pasipelnymo labui – važiuoja, o viskas, kas pasipelnymui trukdo – stovi.

Dabar ta pati istorija kartojasi su genetiškai modifikuotais organizmais. Kas nors juos ištyrė? Ne, net minties tokios nebūta. Kas nors pasidomėjo, kokios gali būti ilgalaikės pasekmės? Ne. Niekas ta tema net nemano užsiimti.

ŠIUKŠLINIS MOKSLAS

1993 metais vienas tipelis, vardu Piteris Huberis, parašė knygą ir nukalė naują terminą. Knyga vadinosi „Galilėjaus kerštas” (Peter Huber „Galileo’s Revenge), o terminas – „šiukšlinis mokslas”. Pagal Huberio apibrėžimą, tiktai tas mokslas, kuris stumia į priekį technologiją ir pažangą, vertas vadintis mokslu, o visa kita – tai šiukšlinis mokslas. Ir vėl čionai tas bjaurus žodis „pažanga”, kad jis kur prasmegtų – jį galima prilipdyti prie pačių didžiausių bjaurasčių ir priversti žmones sutikti su bet kokia nesąmone, ir visa tai kartojasi vis iš naujo ir iš naujo. Nieko nuostabaus, kad Huberio knyga buvo aktyviai reklamuojama taip vadinamo Manheteno instituto.

Publika Huberio knygą ignoravo ne dėl to, kad ji buvo tiesiog labai prastai parašyta, tačiau dėl to, kad joje absoliučiai pamirštas tas elementarus faktas, kad bet kuris išties mokslinis tyrimas prasideda ne nuo būsimo pelno apskaičiavimo. Tikras mokslininkas ieško tiesos, o ne pinigų. Tikri mokslininkai supranta, kad gali gauti pačius netikėčiausius rezultatus.

Tikri mokslininkai dirba šiaip:

Suformuluojama hipotezė;
Daromos prielaidos;
Renkami duomenys, atliekami stebėjimai ir eksperimentai;
Hipotezė patvirtinama arba atmetama.

Kitaip sakant, ne nauda ir pelnas yra fundamentalaus mokslinio tyrimo atskaitos taškas. Tačiau dabar niekas pasaulyje šitaip jau seniai nebedirba. Dabar procesas atrodo šitaip:

Iškeliama hipotezė, kaip galima būtų susižerti daugiau pinigų;

Apskaičiuojama, kiek reikėtų investuoti, kad verslas įsisuktų;

Jeigu pelnas nusimato nemažas, verslas įsukamas bet kokia kaina, net jei teks išgalabinti artimiausius giminaičius.

Kitaip sakant, šiandien mokslinių tyrimų matas – tai pinigai ir pelnas. Nepriklausomai nuo žalos, kurią gali patirti žmonės, žala apskritai nesvarstoma šiuolaikiniame moksle. Iš kur atsirado tokia nenormali situacija? Ogi iš pačios šiuolaikinės visuomenės, kurioje viskas sukasi aplink procentus ir pelnus.

Vienas toks atseit mokslininkas iš Bostono universiteto – Deividas Ozonofas, paaiškino tai diplomatine forma tokiu būdu, kad mokslinės idėjos turi būti „patikimai remiamos ir kultivuojamos vardan augimo ir klestėjimo”. Viskas teisinga, tiktai klausimas – kokios mokslinės idėjos? Deividas Ozonofas turi galvoje kaip tik savo tamsias ir kenksmingas idėjas kaip susižerti pinigus ir pateikia jas kaip mokslines.

O kiek didžių ir nuostabių idėjų pražuvo tiktai dėl to, kad jos nežadėjo jokio pelno? Pavyzdžiui,geriausi vaistai, kurie išties gali išgelbėti gyvybę, yra išgaunami iš augalų, visiškai nemokamai. Jie paprasčiausiai voliojasi po mūsų kojomis. Ir dėl to jie nieko nedomina. Patys svarbiausi vaistai – tai grynas oras, saulė ir švarus vanduo, ir jie yra prieinami visiems, ir taip pat niekam neįdomūs.

Dar vienas būdas, kaip atpažinti tikrą mokslą nuo falsifikuoto, tai faktas, kad tikra mokslinė ataskaita visada pamini nesėkmes arba metodo netobulumą ir ribotumą, kai tuo tarpu falsifikuotoje mokslinėje ataskaitoje viskas vaizduojama kuo puikiausiai, rožinėje šviesoje – tai tikras „proveržis” ir taškas.

TIKRASIS „ŠIUKŠLINIS MOKSLAS”

Priešingai nei tikrame moksle, realiai šiukšlinį mokslą plėtoja korporacijos ir jų PR’o institutai. Visi korporaciniai tyrimai pradedami su iš anksto akivaizdžiais tikslais, kurių svarbiausias – „pelnas bet kokia kaina”. Kaip seniai šitai atsitiko su JAV mokslu? Jau prieš II Pasaulinį karą viskas buvo iškreipta. Jeigu farmacijos firma pradeda tyrimus, kad įrodytų savo vaisto naudą ir nekenksmingumą, o gauna priešingą rezultatą, tai kas tuomet įvyksta? Teisingai, nutraukiamas tyrimo finansavimas ir kompanija pradeda lipti per tvorą iš kitos pusės, mėgindama įrodyti savo teisumą kaip nors kitaip – svarbiausia įbrukti vaistą publikai. O juk bet kuris vaistas – tai nenatūrali, cheminė, svetima organizmui medžiaga, vadinasi – nuodai. Klausimas tiktai tame, kokia dozė neužmuša ligonio akimirksniu, o tolimesni efektai nieko nedomina, kadangi žmogų iki to laiko gali suvažinėti automobilis, o farmacijos kompanijų nedomina žmogaus rytojus, jas domina šios dienos pelnas ir jos akcentuoja žmonių dėmesį į teigiamus nuodų vartojimo aspektus.

Štauberis dokumentavo kaip staigiai korporacijos išplėtė universitetinių tyrimų finansavimą. Ir tai neturi nieko bendro su įprastu mokslu. Mokslininkai skundžiasi, kad tyrimai pavirto paprasčiausia preke: jeigu jie nepaklausūs, tai ir nevykdomi. Tikrasis mokslas buvo sunaikintas.

PAGRINDINIAI SVEIKO MOKSLO TIKSLAI

Štauberio knyga tiesiog šokiruoja, demonstruodama, su kokiu banditišku įkarščiu korporacinis PR’as priešinasi visiems moksliniams tyrimams, kurie nukreipti saugoti žmonių sveikatą ar aplinkos švarą.

Kai stebime žiniasklaidoje kokius nors „šiukšlinio mokslo” paminėjimus, tai jie visada susiję tiktai su tais tyrimais, kurie kaip tik ir gina žmogaus ar gamtos sveikatą. Pinigai daromi tiktai iš iliuzijų pardavinėjimo, tiktai iš melo minėtomis temomis. Tikroji sveikata ar gamtos švara neturi rinkos kainos ar, tiksliau, jos negalima apibūdinti piniginiais terminais, o jeigu dar paprasčiau – sveikatos nenusipirksi už jokius pinigus ir jokie vaistai jos nesugrąžins.

