Gruodžio 15 d. baigėsi pigus spektaklis „Lietuvos Vyriausybės atsistatydinimas“. Seimas atsisakė sudaryti komisiją dėl sankcijų Baltarusijai taikymo ištyrimo. O reikėtų ištirti. Kad nemulkinti Lietuvos piliečių ir dirbtinai nežlugdyti Lietuvos ekonomikos. Štai faktai, apie kuriuos kalbėti nedrįsta nė vienas Lietuvos politikas ar taip vadinamas politologas, kurie komentuoja, tikriausiai, neskaitę pirminių dokumentų.
Gruodžio 16 d., kaip Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, pareikalavau, kad užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis skubiai pateiktų visą informaciją apie Baltarusijos valstybei skirtas sankcijas. Tikiuosi, kad tai nebus mūsų valstybės paslaptis nuo mūsų piliečių. Baltarusija jas žino.
Lietuvos Vyriausybė ir jos aptarnautojai aimanavo, kad Lietuvos geležinkeliai nuo š.m. gruodžio 8 d. dėl JAV sankcijų Baltarusijai nesustabdė „Belaruskalij“ trašų tranzito per Lietuvą. Tačiau, visų pirma, Lietuvos Vyriausybė turėtų paskelbti, kokios tai sankcijos. Antra, kodėl š.m. gruodžio 3 d. JAV Vyriausybė įmonei „Beloruskaja kalijnaja kompanija“ (BKK) išdavė naują licenciją, galiojančią iki 2022 m. balandžio 1 d.? Ar tam, kad mūsų valdžia dirbtinai sužlugdytų Lietuvos geležinkelius ir Klaipėdos uostą?
Ar taip susitarė JAV ir Rusijos Prezidentai, kad JAV valdžia užtikrina nenutrūkstamą baltarusiško kalio tiekimą į JAV rinką ir galimybę JAV įmonėms tęsti baltarusiško kalio pardavimus Lotynų Amerikos, Afrikos ir Vidurio Rytų rinkose, tačiau tranzitą vykdyti ne per Lietuvą? Pvz., per Latviją ar Rusiją?
Trečia, kodėl Lietuvos Respublika turi taikyti JAV sankcijas Lietuvoje, jei mūsų valdžia skelbia, kad esame Europos Sąjungos (ES) narys? Juk JAV sankcijos, nepriklausomai nuo to, kokioms įmonėms jos būtų taikomos, neturi teisinės galios ES teritorijoje, įskaitant ir Lietuvą. Tai reguliuoja ir Reglamento (EB) Nr. 2271/96, 2018 m. birželio 6 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2018/1100 nuostatos, kurio 2 punktu pripažįstama, jog sankcijų ekstrateritoriniu taikymu pažeidžiama tarptautinė teisė.
Direktyva draudžia ES valstybėms narėms įvesti techninius ribojimus laisvam prekių judėjimui be išankstinės Europos Komisijos (EK) ir valstybių narių kontrolės. Lietuva, norėdama stabdyti baltarusiškų prekių tranzitą, privalo kreiptis dėl to suderinimo į EK
Ketvirta, Lietuva negali vienašališkai blokuoti baltarusiškų prekių tranzitą per savo teritoriją, nes Sutarties dėl ES veikimo 26 str. draudžia ES dalyviams įvesti vienašališkus ribojimus laisvam prekių judėjimui ES viduje, tarp jų ir iš trečiųjų šalių. Baltarusiškos trašos per Klaipėdos uostą vežamos ir į Europos šalis.
Direktyva (ES) Nr. 2015/1535 draudžia ES valstybėms narėms įvesti techninius ribojimus laisvam prekių judėjimui be išankstinės Europos Komisijos (EK) ir valstybių narių kontrolės. Lietuva, norėdama stabdyti baltarusiškų prekių tranzitą, privalo kreiptis dėl to suderinimo į EK, po kurio būtų aktyvuota procedūra, trunkanti 2 – 6 mėnesius, per kuriuos bet kuri kita ES valstybė narė gali pateikti prieštaravimus, į kuriuos privaloma atsižvelgti. Tad ką Lietuvos Vyriausybė nori apgauti – save ar mus, Lietuvos piliečius?
Tuo labiau, kad dėl baltarusiškų trašų tranzito stabdymo Lietuva privalo aktyvuoti ir tiesioginių užsienio investicijų patikros procedūrą (Reglamentas Nr. 2019/452), informavusi EK apie numatomų ribojimų poveikį „Birių krovinių terminalo“ Klaipėdos uoste veiklai, po kurios EK ir kiekviena valstybė narė įvertins galimą Lietuvos numatomų priemonių poveikį ES interesams. O EK rekomendacijos taip pat yra privalomos vykdyti Lietuvai.
