Prof. Jonas Grigas. Įdomus pasaulis

Paskendę kasdienybėje retai susimąstome, koks įdomus yra pasaulis ir kaip jis veikia. Įdomiu jį daro ne tiek politika, valdžios intrigos, globalios valstybės kūrimo užmačios ir verslininkų pelno siekimo būdai, kiek mokslo atradimai. Ši įdomių faktų galerija siekia paskatinti skaitytojus pasitikslinti savo žinias.

Kodėl mėlynieji banginiai nėra protingesni už žmones, jei jų smegenys tokios didelės? Mėlynojo banginio smegenys yra maždaug penkis kartus didesnės nei žmogaus. Tačiau mėlynojo banginio smegenys sudaro tik apie 0,007 procento viso kūno svorio. Žmogaus smegenys sudaro 0,02 proc. visos jo kūno masės, todėl jos yra proporcingai 286 kartus didesnės nei mėlynojo banginio, ir turi daugiau sudėtingesnių raukšlių ir sinapsių, nei paprastos mėlynojo banginio smegenys.

Kodėl mes prisimename tik kai kuriuos sapnus? Mes geriausiai prisiminsime sapną, jei atsibusime, kol jis vis dar vyksta. Yra įrodymų, kad mūsų atminties centrai saugo prisiminimus apie emociškai įkrautus sapnus. Mokslininkai mano, kad sapnavimas suteikia mums galimybę atsikratyti perteklinės informacijos, kurią smegenys per dieną gavo. Tai paaiškintų, kodėl svajojame apie tai, ką pastaruoju metu matėme ar girdėjome, ir kodėl visų jų neprisimename.

Koks ryšys tarp automobilių ir visuotinio atšilimo? Vidutinis automobilis kasmet išmeta 5450 kilogramų anglies dioksido. Daugiau anglies reiškia daugiau šilumos, esančios mūsų atmosferoje, todėl variklinių transporto priemonių naudojimas prisideda prie visuotinio atšilimo.

Ar kada nors buvo didžiulis meteoritas atsitrenkęs į Žemę? Dauguma kosminių uolienų, patenkančių į Žemės atmosferą, suskyla į mažus fragmentus arba visiškai išgaruoja nepasiekę žemės. Didžiausias įvykis, užfiksuotas daugybėje vaizdo įrašų, įvyko 2013 m. netoli Čeliabinsko Rusijoje. Prieš suyrant šis objektas buvo apie 12 000 tonų, tačiau didžiausias išlikęs fragmentas yra tik 654 kilogramai. Tai nublanksta, palyginti su 60 tonų Hoba meteoritu Namibijoje, tačiau jis nukrito į Žemę maždaug prieš 80 000 metų, gerokai anksčiau nei fiksuoja istorija.

Kaip daro automobilio langų stiklus „nesulaužomus“? Dauguma automobilių langų yra šiek tiek panašūs į sumuštinį. Tarp dviejų stiklo sluoksnių yra plastiko užpildas, kuris tampa lipnus, kaitinant jį labai karštoje orkaitėje esant aukštam slėgiui. Lūžus vienam iš išorinių stiklo sluoksnių, jis lieka prilipęs prie įdaro. Todėl žmonės vis tiek mato pro langą. Bet galima padaryti langus dar kietesnius, pakeičiant tai, iš ko jie pagaminti. Stiklas dažniausiai yra silicio ir deguonies mišinys, žinomas kaip silikatas. Tačiau pakeitus silicį anglimi, gali būti pagamintas polikarbonato plastikas, kurio langai tampa tvirti ir matomi.

Ar kvantiniai kompiuteriai galės nulaužti bitkoinus? Galbūt ateityje. Mokslininkų komanda neseniai teigė, kad kvantiniai kompiuteriai gali juos nulaužti, tačiau kvantiniai kompiuteriai galbūt pasirodys po dešimties ar daugiau metų.

Kodėl niekas negali būti šaltesnis už absoliutų nulį (-273,15°C)? Mikroskopiniu lygiu temperatūra yra atomų ir molekulių vidutinės energijos matas. Nulio temperatūroje jie yra „pagrindinėje būsenoje“ – turi žemiausią įmanomą energiją, kurią kvantinė fizika leidžia jiems pasiekti.

Ar vis dar yra neatrastų elementų? Mokslininkai taip mano ir stengiasi rasti ką nors daugiau nei 118, apie kuriuos jau žinome. Bet koks naujas elementas tikriausiai egzistuotų tik nedidelę sekundės dalį.