Štauberis mano, kad tai tiesiog pasityčiojimas, kai apsišaukėliai kovotojai su „šiukšliniu mokslu” patys savaime nėra mokslininkai, bet priklauso dilerių ir maklerių sluoksniams. Visi šiuolaikinės visuomenės gyvenimo aspektai iškeisti į pinigus – sveikata, švari gamta ir pati bedalio, nelaimingo šiuolaikinio žmogaus garbė bei sąžinė.

ATAKUOJANČIŲJŲ ŽODŽIŲ ATSARGOS

Kai propaganda atakuoja gamtosaugos grupes ar žmones, kurie užsiima alternatyvia medicina, naudojami specialūs žodžių rinkiniai:

Pasipiktinimas;
Sveikas mokslas;
Šiukšlinis mokslas;
Apgalvotas;
Bauginimas;
Atsakingumas;
Fobija;
Apgaulė;
Panikuotojai;
Isterija;
Apsidraudėliai.

Kai sekantį kartą skaitysite laikraštį, atkreipkite dėmesį, kaip autoriai stengiasi žaisti emociniais aspektais, aktyvuodami išgalvotus ryšius tarp sąvokų.

Kita jų taktika – naudoti pačių aplinkosaugininkų retoriką, kad apgintų pavojingą produktą. Pažvelkime kad ir į GMO stūmikus. Jie akcentuoja, kaip GMO padės padidinti derlių ir pagelbėti badaujantiems. Jūs suprasite, kas per reikalas, jeigu sužinosite, kad visos GMO gaminančios korporacijos tuo pat metu gamina ir herbicidus su pesticidais, o GMO gali sugerti į save kur kas didesnį chemikalų kiekį. Tačiau tai, kad užmuša vikšrą ir kitus kenkėjus, žudo ir žmones. Tiesiog žmoguje yra žymiai daugiau ląstelių negu pas vikšrą. Tačiau tai tik laiko klausimas.

EKSPERTŲ NUOMONIŲ MIRAŽAS

„Išspausdink arba žūk” – tai bet kurio mokslininko devizas. Tai reiškia, kad jeigu kas nors nori gauti pinigų savo moksliniams tyrimams, jis privalo išspausdinti straipsnį solidžiame moksliniame žurnale, pvz., „JAMA”, „New England Journal”, „British Medial Journal”. Specialistų ir kolegų atsiliepimai reiškia, kad visos recenzijos šiuose atseit moksliniuose žurnaluose spausdinami tarp puslapių su ryškiomis ir į akis krintančiomis naujų vaistų ir preparatų reklamomis. Iš esmės tie „solidūs” pseudomoksliniai žurnalai yra ne kas kita, kaip stori reklaminiai prospektai parduodamiems preparatams ir instrumentams, plius šiek tiek pseudomokslinių straipsnių. Mokslas galutinai pavirto prostitute. Visi tie žurnalai visiškai priklausomi nuo korporacijų, kurių reklamos užima daugiau kaip pusę bet kurio žurnalo turinio. Ar mokės farmacijos kompanija žurnalui, kuris spausdina neigiamus atsiliepimus apie jos preparatus? Žinoma, kad ne. Leidėjai gali neturėti jokios moralės, bet proto jie tikrai neprarado.

Kita problema – tai interesų konfliktas. Esama formalaus reikalavimo, kad visi straipsnio autoriaus slapti ryšiai su gamintojais būtų paskelbti. Tačiau praktikoje to niekas nedaro. 1997 metais specialiai dėl to buvo ištirti 142 medicininiai žurnalai ir nė viename iš jų niekas neatskleidė savo ryšių (Wall Street Journal, 1999 metų vasario 2 dienos numeris).

1998 metais „Naujosios Anglijos medicinos žurnale” atliktas tyrimas parodė, kad 96% specialistų recenzuotų straipsnių turėjo finansinių sąsajų su kompanijomis , kurių vaistus reklamavo (Stelfox, 1998). Manote, kas nors iš anksto paskelbė, kad jis yra nupirktas rašeiva? Kur jau ten, visi darbuojasi kaip sąžiningi mokslininkai.

Be to, egzistuoja ir tiesioginiai papirkinėjimai. Farmacijos kompanija gali duoti moksliniam žurnalui 100 000$ ir jis išspausdins palankų straipsnį. Apgaulė, prirašymai – tai kasdieninė visų mokslinių žurnalų praktika. 1997 metais prestižinis „Naujosios Anglijos medicinos žurnalas” pasekė tiktai vieną rašeivą ir sukčių – daktarą Sluckį (R. Slutsky M.D.) Žurnalas išsiaiškino, kad per septynerius metus Sluckis paskelbė 137 straipsnius įvairiuose žurnaluose. Atidžiau panagrinėjus, paaiškėjo, kad 60 straipsnių buvo akivaizdi apgaulė, neegzistuojančių faktų pateikimas, mokslinių tyrimų rezultatų falsifikavimas arba tyrimų, kurie niekad nebuvo vykdyti, rezultatų pateikimas, o likusieji straipsniai irgi netoli nuo to nutolę.

Ką praktikuoja tokie daktarai?

Pranešimus apie eksperimentus, kurių niekas niekad nėra atlikęs;
Pranešimus apie matavimus, kurie niekad nebuvo atliekami;
Pranešimus apie statistinius duomenis, kurie, kaip taisyklė, išlaužiami iš piršto.

Dekanas, filosofijos daktaras Bleikas aprašo tai, ką jis pavadino Babelio efektu – kai kartą paskelbta falsifikacija pradedama cituoti kitų autorių ir melui išdygsta ilgos kojos ir galiausiai jis imamas laikyti kažkuo savaime suprantamu, klasika, jei galima taip pasakyti. Melas ir apgaulė – tai šiuolaikinių mokslinių tyrimų norma, ypač srityse, susijusiose su medicina ir aplinkosauga. Kur visa tai nuvedė? Nuvedė į tai, kad didžioji dalis straipsnių moksliniuose žurnaluose, nekalbant jau apie tai, kas skelbiama paprastoje spaudoje – tai falsifikacijos.

Atkreipkite dėmesį į iš numerio į numerį dedamą McDonalds restoranų reklamą „Amerikos medicinos asociacijos žurnale”, kuris, atrodytų, turėtų ginti piliečių sveikatą. Galima prisiminti ir tai, kaip šis žurnalas ištisus 50 metų kiekviename savo numeryje reklamavo tabako gaminius ir propagavo naudingą jų poveikį žmonių sveikatai. Neseniai vienas amerikietis nutarė paeksperimentuoti ir maitintis vien tiktai McDonalds restoranuose. Po mėnesio jį paguldė į ligoninę, kadangi iš sveikatos nieko nebeliko, ką parodė biocheminė kraujo ir šlapimo analizė.

Kaip jums toks mokslas?

