Autorius yra profesorius, habilituotas socialinių mokslų daktaras
Situacija dėl nelemtų kalio trąšų tranzito skandalo yra baisesnė, nei buvo galima įsivaizduoti.
Pasaulyje yra vos keli kalio trąšų šaltiniai. Kalio trąšos yra strateginė žaliava daugeliui milijardus gyventojų turinčių valstybių ir regionų, kurie dėl savo klimato nuima tris derlius ir gyvena iš žemės ūkio. Tai- Indija, Kinija, Korėjos, Vietnamas, Brazilija, Argentina, Afrika. Prie jų reikia pridėti pačias JAV su Kanada ir Europą. Trijų derlių ten nėra, bet kalio trąšų visiems verkiant reikia. Prašnekus apie ekonominės sankcijas Batkai ir juolab jas įvedus, tarptautinėje biržoje kalio trąšų kainos šovė į neregėtas aukštumas. Šitaip Batkos režimui „pačiu laiku” yra paduota finansinio deguonies pagalvėlė. Be kita ko ir Lietuvos vadų ir vadukų rankomis.
Prasidėjus tarptautinėje erdvėje debatams dėl sankcijų Baltarusijai, M. Adomėnas, G. Landsbergis tarptautiškai ir viduje reikalavo kuo rūstesnių sankcijų, o ūkinės krypties ministerijos, pasirodo, trynė delnus, skaičiavo (ir dabar skaičiuoja) pelnus. Vyriausybės kairė, nežino, ką daro dešinė. Juk čia būtent I. Šimonytės atsakomybė. Viena ranka vyriausybė isteriškai ir demonstratyviai žegnojosi, kita skaičiavo nešvarius pinigus ir šitaip pati sudarė pretekstą premijuoti ir gausiai prafinansuoti tarptautinį nusikaltėlį.
Reikėjo arba žegnotis, arba pinigus skaičiuoti. Dabar pelnosi tik A. Lukašenka. Turės dabar iš ko savo sadistams-silovikams premijas išmokėti. Įskaitant ir tuos, kurie galimai iš šiaurės puls arba šantažuos Ukrainą jos konflikte su Rusija. Tiems, kurie migrantus šunimis stumia į Lietuvą ir Lenkiją taip pat turės iš ko pridėti. Didžiųjų gamyklų darbininkus nuramins, kad ekonomiškai motyvuotų streikų nebūtų.
Problema dėl trąšų tranzito, nenukrito Lietuvon, kaip asteroidas iš dangaus netikėtai. Visas sankcijų scenarijus tarptautinėje erdvėje dėliojosi viešai ir nuosekliai. Lietuvos laikysena privalėjo būti apdairiai ir atsakingai modeliuojama. Privalu buvo pasiruošti laiku ir tinkamai.
Ši Vyriausybė ir jos galva akivaizdžiai nekompetentingos. Vyriausybės padaliniai – ministerijos – tarsi nesusisiekiantys kolūkio „siloso bokštai”…. Čia kaip kariuomenė, kurios aviacija sau, artilerija sau, žvalgyba ir intendantai sau, o vadas neurotiškai svaidosi replikomis… Grįš po savaitės iš Moldovos ir pasakys, kurį pulkininką tribunolui atiduoda…. Tokia, atsiprašant, kariauna tik gėdingai pralošti gali, kas faktiškai ir įvyko. Dėl nekompetencijos ir aplaidumo padaryta reali žala Lietuvos ir partnerių nacionalinio saugumo interesams, kilo didžiulė reputacijos ir pasitikėjimo krizė tiek Lietuvoje, teik už jos ribų.
Dabar yra visiškai akivaizdu, jog tai, kas įvyko, yra būtent Premjerės I. Šimonytės problema ir atsakomybė. Vaizdžiai tariant, iš nepatyrusių paauglių (pvz., Dobrovolska ir pan.) toji Vyriausybė sudaryta. Koks G. Kirkilas su J. Bernatoniu ar A. Monkevičius su J. Narkevičiumi, kad ir kaip sisteminės žiniasklaidos kritikuojami kadaise buvo, palyginus su dabartiniais, yra viešojo valdymo virtuozai…
Ką krizės akivaizdoje daro sisteminės medijos? Negrabiai bando atplauti Vyriausybę, bando ieškoti žemesnio lygmens iešmininkų. Kol kas vienintelis K. Girnius viešumoje aštriai ir tiesiai iškėlė pačios Premjerės atsakomybės klausimą.
K. Girnius. Tai – žmogus, kuris gimė po karo (1946) Vokietijoje, pabėgėlių „dipukų” šeimoje. Studijavo ir karjerą turėjo JAV. Į Lietuvą grįžo gyventi ir dirbti tik atgavus Nepriklausomybę. Dr. K. Girnius tikrai nepriklausomas, įšprusęs, įžvalgus analitikas.
Apmaudu, kad neturime aktyvios ir aukštą moralinę natą paėmusios opozicijos. Viską pažįstame per palyginimą. Konservatoriai J. Narkevičių iš ministrų norėjo išmesti dėl kotleto… B. Markauską užsipuolė ir išmetė dėl dirbamos žemės sklypo tariamai problemiško išsinuomojimo… E. Maldeikį kažkada išmetė, kad ministras Maskvoje su kažkuo neformaliai susitiko…. Nei parašą dėjo, nei ką nors įsipareigojo. Neformalūs, neįpareigojantys „žvalgomieji pokalbiai” yra visų politikų duona kasdieninė ir prievolė, pradedant eiliniu Seimo nariu, baigiant Premjeru ir Prezidentu. Toks neformalus įdirbis valstybei praverčia, kai užsienio politikos sprendimus prireikia formalizuoti. Išmetė visai neprastą ministrą E. Maldeikį už nieką, be priežasties….
Kažkada ministras R. Šukys atsistatydino kartu su anuometiniu policijos Generaliniu, kai policininkas S. Paulikas Biržuose ne tarnybos metu girtas užmušė 3 mokinukus ant perėjos. Būtų užtekę rajono komisaro ir Generalinio komisaro atsistatydinimo. Prie ko tada buvo ministras R. Šukys? Beje, irgi visai neprastas ministras.
Kas, ar ne konservatoriai, per rinkimus žadėjo politinę moralę ir atsakomybę Lietuvoje pakelti į neregėtas aukštumas? Kol kas į neregėtas aukštumas tik valdančiųjų cinizmas ir nekompetencija tarsi dangoraižio liftu kyla. Diegiami net ne dvigubi, bet keturgubi veidmainystės ir demagogijos standartai. Atsakomybės kol kas nulis.
KODĖL opozicija NIEKO nedaro? Mažų mažiausia galėtų viešai įvardinti tiesą, nevyniodama žodžių į vatą, iškelti valdantiesiems konkrečius reikalavimus. Krizės akivaizdoje dori ir profesionalūs politikai kalba tiesą.
Opozicijos prievolė – nestovėti po medžiu. Kas tą prievolę be opozicijos dabar gali atlikti? Gal svogūnų ir morkų pardavėjas iš turgaus? O gal korumpuota ir ministerijų viešinimosi pinigais mintanti sisteminė žiniasklaida?
Tą padaryti gali tik opozicija. Bet jos nesigirdi. S. Skvernelis su komanda, panašu, jau svajoja būti pakviestas į naują koaliciją, todėl nenori šokti ant ambrazūros….Tegul tiesą įvardina kiti, o aš palauksiu, nesudeginsiu tiltų. Bet šitaip sudeginama ne tik reputacija, piliečių pasitikėjimas valdžia, bet akyse išmontuojama pati demokratinė valstybė.
Panašu, kad opozicija niekuo nebesiskiria nuo valdančiųjų. Abi pusės tiesiog lenktyniauja, kuri surinks daugiau gėdos ir nuopuolio taškų… Ne vienas Lietuvos pilietis šiandien mintyse maldauja, miela Opozicija, būk nors akimirką tikra Opozicija.