Kaip tokie erdvėlaiviai, kaip „Voyager“, skrenda daug greičiau nei lėktuvai? Raketa gali pagreitėti iki daug didesnio greičio erdvėje, nes nėra oro pasipriešinimo. Kai erdvėlaivis palieka Žemės orbitą, jo įgytą greitį, palyginti su Žeme, papildo didžiulis Žemės greitis aplink Saulę, kurį erdvėlaivis įgyja „nemokamai“. Jei misijos planuotojai yra pakankamai sumanūs, erdvėlaiviai gali įgyti papildomų „nemokamų“ stiprinimų, padedančių manevruoti gravitacijos dėka, kai jie praskrenda arti kitų planetų.

Kokia buvo blogiausia pandemija pasaulyje? Buboninis maras, žinomas kaip Juodoji mirtis, 1331–1353 m. nusiaubė Europą, Afriką ir Aziją ir pražudė 75–200 mln.žmonių. Jis greitai plito per žemynus per blusas, gyvenusias ant žiurkių. Uostai buvo tankiai apgyvendinti, todėl bakterija klestėjo ir išplito visuose perpildytuose miestuose. Liga pasikartojo Anglijoje kas kelerius metus nuo 1361 iki 1480 m., Anglijos gyventojų skaičius sumažėjo 50 proc.

Ar elektromobiliai yra ekologiškesni? Elektrinės transporto priemonės dažnai laikomos ekologiškesne alternatyva benzininėms ir dyzelinėms transporto priemonėms, nes jų varikliuose nenaudojamas iškastinis kuras. Tačiau elektrines transporto priemones vis tiek reikia įkrauti, o 60 proc. elektros energijos pasaulyje gaminama naudojant iškastinį kurą –anglis, naftą ir dujas. Tačiau Belgijoje elektros energija daugiausia gaminama naudojant nulinės emisijos energijos šaltinius, tokius kaip saulės ir vėjo energija.

Ar kitos planetos už Saulės sistemos ribų turi žiedus? Saulės sistemos milžiniškos planetos, kaip Saturnas, turi žiedus, o tai rodo, kad jie yra įprasti ir gali atsirasti aplink egzoplanetas. Tačiau iki šiol egzoplanetų žiedų nepastebėta.

Kodėl auksas nerūdija? Auksui sunku sudaryti cheminius ryšius su kitais elementais, pavyzdžiui, deguonimi, kuris reaguoja su metalais ir sudaro rūdis. Aukso elektronai juda reliatyvistiniu greičiu, kad išvengtų sunkiojo branduolio traukos. Kad skirtingi atomai sudarytų cheminius ryšius, jų elektronai turi turėti panašią energiją. Tačiau reliatyvistinis efektas reiškia, kad aukso elektronų energija yra unikali.

Kodėl kartais dieną galima pamatyti Mėnulį? Mėnulį apšviečia Saulė. Norėdami pamatyti pilnatį, Saulė turi būti už mūsų, o tai atsitinka tik naktį. Bet kai Mėnulis yra iš dalies apšviestas, Saulė tuo pačiu metu gali būti danguje.

Kaip mūsų telefonai gali padaryti geras nuotraukas su mažu objektyvu? Mažesni objektyvai reiškia, kad gali gauti mažiau šviesos. Tačiau tai kompensuoja vaizdo signalų procesoriai, fotoaparato valdymas ir papildomo apdorojimo programinė įranga. Vis dažniau jie taip pat turi daugiau nei vieną objektyvą.

Kas yra GPS ir kodėl jis nemokamas? Pasaulinė padėties nustatymo sistema naudoja palydovų tinklą, kuris skleidžia radijo signalus į Žemę. Šie signalai turi itin tikslią laiko informaciją. Jūsų imtuvas, pvz., išmanusis telefonas, gali išsiaiškinti, kiek nuėjote nuo šių palydovų, palygindamas naujo signalo laiką su anksčiau gautu. Kadangi sistemą sukūrė JAV oro pajėgos, ją moka Amerikos mokesčių mokėtojai, tačiau visiems kitiems ji yra nemokama.

Kas naudojama dažant vitražus? Metalo druskos ir smulkios metalo dalelės tūkstančius metų spalvino vitražus. Metalo dalelėse juda elektronai, kurie metaliniuose paviršiuose sugeria kai kurias šviesos spalvas ir atspindi kitas. Dauguma didelių metalo lakštų atspindi visas matomas spalvas, todėl blizgantys paviršiai veikia kaip veidrodžiai. Mažesnės metalo dalelės sugeria ir atspindi matomas spalvas. Be gražaus vitražo, jos sukelia keistų efektų. Londono Britų muziejuje žalio stiklo taurė „Lycurgus Cup“ iš IV amžiaus Romos Londone atrodo raudona, kai į ją patenka šviesa.