APIE DARVINĄ

PR’as ne tik meluoja, bet ir nutyli tiesą. Būdingas pavyzdys: visi žinome Darviną, evoliucijos teorijos kūrėją. Su šita automatiška evoliucija visiems jau 150 metų prazyzė ausis, aiškindami, kad žmogus kilęs iš beždžionės. Savaime suprantama, jei pripažinsime, kad būtent taip ir nutiko, tai ir visa evoliucija gausis automatiška, neišvengiama, bet tiktai žmogui, bet ne dinozaurams, į kuriuos nusispjauti. Ties žmogumi šita evoliucija ir sustoja, ir niekas delikačiai neuždavinėja šia tema klausimų. Mes gi visi žinome, kad Darvinas biologas, teisingai? Tai štai kaip dirba PR’as – juk Darvinas realybėje neturi jokio biologinio išsilavinimo. Pats įdomiausias dalykas, kad Darvinas buvo šventikas. Taip taip, tas pats Darvinas, evoliucijos teorijos tėvas ir, atseit, biologas – iš tikrųjų yra paprasčiausias pastorius. Jis baigė Kembridžo teologijos fakultetą – protestantišką dvasinę seminariją. Jokio kito oficialaus išsilavinimo neturėjo. Lygiai taip pat sėkmingai mes galime pavesti bet kokiam šiuolaikiniam kunigui sukurti rimtą biologinę teoriją. Tačiau kodėl būtent jam ir, tiesą sakant, ar adekvačios bus jo bazinės žinios tokiai užduočiai?

Tiesiog po dvasinės seminarijos baigimo, šis tas nutiko, dėl ko Darvinas netapo pastoriumi. Atsirado šilta vietelė laive „Biglis”, susirengusiame atlikti kelionę aplink pasaulį. Būtent šilta. Štai jūs esate jaunas, kupinas romantikos… Kiek tokių jaunuolių norėtų apkeliauti pasaulį? Daugybė. Darvinas gavo gamtininko vietą laive, būdamas dvasininku grynai per pažintis, neturėdamas jokio teisėto pagrindo, ir dar gavo už tai atlyginimą. Jeigu jį būtų priėmę kaip laivo pastorių – tada kitas reikalas. Bet gamtininku? Tai buvo jau jo tėvų pažįstamų darbas.

Propaganda kaip tik tais laikais svarstė, kaip galima būtų smogti krikščioniškai bažnyčiai. Paradoksalūs ir pakankamai ginčytini nevykusio pastoriaus užrašai pasirodė kaip tik laiku. Jeigu Darvinas turėtų biologinį, o ne dvasinį išsilavinimą, kurio negalėjo pakęsti, jis tokių keistų išvadų nebūtų padaręs. Kadangi Darvinas nebuvo biologas, tai jo galvoje tvyrojo mėgėjiška mišrainė, kurioje nebuvo nieko vertingo, išskyrus troškimą įgelti savo buvusiems dvasininkams dėstytojams.

Šitas noras įgelti dėstytojams stebuklingai sutapo su tokiu pat propagandos noru ir akimirksniu pavertė Darviną, kaip dabar sakoma, žvaigžde – pačiu žymiausių visų laikų ir viso pasaulio mokslininku, o jo nekvalifikuoti darbai buvo paversti moksliniu etalonu ir dar daugiau – nauja religine dogma, nukrypimai nuo kurios buvo paskelbti erezijomis, o prieš eretikus buvo imamasi priemonių, gerokai subtilesnių už paprastą sudeginimą ant laužo. Visa anksčiau gyvavusi biologija Darvino labui buvo atstumta į šalį. Tai buvo sukrečiantis jėgos demonstravimas. Jums viskas pasidarys dar aiškiau, jei žinosite, kad XIX amžiaus viduryje Anglija buvo pati pirma valstybė pasaulyje, kurioje propaganda giliai įleido savo šaknis.

Dabar vietelių internete, kuriose galima rasti Darvino biografiją, yra begalė ir ten visi šie faktai pateikti, bet pateikti tokiu būdu, kad nevykęs dvasininkas vaizduojamas pasauliniu mokslininku numeris vienas. Tai ir yra tikroji PR’o, masinės informacijos priemonių ir tų konkrečių žmonių, kurie inkognito valdo tas priemones jėga.

AR MESTI LAUK SAVO TELEVIZORIŲ?

Galbūt šie faktai privers jus kitaip pažvelgti į tai, ką jums bruka žiniasklaida ir TV. Visada užduokite sau klausimą – kas ir ką jums bruka. Vien jau tai, kad išvaduosite savo protus nuo PR’o psichinių atakų, sutaupys jums daugybę sveikatos. Viskas – nebėra daugiau TV, nebėra daugiau žurnalo Time ir Newsweek bei kitų PR’o monstrų. O gal jūs naiviai galvojate, kad naujienos, kurias jums pateikia yra iš tiesų tai, kas realiai vyksta pasaulyje? Galbūt jūs rimtai manote, kad ekonominė depresija, skurdas, epidemijos ir karai vyksta šiaip sau, kad jie neneša niekam naudos? Gal jus patenkina paaiškinimas, kad karas Irake kariaujamas dėl Irako tautos laisvės ir demokratijos? Galbūt jūs manote, kad Irako moterys iš tiesų negali gyventi be viešnamių, prostitucijos ir AIDS – ko ten prieš karą nė pėdsako nebuvo? Galbūt jūs tikrai sutinkate, kad Afganistane kariaujama dėl to, kad pasaulis pasidarytų saugesnis? Galbūt rimtai manote, kad Amerikos kariškiai ieško Irake masinio naikinimo ginklo, kurio ten niekad nebuvo?

Vienintelis naujienų tikslas – tai laikyti visus įtampoje ir baimėje.

O kas iš tikrųjų vyksta pasaulyje už tirštos dūmų uždangos, paleistos masinės dezinformacijos priemonių? Jūs kada nors apie tais susimąstėte?

Ar susimąstėte, kas atsitiks, jeigu liausitės tikėti šia dezinformacija? Jei liausitės sekti naujienas ir skaityti laikraščius? Ar patirsite dėl to didžiulę fizinę, finansinę, moralinę ir psichinę žalą? Greičiau atvirkščiai.

Ar taip jau būtina, kad visa jūsų šeima nuolat absorbuotų amoralią, nemokšišką, kultūriškai degradavusią, besmegenę ir bedvasę TV programą? Ar tos programos yra normalios, žvelgiant psichiniu požiūriu? Bet tuomet kaipgi taip gaunasi, kad visa tai žiūri normalūs žmonės? Kodėl jūs leidžiate, kad iš jūsų atiminėtų visas įgimtas žmogiškas vertybes? Argi visi tie pornografiniai šou jus iš tiesų smagina? Taip smagina, kad atitraukia nuo viso kito, nuo jūsų pačių gyvenimo?

Pateikite nors vieną pavyzdį, kada jūsų gyvenimas iš esmės pagerėjo dėl to, kad peržiūrėjote TV naujienas ar perskaitėte laikraštį. Ar nors kartą jums nuo to pasidarė lengviau? Kokią realią naudą jums tai atnešė?

ŽMOGBEŽDŽIONIŲ PLANETA

Nėra jokių abejonių, kad amerikiečiai kaip nacija sulig kiekvienais metais vis labiau kvailėja. Pakanka pasižiūrėti, kokius prezidentus mes renkamės pastaruoju metu. Gramatinės klaidos tapo kone norma netgi reklamoje. Su raštingumu – problemos: 75% Amerikos mokyklų absolventų nepakankamai gerai moka skaityti, kad įveiktų baigiamuosius egzaminus. Jei manote, kad kitose valstijose mokiniai protingesni, padarykite eksperimentą: pasigaukite bet kurį absolventą ir atverskite jam kad ir „Tris muškietininkus”. Paprašykite, kad perskaitytų vieną pastraipą garsiai. Būsite šokiruotas.

