2024-11-25, Pirmadienis

Angela Merkel susiderėjo dėl humanitarinio koridoriaus. Kokia kaina?

Ričardas ČEKUTIS

Baltarusija vakar pranešė, kad šalyje šiuo metu yra apie 7 tūkst. migrantų, iš kurių maždaug 2 tūkst. „stovyklauja” prie Lenkijos sienos. O po telefoninių pokalbių su Vokietijos kanclere Angela Merkel, baltarusiai praneša apie atidaromą humanitarinį koridorių migrantams.


Vakar nelegalams pranešta žinia, kad atidaromas humanitarinis koridorius – tai gali labiau paskatinti nelegalų invaziją į Europą. EPA-Eltos nuotr.

„Europos Sąjunga kuria humanitarinį koridorių 2 tūkst. „stovyklaujančių” migrantų. Mes, kiek bus įmanoma ir jei jie patys norės, prisiimame atsakomybę likusius 5 tūkst. grąžinti namo”, – teigė A.Lukašenkos atstovė Natalija Eismont.

Ji pridūrė, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel derėsis su ES dėl galimybės atidaryti humanitarinį koridorių į Vokietiją. Vokietija į tai iš karto nesureagavo.

Abu vyriausybių vadovai esą aptarė glaudų Vokietijos ir Lenkijos veiksmų koordinavimą dėl nerimą keliančios situacijos pasienyje, trečiadienio vakarą pranešė Vokietijos vyriausybė. A.Merkel per pokalbį esą akcentavo visišką solidarumą su Lenkija.

A.Lukašenka atmeta kaltinimus dirbtinai sukūrus krizę ir savo ruožtu žeria kritiką ES, nes ši nepriima migrantų.

Šią savaitę jis dukart telefonu kalbėjosi su A.Merkel ir tai buvo pirmasis jo pokalbis su kurios nors Vakarų šalies lyderiu nuo praėjusių metų. Trečiadienį jo biuras nurodė, kad netrukus įvyks tiesioginės Baltarusijos ir ES derybos, kaip buvo sutarta per jo pokalbius su A.Merkel. Tačiau Vokietija pastarojo teiginio kol kas nepatvirtino.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis (Mateusz Morawiecki) baiminasi konflikto su Baltarusija eskalacijos. „Situacija šiuo metu stabili, tačiau ji tampa vis grėsmingesnė”, – sakė jis Vokietijos laikraščiui „Bild”. „Tikiuosi, kad visi išlaikys nervus”, – pridūrė premjeras.

Didžiojo septyneto (G7) valstybių užsienio reikalų ministrai vakar paragino Baltarusiją nutraukti migrantų krizę pasienyje su Lenkija, kaltindami ją, jog ji šaltakraujiškai sukūrė tokią situaciją ir kelia pavojų žmonių gyvybėms.

Jungtinė Karalystė, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija ir JAV apkaltino A.Lukašenkos režimą, kad jis organizuoja neteisėtą migraciją per savo sienas. Bendrame pareiškime, kurį taip pat pasirašė Europos Sąjunga ir paskelbė JK vyriausybė, ministrai teigė: „Dėl šių ciniškų veiksmų kyla pavojus žmonių gyvybei… Mes vieningai remiame ir solidarizuojamės su Lenkija, taip pat Lietuva ir Latvija, kurios tapo šio provokuojančio neteisėtos migracijos, kaip hibridinės taktikos, naudojimo taikiniu. Raginame režimą nedelsiant nutraukti agresyvią ir išnaudotojišką kampaniją, kad būtų užkirstas kelias tolesnėms kančioms ir mirtims.”

Komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Audrius BUTKEVIČIUS:

Pirmiausia A.Merkel puikiai supranta, kad savo veiksmais ji suteikia tiek A.Lukašenkai, tiek ir V.Putinui tai, ko jie labiausiai trokšta – t.y. legitimaciją. Po paskutinių rinkimų Baltarusijoje A.Lukašenka pasaulyje nebuvo pripažįstamas teisėtu prezidentu ir buvo vadinamas „ponu Lukašenka”, be to, niekas su juo nesikalbėjo. Tačiau A.Merkel sulaužė šį europinį susitarimą ir padarė A.Lukašenką faktiniu prezidentu. Kita vertus, ji parodė, kas yra atsakingi už šios migrantų krizės sukėlimą – t.y. A.Lukašenka ir V.Putinas. Šiaip ar taip šie veiksmai yra absoliučiai nepriimtini.