Kurioje egzoplanetoje greičiausiai bus gyvybė? Naujos egzoplanetos atrandamos nuolat, todėl atsakyti į šį klausimą yra sudėtinga. Gyvybei palankių egzoplanetų kataloge šiuo metu išvardyti 55 perspektyvūs kandidatai, surūšiuoti pagal Žemės panašumo indeksą – rodiklį, rodantį, kaip svetinga būtų paviršiaus temperatūra ir kitos sąlygos Žemės tipo gyvenimui. Sąraše pirmauja „Teegarden b“, skriejanti aplink raudonąją nykštukinę žvaigždę vos už 12 šviesmečių nuo Žemės. Kitas neseniai atrastas pretendentas yra „K2-18b“ – pirmoji į Žemę panaši egzoplaneta, kurios atmosferoje yra vandens garų.

Ar yra tobula balta spalva? Mes matome baltą spalvą, kai mūsų akis pasiekia daug šviesių spalvų vienu metu. „Tobula balta“ sumaišytų visas spalvas. Saulė neskleidžia visiškai tobulos baltos spalvos, nes kai kurie joje esantys elementai sugeria šiek tiek spalvų. Tačiau teoriškai įmanoma sukurti idealiai baltą dirbtinę šviesą.

Kas buvo prieš susiformuojant Saulės sistemai? Saulės sistema susiformavo iš tarpžvaigždinio molekulinio debesies – didžiulio tūrio dujų ir dulkių –, kuris dėl gravitacijos sugriuvo ir sudarė Saulę bei planetas.

Jei delfinai negali kvėpuoti po vandeniu, kaip jie miega? Kiekvienas delfino kvėpavimas yra sąmoningas veiksmas. Jie negali miegoti, kaip žmonės, nes gali nuskęsti. Jie vienu metu ilsisi puse savo smegenų, todėl jie turi būti pakankamai budrūs, kad pakiltų į paviršių, įkvėptų ir pusiau miegodami stebėtų plėšrūnus.

Kodėl mikroschemas gamina iš silicio? Silicis yra plačiai paplitęs, pigus ir puikiai tinka mikroschemoms, nes jis yra geras puslaidininkis. Jis nėra laidus elektrai, kaip varis, iš kurio gaminame laidus, kurie perduoda elektros srovę. Jis nėra izoliatorius, kaip guma. Izoliatoriai neneša elektros srovės, todėl juos naudojame laidams apsaugoti. Silicis yra tarp šių dviejų, tai reiškia, kad galime jį naudoti tranzistoriais gaminti. Mikroschemose yra milijardai silicio tranzistorių. Juos naudojame matematiniams ir loginiams procesams, jie sudaro mūsų elektroninius prietaisus.

Kas yra IQ ir koks yra didžiausias kada nors užfiksuotas? IQ yra intelekto koeficiento akronimas ir yra būdas įvertinti gebėjimą samprotauti ir spręsti problemas. Atsakius į daugybę klausimų, balas sumuojamas ir lyginamas su reprezentatyviu panašios amžiaus grupės pavyzdžiu. Vidutinis intelekto koeficientas yra nuo 90 iki 110, o didžiausias kada nors užfiksuotas intelekto koeficientas priklausė Williamui Jamesui Sidiui, kurio balas buvo nuo 250 iki 300. Jis buvo priimtas į Harvardo universitetą būdamas 11 metų!

Kur baigiasi Žemės atmosfera ir prasideda kosmosas? Atmosfera neturi aiškaus viršutinio krašto, bet tik plonėja, kylant aukštyn. Netgi TKS aukštyje yra šiek tiek oro. Pagal susitarimą kosmosas prasideda nuo „Karmano linijos“, 100 kilometrų virš Žemės, kur skrydis į kosmosą tampa lengvesnis nei aerodinaminis skrydis.

Kokia yra stipriausia žmogaus sukurta rūgštis ir ką ji gali ištirpinti? Daugelis sako, kad fluoroantimono rūgštis yra stipriausia žmogaus sukurta rūgštis, stipresnė net už vadinamąją „stebuklingą rūgštį“. Ji ištirpdo stiklą, todėl ją reikia laikyti tefloniniame butelyje. Stipriausia rūgštis, su kuria dirba profesionalūs chemikai, yra vandenilio fluoridas. Sumaišius vandenilio fluoridą su stibio pentafluoridu, susidaro fluoroantimono rūgštis.

Ar Saulės sistema galėtų susidurti su kita Paukščių Tako sistema? Paukščių Tako galaktika, turinti šimtus milijardų žvaigždžių, yra labai perkrauta vieta, tačiau dėl didžiulio dydžio ji yra beveik tuščia erdvė. Astronomai apskaičiavo vidutinį laiką tarp žvaigždžių susidūrimų ir paaiškėjo, kad jis yra ilgesnis nei visatos amžius, todėl tikimybė, kad Saulė ir jos planetų sistema susidurs su vienu iš mūsų kaimynų, yra labai maža.

Koks yra mirtingiausias virusas? Raupai laikomi pavojingiausia virusine liga istorijoje. Vien XX amžiuje ji nusinešė 300 milijonų gyvybių. Simptomai prasideda kaip gripas, tačiau per 24 valandas visas kūnas pasidengia skausmingomis opomis. Virusas veikia imuninę sistemą. Netrukus organizmas negali sustabdyti viruso dauginimosi ir galiausiai pasiduoda mirčiai. Išgyvenusiems žmonėms susidaro randai ir jie gali net apakti. Geros naujienos yra tai, kad raupai buvo paskelbti išnaikinti 1980 m. dėl pasaulinės skiepijimo programos. Deja, aplink vis dar yra mirtinų virusų. Ebola, ŽIV ir gripas – tik trys, kasmet nužudantys tūkstančius žmonių. Dabar atsirado COVID-19 virusas ir neaišku, kiek jis nusineš gyvybių.

Ar egzistuoja metalo planetos? Jei iš Žemės pašalintume visus uolienų sluoksnius, tik paliktume nikelio-geležies šerdį, tai būtų metalo planeta. Žemėje dominuoja uolos, kaip ir daugumoje panašaus dydžio planetų. Arčiausiai „metalinės planetos“ Saulės sistemoje yra Merkurijus, kurį sudaro 70 proc. geležies. Yra žinoma egzoplaneta K2-229b, kuri turi panašią sudėtį.

Kodėl ne visas plastikas perdirbamas? Dauguma plastikų gali būti perdirbami. Perdirbėjai gali ištirpinti tam tikras panaudotų plastikų rūšis ir suformuoti jas į kitą formą. Polietileno tereftalatas išvalomas ir sumalamas į dribsnius, o po to išlydomas į naują formą. Kai tai neįmanoma, perdirbėjai gali suskaidyti plastiką iki cheminių statybinių blokų ir tada reformuoti plastiko molekules. Pagrindinis klausimas yra, ar perdirbėjai gali parduoti savo produktus pelningai. Pavyzdžiui, spalvoto plastiko perdirbimas gali būti brangesnis.

Ar dramblys tikrai niekada nepamiršta? Drambliai turi neįtikėtiną atmintį. Ją sunku patikrinti, tačiau jie gali saugoti informaciją labai ilgai. Drambliai atpažįsta vienas kitą po dešimtmečių išsiskyrimo ir metai iš metų prisimena savo kelią į tolimas vietas.

Ar atradome visą žemę Žemėje? Dauguma mokslininkų sutinka, kad mes žinome beveik visą mūsų planetos paviršių. Galime būti gana tikri, kad nėra didelių ir anksčiau nežinomų teritorijų, kurios laukia, kol bus atrastos. Žinoma, yra sričių, kurių mes vis dar gerai nepažįstame. Tokia yra Antarktida. Visas kraštovaizdis yra palaidotas po ledu, kuris gali būti iki penkių kilometrų gylio. Uolėta žemė yra giliai po ledu, įskaitant šeštą pagal tūrį ežerą pasaulyje.

Koks yra greičiausias visų laikų erdvėlaivis? Erdvėlaivis juda greičiau, kuo yra arčiau Saulės. Dabartinį rekordą pasiekė NASA „Parker Solar Probe“, kuris 2018 m. lapkričio mėn. pasiekė 343 180 kilometrų per valandą greitį, ir jis dar greitės skrisdamas toliau.

Kiek atomų reikia, kad objektas būtų matomas be mikroskopo? Mažiausias daiktas, kurį žmonės gali pamatyti, yra maždaug plauko storio, apie 0,4 milimetro. Tarpai tarp atomų yra mažesni nei jo milijonoji dalis, todėl matomi objektai turi būti milijono atomų pločio, gylio ir ilgio, prilygstantys kvintilijonams atomų. Kvintilijonas yra skaičius su 18 nulių! Paruošta pagal „Live Science.com“.