Balai, kuriuos reikia surinkti, kad išlaikytum egzaminą, kiekvienais metais vis mažinami, kad mokiniai būtų paleisti iš mokyklų ir kad būtų nuslėptas akivaizdus faktas, jog absolventai kasmet darosi vis bukesni. Visiškai oficialiai 10% visų Amerikos vaikų turi psichiatrinę diagnozę „Problemos su dėmesio stoka”. Amerikoje tai laikoma psichiatrine liga. Amerikos pedagogai pasirodė esą protingesniais už visus likusius. Jeigu jiems kyla sunkumų su vaiko auklėjimu arba jis atsisako suprasti, kame lytinių iškrypimų prasmė, tai jie pasiunčia jį pas psichiatrą ir tas prilipdo diagnozę: „Dėmesio sutrikimai”. Po to seka prievartinis „gydymas” sunkiais psichotropiniais preparatais. Jeigu tėvai iš gailesčio mėgina negirdyti vaikams tų tablečių, o apie tai praneša gausūs skundikai, tai iš tėvų atimamos tėvystės teisės, vaikas patenka į internatą ir gauna tabletes ten. Beveik visi šie vaikai vėliau tampa narkomanais. Manote, Amerikos mokslas vykdo šioje srityje kokius nors tyrimus? Ne. Amerikos mokslas mato ir įrodinėja tiktai tai, ką jie nori matyti. Viskas labai paprasta. Problemos su auklėjimu? Pavadinkim žmogų kvailiu ir iki gyvenimo pabaigos šerkime jį tabletėmis, kurių poveikio patys jų išradėjai nesupranta.

Neseniai išplaukė faktai, kad plačiai išreklamuotas vaistas „Prozak” sukelia vaikams polinkį į savižudybę. Jūs kada nors girdėjote, kad vaikai žudytųsi? Tai štai, 1988 metais paskelbtas dokumentas, kuris tegu ir mirga nieko nesakančiais procentais, kalba apie tai, kad 3,7% priverstinai psichotropiniais preparatais „gydomų” vaikų mėgino nusižudyti. Pats skaičius, išreikštas procentais, atrodo taip, tarsi JAV tik 3,7 vaikio mėgino žudytis. Tačiau paanalizuokime šį skaičių. Amerikoje iš viso yra 73,2 mln mokinių. Ką tik aukščiau buvo pateiktas kitas skaičius – 10% visų mokinių priverstinai gydomi psichotropiniais preparatais. Taigi, jų yra 7 milijonai. Dabar paskaičiuokime, kiek mokinių sudaro 3,7%, kurie mėgina žudytis. Gaunasi 259 000. Kiekvienais metais. Jūs skaitėte kur nors šiuos skaičius laisvoje spaudoje? Niekad. Nes tai reikštų mokslininkų, gydytojų ir propagandistų savižudybę. Jie tai supranta ir neviešina skaičių. Nes jeigu netgi kas dešimta vaikų savižudybė baigiasi mirtimi, tai reiškia, kad prievartinis psichiatrinis „gydymas” užmuša po 26 000 vaikų kiekvienais metais – o tai nuosavų vaikų genocidas. O jeigu nusižudo kas penktas? Tada – 50 000 nužudytų vaikų. O jeigu nusižudyti pavyksta kas trečiam? Tada jau 70 000 Amerikos vaikų užmušama „Prozaku”. Ir čia kalbama tiktai apie vaikus, o kiek šį vaistą naudoja suaugusių?

Manote, visa tai domina tokias žymias labdaros organizacijas, kaip Karnegio ir Rokfelerio fondai ir netgi Amerikos Medikų asociaciją, nekalbant jau apie Amerikos psichiatrų asociaciją? Visa tai jų nedomina, jų mintys juda kita linkme. Svarbiausia jų užduotis – įtvirtinti savo pozityvų įvaizdį ir tie faktai, kurie kertasi su šiuo tikslu, yra nereikalingi, jie šių problemų nefinansuoja ir finansuoti nesiruošia. O kur eiliniai gydytojai? Kodėl jie nepakelia balso? Todėl, kad netgi eilinio gydytojo pajamos irgi tiesiogiai susijusios su jų išrašomais preparatais. O spauda vadina mafija paprastus banditus, kurių aukų skaičius niekad nesiekia daugiau kaip kelių žmonių. Čionai juk kalba eina apie dešimtis tūkstančių vien tik vaikų. Ir viskas, tarsi taip ir turėtų būti.

Dar daugiau – neseniai gauti patvirtinimai, kad farmacijos kompanija Eli Lilly, kuri gamina „Prozaką”, iš anksto žinojo, kad preparatas pastūmėja žmones į savižudybę ir vis dėlto šita korporacija reklamavo vaistą būtent kaip antidepresantą ir priemonę, sukoncentruoti vaikų dėmesį. Ir jūs toliau tvirtinsite, kad jie po viso to – ne nusikaltėliai? Tačiau kas juos teis? Amerikos teisėtvarka turi savų ypatumų ir rieda tiktai tuo keliu, kuris grįstas pinigais. Čia pats laikas prisiminti, kas užsiima šių preparatų reklama. Pati firma? Ne, jinai tik duoda tam pinigų, kuriuos žeriasi iš užmuštų vaikų tėvų. O reklama užsiima PR’o firmos.

Ką tik visiems buvo pranešta, kad plačiai išreklamuoti preparatai nuo chroniškų skausmų Vioxx ir Celebrex sukelia mirtis nuo infarkto ir insulto. Tai kaip jie buvo reklamuojami? O ką veikė valstybė? Manote, vaistai buvo išimti iš rinkos? Ne, tiesiog buvo informuoti gydytojai. Amerikoje skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas. Kitaip sakant, ligonis turi pats save informuoti, kitaip pats lieka atsakingas už tai, ką vartoja ir valgo. Ir tai, beje, pasakytina ir apie paprastą maistą. Pilnas internetas pranešimų apie tai, kad visas maistas genetiškai pakeistas ir pilnas hormonų.

Kiek buvo rašyta ir kalbėta apie tai, kad preparatas nuo įprasto skausmo – „Tailenolas”, jis taip pat ir acetominafenas, yra efektyvus kepenų nuodas. Pakanka perdozuoti, suvartoti pakelį, o ne kelias Tailenolo tabletes ir jūsų laukia mirtis dėl kepenų pažeidimo. Ir ką? Šitą Tailenolą galima nusipirkti ant kiekvieno kampo ir niekas nemano jo drausti.

Kiek buvo kalbama, kad aspirinas sukelia mirtinus žarnyno ir skrandžio nukraujavimus? Jokio efekto. Aspirino reklama – kiekviename medicinos ir ne medicinos žurnale. Štai kas yra PR’as ir jo reklaminė produkcija.