Taigi, matome, kaip Lietuva įklimpinta. Visų pirma, tarp JAV ir ES teisės bei interesų. Ir Rusijos – Baltarusijos interesų. Vis dar vaidinsime, kad esame galingiausia ir moraliausia valstybė pasaulyje? Kinija jau ne tik pašalino Lietuvą iš muitinės procedūrų, bet ir atvirai spaudžia užsienio įmones, perkančias prekes iš Lietuvos, ir grąsina stabdyti jų prekių importą į Kiniją, jei šios nenustos pirkti prekių iš Lietuvos įmonių.
Lietuva negali uždrausti tranzito ir dėl kitų tarptautinių įsipareigojimų. Štai Jungtinių tautų jūrų teisės konvencijos, priimtos 1994 metais, ratifikuotos Lietuvos Seimo, 125 straipsnis nustato tranzito laisvę neturinčioms prieigos prie jūros valstybėms.
Įgyvendinant šią Konvenciją tranzito dalyje Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės 2001 m. pasirašė Susitarimą dėl Baltarusijos Respublikos krovinių tranzito, naudojantis Lietuvos Respublikos uostais ir kita transporto infrastruktūra, kurį taip pat ratifikavo Lietuvos Seimas.
Pagal šį susitarimą Lietuva neturi teisės vienašališkai nutraukti tranzitą, o atskirais atvejais, susijusiais su saugumu, gali tik imtis priemonių siekiant pervežimų kontrolės. Gal nepradės ši beraščių Lietuvos Vyriausybė įrodinėti, kad baltarusiški vagonai su kaliu pradėjo kelti grėsmę saugumui, nors 27 metus šis krovinys nekėlė grėsmės.
O pervežta daugiau nei 50 mln. tonų kalio trašų. „Belaruskalij“ produkcija, tiekiama į daugiau nei 100 pasaulio šalių, sudaro 21 proc. pasaulio šių trąšų eksporto ir 28 proc. Klaipėdos uosto apyvartos.
Lietuvos piliečiai, ar šiomis dienomis išgirdote iš tos apgailėtinos Lietuvos Vyriausybės narių šiuos faktus ir paaiškinimus? Iki kokio lygio jie prisicirkino Lietuvos valstybės vardu? Jie ir jos, mat, visiškai „nekaltos“. Kaip ir ministrė Agnė Bilotaitė, „ne viena pati“ nutarusi uždaryti VRM sanatoriją „Pušynas“ Palangoje, kurios teritorijoje šios ministrės bendrapartietė Šventosios seniūnė Veronika Skeberdytė turi interesus į atkuriamos žemės sklypus.
Viso to „nežinanti“ A. Bilotaitė dar pasikvietė V. Skerbedytę „stiprinti“ ir Seimo narės A. Bilotaitės dėl darbo ministre apleistą darbą. Ir patikėk, tu žmogau, kad tokių „sugebėjimų“ klaipėdietė A. Bilotaitė iš Tėvynės sąjungos, du kartus Seimo rinkimuose pajūryje pralaimėjusi Petrui Gražuliui, „laimėjo“ 2020 m. rinkimus į Seimą lenkakalbėje Panerių – Grigiškių apygardoje…
Metas ir Prezidentui Gitanui Nausėdai apsispręsti – su kuo jis – su Tauta ar šiais cirkininkais?
Lietuvos Respublikos piliečiai suprato, kad tai – viso labo primityvus spektaklis. Norėtųsi, kad ir Respublikos Prezidentas tai suprastų. Iškart padidėjo pasirašančiųjų už LR Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimą skaičius.
Metas ir Prezidentui Gitanui Nausėdai apsispręsti – su kuo jis – su Tauta ar šiais cirkininkais? Vyksta tyli ir nuožmi kova dėl referendumo iniciatyvos kartelės sumažinimo nuo 300000 iki 100000 piliečių parašų. Kova už mūsų pilietinės sąmonės išsaugojimą. Tad suglauskime pečius dar stipriau – gi matome, kokie menkystos paskirti mus valdyti.
Mūsų stiprybė – vienybėje. Tad kodėl turėtume atsisakyti referendumo? Tik todėl, kad to nori Tėvynės sąjunga?
Gruodžio 15 d. šio piliečių referendumo iniciatyvinė grupė laimėjo dar vieną ginčą teisme prieš LR Vyriausiąją rinkimų komisiją – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įpareigojo VRK atsakyti piliečių referendumo iniciatyvinei grupei dėl jos prašymų pateikti informaciją ir atlikti veiksmus.
Ginčas vyko dėl pasirašymo už šios referendumo iniciatyvos rėmimą elektroniniu būdu ir galimybės pasirašyti už šią referendumo iniciatyvą sudarymas užsienyje gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Teismas dar kartą priėmė teisingą sprendimą. Valdžios griuvimas tęsiasi.
Metas įstatymus Lietuvoje vėl priiminėti Tautai.
Autorius yra Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras
