Dominykas Vanhara. Žygio ir Adomėno atvejų palyginimas

Autorius yra teisininkas.

Dar dėl Žygio įdomu: kodėl konservatoriai su Žygiu nebandė padaryti Manto Adomėno taktikos: tu čia tyliai pasitrauk, leisk partijai ir frakcijai išsaugot veidą, po kurio laiko žmonės užmirš viską, o už nuopelnus partijai ir vyriausybei vėliau gausi gal dar riebesnį postą. Gal net paties užsienio reikalų ministro.

Žiūrėkit, kas nutiko su Mantu Adomėnu: kaip kai kas atsimenate, garsiojoje Politinės korupcijos byloje išlindo tam tikri niuansai, susiję būtent su M. Adomėnu. Partija oficialiai pademonstravo visą partinį rūstumą: „Priežiūros komitetas priėmė sprendimą Mantą Adomėną pašalinti iš TS-LKD. Deja, turėjome konstatuoti, kad Mantas Adomėnas, būdamas partijos nariu, tenkino koncerno „MG Baltic“ interesus, poreikius, siekė su jais sukurti draugiškus santykius, vykdė jų tam tikrus prašymus mainais už galimą finansinę ir kitokią paramą.“

Na, pašalint pašalino. O kas toliau: Mantas Adomėnas savarankiškai bandė kelti savo kandidatūrą į Seimą Raudondvario apygardoje. Liko 3 ir į II rinkimų turą nepateko.

Bet yra įdomesnis niuansas: Raudondvario rinkiminė apygarda yra iš esmės Kauno rajonas (Babtai, Čekiškė, Užliedžiai, Vandžiogala, pats Raudondvaris). Tai yra viena iš TS-LKD citadelių. Atspėkite, kuri būtent partija savo kandidato šioje rinkiminėje apygardoje neturėjo, nors šiaip kandidatus buvo iškėlusi beveik visose kitose rinkiminėse apygardose? Būgnai… dar būgnai… Taip, visiškai teisingai, TS-LKD.

Taigi, TS-LKD savo kandidatus per praeitus Seimo rinkimus kėlė beveik visose rinkiminėse apygardose, bet tik ne Raudondvario, nors ten būtų turėjusi didžiulius šansus laimėti. Bet ten kėlėsi nepartinis, save išsikėlęs Mantas Adomėnas. Ir sutapk gi tu man taip….

O jei rimtai, tai beveik akivaizdu, kad partija ir M. Adomėnas susiderino, kad M. Adomėnui yra duodama itin stipri apygarda, ir jei kur nors M. Adomėnas galėjo laimėti, tai nebent ten arba gal dar Senamiesčio rinkiminėje apygardoje Vilniuje, bet čia jau būtų per daug akivaizdu. Prieš jį partija jokio kito savo kandidato nekelia, kad nesumažintų M. Adomėno šansų. Bet, kaip žinome, nepaėjo.

Bet nieko, nors M. Adomėnas rinkimų ir nelaimėjo ir į Seimą nepateko, bet partijos užmirštas ir nuskriaustas neliko. Kaip žinome, šiuo metu Mantas Adomėnas yra užsienio reikalų viceministras konservatorių kontroliuojamoje Užsienio reikalų ministerijoje, kai šioje ministerijoje ministru yra pats partijos pirmininkas. Sovietiniais laikais, atrodo, buvo toks posakis „Rodina svoich nibrasajet“ (liet. – Tėvynė saviškių nemeta).

Perfrazuojant šį posakį, partija savų nemeta. Gali koks nors Adomėnas ir rimtai prisidirbti, tada partija, neva, demonstruodama „skaidrią“ politiką, jį iš partijos išmeta, bet po to vis tiek įleidžia atgal pro galines duris. Ir gal dar net į geresnes pareigas.

Tai kodėl Žygiui tas nebuvo pasiūlyta? O jei buvo pasiūlyta, gal Žygis turėjo padorumo atsisakyti?

Jei taip, tai vienu laipteliu aukštyn mano akyse pakilo, nuo visiško dugno iki beveik dugno…