Atkreipkite dėmesį į kino filmų, kurie šiandien sukasi rinkoje ne ilgiau kaip po dvi savaites, intelektualinį lygį, ypač jeigu juose nėra pakankamai sprogimų, žmogžudysčių ir sekso. Jums nesusidarė įspūdis, kad visa tai – vienas ir tas pats filmas, tiktai skirtingose modifikacijose? Tačiau vaikai juk žiūri į tą šlamštą kaip į šedevrus. Kas, jeigu ne tėvai turi užsiimti jų auklėjimu? Tačiau kai amerikiečių pirmokėliai ateina į mokyklą, tai amerikiečių mokytojai pirmiausiai paaiškina jiems, kad patys baisiausi jų priešai – tai nuosavi tėvai, ir jeigu ką, tai štai jums, vaikučiai, ponios Devis kabinetas bei telefonas, ji specialiai užsiima vien tik jūsų apsauga ir mes dar parodysim tiems jūsų tėvams.

Gimtosios kalbos jie mokyklose nesimoko, užtat labai daug laiko skiriama seksualiniam auklėjimui, be to, tai pateikiama tokia forma, kad pasiekęs lytinę brandą, jaunuolis jau būna visiškai atsikratęs tokių dalykų kaip padorumas ir moralė. Didžiausia paaugliškos Amerikos problema – tai paauglių nėštumas, narkotikai ir AIDS. O ko čia stebėtis, jeigu vaikams nuo pirmos klasės aiškinama, kad seksas ir lytiniai iškrypimai – tai malonaus laisvalaikio praleidimo formos, tas pats, kas nueiti į kiną, o narkotikų tik platinti negalima, o apskritai tai labai šaunus dalykas.

Ar pastebėjote, kad visi straipsniai bet kokiame leidinyje atrodo taip, tarsi juos būtų rašęs tas pats žmogus, ir tasai ponas ką tik užbaigė profesinę technikos mokyklą. Ir šitas ponas yra įgaliotas pateikti mums savo nuomonę visais gyvenimiškais klausimais. Kas jį įgaliojo? Ogi ta visur esanti, bet neregima korporacija, kuri stengiasi mus įtikinti, kad viskas aplinkui yra nuostabu. O juk vos prieš 50 metų jie stengėsi įtikinti, kad viskas yra atvirkščiai. Kas atsitiko? O gal jie dabar pagaliau paėmė valdžią?

Visi šie faktoriai paverčia PR’ą labai paprastu. Vaisius pats krenta jiems į rankas. Nes tik labai nedaug žmonių atkreipia dėmesį į tai, kad jiems kabinami makaronai ant ausų, tačiau jie praleidžia pro ausis tuos melus netgi tuomet, kai žino, jog tai melas, ir nebelaiko tai įžeidimu.

SRIUBA KAFETERIJOJE

Tarkime, jūs esate kafeterijoje ir atsinešėte sau sriubos. Staiga jūs matote, kad iš kafeterijos išeina jūsų draugas ir jums reikia skubiai su juo pasikalbėti. Jūs išbėgate paskui jį ir paliekate savo sriubą. Pasikalbėję, sugrįžtate. Sriuba tebestovi. Daugybė žmonių knibžda aplinkui. Viskas gerai? O gal kažkas nutarė jums iškrėsti kiaulystę? Jūs nusprendėte, kad nereikėjo palikti sriubos ir nutariate geriau išeiti, negu rizikuoti baigti valgyti įtartiną sriubą.

Tai kodėl gi jūs nusprendžiate palikti be priežiūros tokį svarbų savo gyvenimo aspektą kaip gyvybiškai svarbi informacija? Žiūrėdami TV, skaitydami laikraščius jūs leidžiate visiems, kas pakliuvo daryti įtaką jūsų pažiūrų formavimuisi. Tai turi būti leidžiama tik patikrintiems šaltiniams. Kaip ne kartą įsitikinote, tai kas reklamuojama žiniasklaidoje – visiškai nebūtinai yra tiesa, o daugeliu atvejų – visiškai atvirkščiai. Tai kodėl jūs taip lengvai patikėjote raktus nuo savo protų žmonėms, kurie paprasčiausiai turi daug pinigų ir gali sukurti savą propagandą, o trokšta tik vieno dalyko – turėti dar daugiau pinigų.

Idėja labai paprasta – jūsų vidinis pasaulis yra nepalyginamai svarbesnis už jūsų sriubą, todėl reikia kruopščiai saugotis ir neleisti kam pakliuvo daryti jam poveikį vien dėl to, kad tam pakanka įsijungti TV ar nusipirkti laikraštį. Jūsų vidinis pasaulis yra vertas to, kad būtų budriai saugomas.

Gyvename tik vieną gyvenimą. Laikas – pats vertingiausias kapitalas. Ar verta jį švaistyti, kad mūsų dvasines vertybes, moralę, mūsų protus formuotų svetimi, pagal savo užgaidas. Tie svetimi, kuri užvaldė masinės informacijos priemones. Egzistuoja daugybė kritinių visiems žmonėms problemų ir jeigu į tai įsipainiojo pinigai, tai jūs niekad neregėsite teisingo atsakymo. O kaipgi kitaip? Pinigai turi atitekti jiems. Ar pamenate kaip lapė Alisa ir katinas Bazilijus patarinėjo patikliam Buratinui užkasti visus savo pinigus Stebuklų Lauke Kvailių šalyje? Toji lapė ir tasai katinas – tai ir yra propaganda bei PR’as. O kas jie buvo pasakoje „Auksinis raktelis”? Teisingai. Plė-ši-kai. Atsiminkite tai – jeigu kažką regite per TV ar skaitote laikraštyje – tai tas turinys buvo dosniai apmokėtas visiškai konkrečių asmenų.

Jeigu jūs iš tiesų norite ką nors žinoti ar sužinoti, tai šis dalykas pareikalaus iš jūsų pastangų, o gal ir labai didelių pastangų, atkapstant informaciją, kuri slūgso kur kas giliau nei toji, kuri paprastai vadinama „tai žino visi”.

APMELUOTAS AIDS VIRUSAS

Manote, su pavyzdžiais jau viskas? Pateiksime desertui istoriją su AIDS virusu, kuris iš tikrųjų nesukelia AIDS. Kaip gi taip? Ogi štai kaip: 1996 metais buvo paskelbtas fundamentalus profesoriaus Piterio Duzbergo tyrimas, pavadintas „Išrandant AIDS virusą”. Pratarmę darbui parašė Nobelio laureatas Karis Mulinzas (Peter H. Duesberg „Inventing the AIDS virus”). Duzbergas, molekulinės ir ląstelių biologijos profesorius Kalifornijos universitete Berklyje išleido knygą už savus pinigus, kadangi oficialios leidyklos tai padaryti atsisakė. Duzbergas – tai vienas iš nedaugelio planetos žmonių, kuris pagal savo darbo pobūdį visą gyvenimą tyrė retrovirusus, t.y. virusų šeimą, kuris priklauso ir AIDS virusas. Dusbergo knygoje – 700 puslapių. Knyga stora, tačiau tokia įdomi, kad skaitosi kaip detektyvas – vienu prisėdimu. Autorius žingsnis po žingsnio parodo, kaip buvo kuriama legenda apie tai, kad mažas retrovirusas tapo didžiulių nelaimių priežastimi. Nelaimių, dėl kurių atsakingi yra visiškai konkretūs žmonės.