Mes neturime pamiršti, kad A.Merkel yra tiesiogiai atsakinga už Tautų Europos sunaikinimą, taip pat ji kartu su Emanueliu Makronu (Emmanuel Macron) yra atsakinga už V.Putino politikos „stūmimą” Europoje, t.y. jiedu padeda Rusijai toliau dorotis su Europos Sąjunga. Ne kokia „Alternatyva Vokietijai”, visų kaltinama ryšiais su Rusija, ir ne kokia prancūzų Marytė Lepenaitė, kaltinama gyvenanti iš Maskvos pinigų, o būtent A.Merkel visą laiką stumdė rusiškus projektus į Europą.

Taigi, nieko stebėtino. Įdomu matyti, jog Vokietijos spauda bei politinis „isteblišmentas”, suvokęs, jog sena tigrė guli mirties patale, dabar jau nesidrovėdami spardo ją su dideliu pasimėgavimu. Ir tai yra nebloga žinia, nes aiškėja, jog sveikų jėgų Europoje dar yra ir jos puikiai supranta, kuo pasibaigs Europai Angelos noras gauti Nobelio taikos premiją, įsileidžiant migrantus ir sukuriant precedentus nuolat atakuoti Europą. Kaip žinoma, už lenkų tvoros stovintys žmogeliai kitoje pusėje turi giminaičius, kurie rėkia: „Praleiskite mano mylimą tėvelį pas mane…” A.Merkel net ir išeidama sugebėjo visiems mums pridergti…

Tačiau lenkai išlošė kelias labai rimtas partijas. Pirmiausia, jie konsolidavo visuomenę aplinkui Kačynskio partiją. Jeigu anksčiau dar būdavo įvairių dvejonių, dabar, turint išorės priešą, su kuriuo drąsiai kaunasi lenkų ulonai, nekyla net klausimo, kam atiduoti balsą per rinkimus. Žinoma, lenkai suvokdami, kad bet koks atsitraukimas reikš ir politinės paramos praradimą valstybės viduje, laikysis iki galo – juk ne be reikalo jie bravūriškai atsakė ES, siūlančiai pagalbą, kad susitvarkys savo jėgomis. O vienas šaunus lenkų generolas netgi į eterį paaiškino, kad jeigu reikės, jie Baltarusiją „paims” per tris dienas…

Kita vertus – lenkai išlošė politinę partiją ir ES viduje. Visi staiga užmiršo, kad lenkai turi sumokėti 265 milijonus už tai, kad kūrena anglimi – net aš, žiemą nuvažiavęs į Lodzę, kuo greičiau lendu į patalpas, nes uostyti lenkišką smogą lietuviškai nosiai labai nepatinka… Dabar visi įsisąmonino, jog lenkai šauniai gina Europą nuo svetimšalių invazijos, todėl akivaizdu, kad ES viduje jie turės didžiulę paramą.

Reklama

Susiję straipsniai

Edvardas Čiuldė. Kas čia yra Vingių Jonas, o kas – sofistai?

Jeigu labai norisi, su pritemtos vaizduotės pagalba Remigijų Žemaitaitį galima pavadinti Vingių Jonu, tačiau net ir labai norint,...

Šiaurės Europos šalys atsisako kurti visuomenę be grynųjų pinigų

Dėl hibridinio karo ir kibernetinių atakų, kuriomis kaltinamos prorusiškos grupuotės, padažnėjimo Šiaurės Europos šalys imasi atsargumo priemonių –...

Nuo balso tausojimo iki suplanuotos dienotvarkės: kas svarbu dainininko kelyje

Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre vyko didžiulio auditorijos dėmesio sulaukęs antrasis tarpdisciplininis simpoziumas „Žmogus kuria balsą“. Besidomintieji...

Karas Ukrainoje. Tūkstantis penktoji (lapkričio 24) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Niekada nebuvo ir vėl. Anksčiau minėjome, kad atakuodami Ukrainos teritoriją S300/400 raketomis rusai prisižais. Juk...