Pradėkime nuo chronologijos: kaip žinia, praeitą savaitę kilo nemenkas skandalas, kai, atėjus gruodžio 08 dienai, Baltarusijos trąšos ir toliau sėkmingai važiavo per Lietuvą, nors iš valdžios pusės buvo žadėta, kad va gruodžio 08 dieną tai jau bus viskas, trąšos sustos.
Užsienio reikalų ir susisiekimo ministrai paskelbė, kad, jei jau taip gavosi, tai jei gali trauktis, jei premjerė taip nuspręstų. Akivaizdu, kad nei vienas, nei kitas trauktis dideliu noru nedega. Ypač G. Landsbergis, kuriam tai būtų rimtas smūgis jo politinei karjerai. Buvo akivaizdžiai tikėtasi, kad premjerė Šimonytė su komanda per savaitgalį sugalvos, kaip paaiškinti visuomenei, kodėl dabar šie ministrai, o ypač – G. Landsbergis negali dabar trauktis. Tokiu būdu būtų, neva, deklaruota politinė atsakomybė ir, neva, postų nesilaikymas, o tuo pačiu ir būtų liktą pareigose.
Planus pareikšti apie ketinimus pasitraukti, o po to – nepasitraukti kaip reikiant penktadienį sujaukė JE Nausėda, pareiškęs, kad normalioj vakarų valstybėj ministras, ketinantis trauktis, ir pasitrauktų, o ne teigtų, kad kažkas kitas tą klausimą už jį turėtų nuspręsti. Taigi, neliko ką daryti ir tiek G. Landsbergis, tiek susisiekimo ministras pateikė savo atsistatydinimo pareiškimus.
Ir staiga į viešumą išstoja „valstybininkas“ Albinas Januška (berods, penktadienį), kuris yra Gabrieliaus Landsbergio šešėlinis kardinolas, ir pareiškia, kad, kadangi Lietuva dabar yra labai pavojingoje situacijoje, kelis artimiausius mėnesius turėtų būti paskelbtas moratoriumas ministrų keitimams. Iš serijos – dabar ministrų keitimas išbalansuotų valdžią ir pakenktų Lietuvos interesams. O va po kelių mėnesių, pavojui atslūgus, jau bus galima kalbėti apie ministrų kaitą.
Iš esmės, aš ir pats su tuo iš dalies sutikčiau, jei tokių eilučių nebūtų parašęs „šešėlinis“ G. Landsbergio kardinolas ir viso to tikslas nebūtų G. Landsbergio pareigų išsaugojimas. Nes po kelių mėnesių niekas šio įvykio jau nebeprisimins ir URM ministras toliau sėkmingai galės darbuotis.
Na o šiandien įvyko URMleaks, kai buvo nutekintas vienas epizodas iš Prezidentūros, kuriame Prezidentūra, neva, nenorėjo, kad trąšos būtų sankcionuojamos. Tikslas akivaizdus – užkardyti JE Nausėdai galimybę reikalauti ministrų kaitos.
Tai, reikėtų pasakyti, kad sudirbta puikiai. Tenka pripažinti, kad niekas Lietuvoje tokių reikalų nemoka geriau tvarkyti, nei signataras A. Januška. Tik va bėda – per operaciją „Gelbstint neeilinį Gabrielių“ buvo žiauriai pakenkta Lietuvos diplomatijai. Belieka tik spėlioti, kaip mūsų užsienio partneriai galės žiūrėti į Lietuvą, kai bet kurią dieną, gelbstint diplomatijos šefą, apie slaptus susirašinėjimus visi galės paskaityti spaudoje.
Ir beje, geras buvo kai kurių pastebėjimas – iš kur toks sutapimas, kad iki šiol kalbėjusi tik apie vis naujus griežtinimus žmonėms be galimybių pasų, vyriausybė būtent šiandien pradėjo svarstyti klausimą dėl apribojimų žmonėms be galimybių pasų švelninimo ar net iš viso panaikinimo.
Ar „iš balos“ toks gerumas, kai dabar plinta dar užkrečiamesnė Omicron versija, o visi kiti kalba apie didėjantį pavojų? Kažkaip logikos aš nepagaunu tokiuose svarstymuose, nebent… Nebent tai gerai sustrateguotas viešųjų ryšių žingsnis siekiant nukreipti dėmesį nuo URM problemų.