Iš tikrųjų „AIDS virusas” yra ne kas kita, kaip saprofitas, t.y. gyvuoja, kaip ir tarkime žarnyno ląstelė”, žmogaus organizme, o būtent – nosiaryklėje. Nuo ko gi miršta AIDS ligoniai – nuo šito retroviruso? Ne, jie miršta nuo begalės pačių įvairiausių komplikacijų, kurias sukelia visiškai kiti, visiškai konkretūs virusai ir grybeliai. Tai kodėl gi tuomet apkaltintas retrovirusas? Kodėl jį kaltina, kad atseit sumažina imunitetą? Profesorius Duzbergas įrodo, kad retrovirusą turime mes visi savo nosiaryklėje ir niekam jis nesukelia jokio AIDS. Apmeluotas AIDS virusas – tai dalis įprastos žmogaus mikrofloros, vadinasi, jis netgi naudingas organizmui.

Ar žinote, kad dar nė viena AIDS ligonio žmona neužsikrėtė, gyvendama su juo lytinį gyvenimą? O jeigu nežinote, tai kodėl? Turbūt, propaganda? Kaip tai įmanoma, jeigu liga laikoma infekcine? Iš kur tada visos tos istorijos, kaip kažkas kažkur įsidūrė adata ir užsikrėtė, o paskui susižėrė milijoninę kompensaciją? O jums neatrodo, kad visa tai – lengvai suorganizuojami dalykai? Taip, tai yra melas. Kas būtent melas? Melas, kad kažkas gavo milijoninę kompensaciją? Ne. Melas yra tai, kad žmogus užsikrėtė nuo dūrio adata.

Tikroji situacija yra kitokia.

Taip, egzistuoja Imunodeficito sindromas, kuris, tarp kitko, gyvavo visais laikais, bet tik pastaraisiais dešimtmečiais katastrofiškai išplito. Akivaizdus tik vienas faktas: dar nė vienas žmogus nemirė nuo AIDS, kurį sukėlė mažytis retrovirusas. Šis virusas apmeluotas. Žmonės miršta nuo plaučių uždegimo ir onkologijos, susijusių su sumažėjusiu imunitetu, ir retrovirusas čia visai ne prie ko. Tai kas gi sumažina tą imunitetą? Atsakymas paprastas. Imuniteto mažėjimas – tai bendra šiuolaikinės žmonijos tendencija, susijusi su katastrofiška ekologija. Toksiškos medžiagos ir kiti faktoriai užgriuvo civilizaciją, o jiems priklauso visa, kas užteršta – oras, vanduo, maistas – viskas, kas yra išorėje ir patenka žmogaus vidun ar netgi tiesiog susiliečia su juo, kaip kad mūsų sintetiniai drabužiai. Faktas, kurį stengiamasi nuslėpti – tai kad visi mes, miestų gyventojai, turime imunodeficito sindromą. Kodėl miršta tik kai kurie iš mūsų? Čia suvaidina savo vaidmenį rizikos faktorius, t.y. faktas, kad kai kurie žmonės nuodijasi smarkiau negu likusieji: narkomanai, girtuokliai, lėbautojai, gyvenantys netvarkingą lytinį gyvenimą, t.y. ta grupė, kuri ir patenka į oficialią statistiką.

Tačiau kaip paaiškinti, kad pusė Afrikos serga AIDS, t.y. turi imunodeficitą? Ogi labai paprasta: Afrika neturi savo žemės ūkio, tai pasaulinis išlaikytinis. Jie nesėja ir nearia, o tiktai valgo ir dauginasi. Jų kultūra dar nepriaugo žemės ūkio lygio. Jie valgo tik tai, ką randa ant medžių. Anksčiau afrikiečių skaičių reguliavo natūralios sąlygos. Dabar gi civilizacija neleidžia jiems mirti natūraliai, ji verčia mirti juos nuo imunodeficito. Schema veikia šitaip: pinigų, kaip suprantate, afrikiečiai neturi, kad ką nors nusipirktų. Todėl, kad gautų pelno, amerikiečių korporacijos eina tokiu aplinkiniu keliu: PR’as baugina pasaulio visuomenė pasakojimais apie badą Afrikoje ir verčia vyriausybes, t.y. mokesčių mokėtojus aukoti pinigus afrikiečių maistui. Amerikiečių gi korporacijos pasiima pinigus, o vietoje humanitarinės pagalbos, suprantama, netiekia kokybiškų produktų, bet įbruka žemos kokybės, su pasibaigusiu galiojimu, nemaistingus ar apskritai kuo nors užkrėstus produktus, prifarširuotus chemijos. O afrikiečiai laikosi principo „dovanotam arkliui į dantis nežiūrima”.

Tokiu būdu tai, ką daro amerikiečiai, yra elementariausias genocidas.

Sakote, afrikiečiai vis tiek išmirs iš bado? Taip kelti klausimą būtų ne visai teisinga. Afrikoje visada buvo natūralūs gyventojų skaičiaus reguliatoriai, tačiau jie neneša jokio pelno amerikiečių korporacijoms – štai kame AIDS Afrikoje priežastis. Teisingai, Afrika yra tiesiog globalinis pavyzdys, kaip nuodijami ištiso kontinento gyventojai, nuodijami toksiškomis medžiagomis, kurios platinamos maisto produktų ir vaistų pavidalu. Kas kontroliuoja į Afriką tiekiamų produktų kokybę? Niekas. Dabar turbūt supratote, kam propagandai prireikė nediduko, neįžiūrimo net per mikroskopą retroviruso. Reikia kažkam nurašyti atsakomybę už visiškai akivaizdų faktą, kad žudoma dešimtys milijonų žmonių.

Įdomus faktas. Profesorius Duzbergas pabrėžia, kad nuoseklus žmonių su imunodeficitu sveikatos prastėjimas yra sukeliamas vaistų, kurie skirti būtent šiam susirgimui gydyti ir kurie yra ypatingai toksiški. Kalbant paprastai, mirtis nuo AIDS – tai iš tikrųjų yra mirtis nuo chroniško apsinuodijimo, o nuodija mus aplinka, vanduo, maistas, oras ir individualūs kiekvienam žmogui intoksikaciniai faktoriai, o taip pat ir patys preparatai, kurie naudojami apsinuodijimui gydyti, nors vaistais juos pavadinti liežuvis nesiverčia.

Kuo dar galima tai įrodyti? Tuo, kad prisikaupė dokumentuotų atvejų, kai visiškai pasveikstama nuo AIDS, ir tai nutinka žmonėms, į kuriuos oficialioji medicina numoja ranka ir nustoja gydyti. Yra tokia knyga – „Rodžerio pasveikimas nuo AIDS” (Roger’s Recovery from AIDS – Bob Owen) su paantrašte „Kaip vienas žmogus įveikė baisią ligą”. Tai pasakojimas, kaip sergantis imunodeficitu žmogus, pats būdamas gydytoju, gydęsis viskuo, ką jam siūlė šiuolaikinė medicina, buvo išrašytas kaip nebeišgydomas ir išsiųstas namo mirti, o paskui drauge su savo draugu gydytoju pagaliau suvokia, kokia yra tikroji AIDS prasmė. Knyga baigiasi tuo, kad jiedu su draugu, kaip diplomuoti gydytojai, pradeda išgydyti sergančius AIDS. Ir ką gi? Teisingai, juos areštavo policija ir iš jų atėmė licencijas užsiimti medicinine praktika. Kodėl? Argi jūs dar nesupratote, kad amerikietiška sveikatos apsauga – tai iš tikrųjų yra ligų apsauga nuo sveikatos? Nes iš sveiko žmogaus daug pinigų neužsidirbsi.

Vienintelis šansas išsigydyti nuo AIDS – tai sprukti nuo šiuolaikinės medicinos į tolimas kaimo vietoves, išvalyti savo organizmą ir visiškai išgyti.

IŠVADA

Kadangi pelno siekiantys žmonės jau slepia galus į vandenį, vadinasi jie yra pakankamai gerai informuoti, kad dėl tokio jų vadovavimo žmonija atsidūrė ant bedugnės krašto. O mes, pagavę juos meluojant, turime pasidaryti sau išvadas, kitaip bus per vėlu. Iš to jūs galite pasidaryti dar vieną išvadą: masinės informacijos priemonės ir PR’o priemonės yra ne kas kita, kaip žmonijos žūties anesteziologai – jos paprasčiausiai duoda narkozę ir užmigdo žmonių budrumą. Žmonija jau miršta nuo savo pačios „civilizacijos” produktų, o ką jūs apie tai žinote?

Žmonės iš PR’o, kurie užtaisė mums tokį gyvenimėlį, o teisingiau – tokią mirtį, kurios pavadinimas „civilizacija”, patys jie tikisi pinigų, susižertų iš mūsų sveikatos ir mūsų apgaudinėjimo pagalba, kai prasidės visuotinė griūtis, išsigelbėti kokioje nors tolimoje saloje vandenyne. Ir tada, aš jus maldauju – jeigu liksite gyvi, suraskite juos ir sugrąžinkite teisingumą!

LITERATŪRA ŠIA TEMA:

Stauber & Rampton „Trust us, we’re experts” 2001.
Ewen Stuart „PR! A social history of Spin”. 1996
Tye Larry „The Fater of spin: Edward L. Bernays and the birth of Public relations”. 2001.
Bernays Propaganda. 1928
King R. Medical journals rarely disclose researchers’ ties Wall Street Journal Feb. 2, 1999.
Engler R. „Misrepresentation and responsibility in medical research” New England Journal of Medicine v 317 p 1383 Nov/ 26, 1987
Black D. „Health at the Crossroads” 1988
Trevanian „Shibumi” 1983
Robbibs J. Reclaiming our health 1996
Huxley A. The doors of Perception.
O’Sha T – http://www.thedoctorwithin.com – šio straipsnio autorius.
- Viventas 2021-11-12 Adresu 00:19
  
  Labai ačiū. Buvo nepaprastai įdomu skaityti.
- Jonas Grigas 2021-11-29 Adresu 16:03
  
  Puikus teisingas straipsnis. Apmaudu, bet tiek daug mokslininkų pardavė savo garbę ir sąžinę ir meluoja visuomenei, kompromituodami mokslą.
Vėjūnė 2021-11-07 Adresu 16:48

Akivaizdu, kad moralė, sąžinė, tiesa, sveikas protas kartu su mūsų gimtąja kalba ir Lietuvos ateitimi parduodama už pinigus.
Dori ir sąžiningi Lietuvos žmonės, privalome savo Lietuvą apginti!
Jau reikia kilti į gerai pasiruoštą kovą. Su malda ir tikėjimu.
Neleiskime Lietuvos parduoti už Judo skatikus!
Ligija Tautkuvienė 2021-11-07 Adresu 06:02

Vilniaus Universitetas nėra privatus universitetas – jis išlaikomas Lietuvos valstybės mokesčių mokėtojų pinigais. Toks VU ideologinis apsisprendimas ne tik universitete studijuojantiesiems ar būsimiems studentams, bet ir jo absolventams, bei dideliai daliai inteligentijos buvo tikras srutų kibiras išpiltas ant paradinių universiteto durų. Kviečiu JE Prezidentą (LR Konstitucijos garantą) nepalikti šio klausimo margaspalvei vyriausybei, bet pareikalauti įvesti sankcijas VU, t.y., sustabdyti finansavimą iki bus atšauktos „Lyčiai jautrios kalbos gaires“, Kito kelio nėra, Tokios ,,gairės” – ne tik universitetui, bet ir visai Lietuvai tikra GĖDA.
Libertas Klimka 2021-11-06 Adresu 12:43

Užtraukta gėda Vilniaus universitetui amžiams…
- Istorikas 2021-11-08 Adresu 22:54
  
  Siūlau ir mokslinį komunizmą išbraukti iš biografijos 🙂 nepamirškite to kas pas pačius yra.
Ferdinandas Vaitiekūnas 2021-11-05 Adresu 13:26

VU Rektorius prof. Jonas KUBILIUS komunistinės okupacijos metais sugebėjo iš ilgus metus rusinamo ir sužydėjusio universiteto atkurti ir įtvirtinti Lietuviškąjį universitetą – mūsų Tautos ALMA MATER, kuris per UNIVERSITAS VILNENSIS 400 metų jubiliejų sužadino SĄJŪDŽIO atsiradimą ir Lietuva buvo atvesta į Kovo 11 -ją. O kas suteikė teisę griauti ALMA MATER giliai nusistovėjusias Tautos dorovės tradicines nuostatas ir jų šimtametį vaidmenį ??? Pasibaigus mano senato nario kadencijoms (1989 -2001 m.), rektorius prof. R. Pavilionis oficialiai suteikė teisę man dalyvauti senato posėdžiuose. Pasinaudodamas šia privilegija, dabar nuotoliniu būdu siūlau VU senatui į savo darbotvarkę įtraukti „Lyčiai jautrios kalbos gaires“ sukeltos problemos apsvarstymą ir įpareigoti VU rektorių prof. R. Petrauską šį 2021 m. spalio mėn. nutarimą atšaukti. Tokia VU senato nutartis turėtų būti artimiausiu metu viešai paskelbta !!!
Pagarbiai, hab. fiz. – mat m. daktaras Ferdinandas Vaitiekūnas. 2021 11 05 d.
- Ema 2021-11-05 Adresu 18:19
  
  Begalinė padėka gerbiamam F. Vaitiekūnui, kad esate neabejingas Tautos likimui. Tokie žmonės kaip Jūs šaukia TAUTĄ keltis. Pamažu ji pradeda atsibusti…
Laimutė Mikalauskienė 2021-11-04 Adresu 12:05

Daug metų galvojau, kad tapome prisitaikėliais ir svetimos valios bei interesų reiškėjais. Esu laiminga, kad klydau.
Gėda, prisidengus neaiškiomis „vakarietiškomis vertybėmis”, keisti žmonių kalbą, mąstymą, mentalitetą. Ir dėl ko? Dėl labai maž0s visuomenės dalies. Kada, kokiais laikais tokia mažumų prievarta tapo „demokratija”? Nuo kada jų poreikis tapti „normaliais” pavirto daugumos prievarta? „Normalus” yra kilęs nuo žodžio „norma” – tai, kas būdinga daugumai, o ne atvirkščiai. Niekas neginčija teisės būti kitokiu. Kaip ir niekas neturi teisės atimti iš daugumos galimybės puoselėti šimtametes tradicijas ir savo vaikus auklėti tautos vertybių pagrindu. Ką po tokios VU pozicijos reiškia „puoselėti” lietuvių kalbą? Tai reiškia – ją grubiai išprievartauti. Pasaulis keičiasi, bet ne visos permainos yra teigiamos ir prie jų reikia taikytis. Agresyvios jėgos ir interesai pridengiami „vertybėmis” ir labai greitai tampa mūsų gyvenimo dalimi. Ir Covid situacija tam puikiai tarnauja: kol žmonės yra atskirti ir bijo mirties, galima tyliai prakišti ką tik nori. Ir man nekeista, kad pirmiausia tai daroma per inteligentiją. Todėl, kad būtent ji parašys tautai naujus įstatymus ir paaiškins „naują moralę”. GĖDA būti su tais, kas numatė inteligentijai tokį vaidmenį.
- AAA 2021-11-06 Adresu 10:34
  
  Akivaizdu, kad pasaulis yra keičiamas, bet ne pats keičiasi:(
Nieko tas VU neapsisprendė, 2021-10-31 Adresu 20:55

o tik nutarė saugiai prisišlieti… Kadangi mūsų mažoje tautoje pagrindinis universitetas negali vaidinti nepriklausomo ir absoliučiai autonomiško (reikia įtvirtinti įstatymu), tai visuomenė korekcijos ir įsikišimo būdu turi ištaškyti tą smirdintį auglį jo kūne. „Gairių” autoriai ir vadovybė turi gėdingai dingti iš viešumos ir sunkiu darbu grįždinėti iš pagriovių, kaip pasmerkti miestelio pijokai.
Edmundas 2021-10-24 Adresu 17:25

Edmundas Rauba šioks toks techninis ekspertas,
Super. O aš galvojau, kad mes pradedame išsigimti. Pats buvau studentas. Romas Kalanta ir mes visi tuo laiku buvome veiksme… Studentus laikė kažkuo… Neužpykit, buvau išsigandęs, kad studentai pavirto MAZGOTĖMIS…. Ačiū, ŠAUNUOLIAI… Tas pats liečia ir „kovas
Pranciška Regina 2021-10-21 Adresu 20:15

Tai visiškas nukvailėjimas, nusižeminimas ir savivertės praradimas aklai pataikaujant neobolševizmui. Keista, kad tai daro pati rimčiausia ir iškiliausia mokslo institucija Lietuvoje. Man už jos veiksmus yra gėda ir ta gėda pasklis po pasaulį. Universitetas savo sutepto vardo ilgai neatsiplaus, nes protingi žmonės iš to šaipysis ir smerks dėl vienos iš archaiškiausių kalbų darkymo.
- Karolis 2021-10-23 Adresu 23:38
  
  ne tuo adresu mes priskiriame kuriamą ideologiją. Tai ne neobolševizmas, Tai elementari Gamtos klaida , pasireiškusi per genų mutaciją. Tik ja naudojasi tie, kuriems ta gamtos klaida atneša asmeninį pasitenkinimą, kurį galima užtvirtinti pinigais
čia dar tik gėlytės 2021-10-20 Adresu 19:47

Pasakiška mūsų ateitis vaizdžiai:

liaudiesmenas.livejournal.com
Jonas 2021-10-20 Adresu 13:11

Išsigimsta senasis garbingas Vilniaus universitetas, vadovaujant naujam nemąstančiam Rektoriui. Labai apmaudu. ir gėda.
XXR 2021-10-20 Adresu 12:10

Pagarba pareiškimo autoriams….
Ringaudas 2021-10-19 Adresu 23:35

Šis PAREIŠKIMAS yra brangakmenio vertės. Dar turime mąstančią visuomenę, dar nepražuvę. Kiekvienam žymiam žmogui turi būti begalinė GARBĖ pasirašyti, nes tai yra TĖVYNĖS gelbėjimas- ji vėl atsidūrė baisiausiame pavojuje. AČIŪ AUTORIAMS- nuostabus darbas.
Vytautas 2021-10-19 Adresu 22:54

Neobolševizmas. Visa tai sugrįžta. Bus ne Žmogus, o bus „žmoga”. Jei lyčių nebeliks kalboje, tai jų nebeliks ir galvose. Įdomu, kokio tipo bus naujieji žmogas. Žmogų sambūris, žmogų bendruomenė. Nebeliks JONĖS ir JONO, o bus JONA. Darosi įdomu gyventi.
- Emanuelis 2021-10-19 Adresu 23:27
  
  Genderistai apsižioplino: nenuostabu, juk jie turi savo bibliją. O reikaliukas toks, kad JONA buvo Senojo testamento pranašas, kuris Ninevės gyventojams gatvėse skelbė štai ką: „Dar 40 dienų ir Ninevė bus sunaikinta! „, nes jos nuodėmės siaubingos! Neabejotina, jie prisišauks ant savo galvelių, net per tokį savo susikurtą- Jona.
  - Magda 2021-10-20 Adresu 00:59
    
    Jie daug ko prisisvajojo,bet jiems nepavyks.Reptiloidai atėjo ir išeis.O Jonai ir Janes liks kaip buvę.Taip kūrėjo suredyta
Valentinas Šapalas 2021-10-19 Adresu 22:40

Palaikau ir pritariu. Bravo.
- liu 2021-11-08 Adresu 14:44
  
  Baisu suvokti, kas vyksta pasaulyje ir mūsų Tėvynėje…..jau nebėra žodžių viskam apsakyti…Vien tik Viešpačiu galime pasitikėti…,,o jis mus ragina…
  
  ,,Žiūrėkite, broliai, kad kurio jūsų širdyje neužsimegztų netikėjimo piktybė, atitolinanti nuo gyvojo Dievo. Verčiau raginkite vieni kitus kasdien.- kol dar tebėra šiandien, – kad kurio iš jūsų neužkietintų nuodėmės klasta,,
  ,Žyd 3 .12, 13

Komentarai nepriimami.

Vilniaus universitetas apsisprendė būti ideologine įstaiga (atnaujinta)

31 KOMENTARAI

Nacionalinis susivienijimas. Dėl melagingų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus teiginių

Vytautas Radžvilas. Jaukas priviliojo. Spąstų narvo durys užsitrenkė

Almantas Stankūnas. Dėl panašių įvykių siūlau susirūpinti ir homoseksualiems asmenims – jūs patirsite diskriminaciją gaunant jums svarbią pagalbą

Prof. Vytautas Radžvilas. II dalis: Du konservatorių peiliai į Lietuvos širdį

Abejotina direktorė priėmė abejotiną sprendimą

Reklama

Susiję straipsniai

Karas Ukrainoje. Tūkstantis ketvirtoji (lapkričio 23) diena

Blogos naujienos Briuselio elitui: Europos gyventojai ketina reikalauti to, ką Trumpas teikia amerikiečiams

Lietuviai nesidžiaugia migrantais, išimtis – ukrainiečiai

Kun. Algirdas Toliatas: kviečiu palaikyti maldoje gydytoją Aleksandrą Alekseičiką