Gyvenimą švęsk!
Esam lyg magnetai, traukiantys įvykius, žmones ir sėkmę. Daug kas priklauso nuo mūsų, nes patys renkamės! Ir daug kartų rašiau, kad būtent todėl pasirinkau Ispanijos sostinę – jos laisvės dvasia, draugų būrys ir galimybė nuolat bendrauti man yra svarbios.
O vakar (tikrai!) pirmąkart susidūriau su naująja religija. Nes tai virsta religija: su tikėjimu, pamokslais, išpažintimis ir komunija. Kurios pirmasis įsakymas yra “covidą gerbk!”
Tik pamanykit, išdrįsau juokauti covido tema!
Subėgo ant mano FB sienos suplukę, persiutę covido liudytojai, tarsi aš būčiau nepagarbiai nupiešusi pranašo Mahometo portretą! Ir būrys musulmonų plėštųsi marškinius: Jurga drįso laidyti juokelius iš covido!
Nepagarbiai: mintimis, žodžiais ir paveikslėliais!
Sutapimas, ar ne, bet vienas jų buvo @MarkAdamHarold (sakiau, kad kalbėsiu vardais, bet šio covido kario negaliu pritaginti) – po jo tikėjimo išpažinimo, mano postas buvo blokuotas. Dar parašiau, kad šnd leftistų mąstymas nėra objektyvus, nes antras galas jiems tapęs pirmuoju, gal todėl?
Ir dar kažkokia virpanti iš covidpagarbos boba spėjo parašyti, kad ji manęs nebegerbia, tai net vardo nepamenu. Nes kai kurie gali būti įvardinti, kaip bendras choras.
Tai žinokite – mano aplinkoje turiu giminaitį, kuris mirė nuo kovido. Turiu net kelis, mirusius nuo vėžio. Dar turiu draugą, neseniai mirusį nuo cukrinio diabeto. Pažįstamą, mirusį nuo infarkto. Pirmadienį mirė gražiausia, sveikiausia mano teta – ką tik po 3 skiepo. Dar pažinojau jauną vaikiną, kuris nusižudė. Dar? Dar paverkti?
Sirgau šv. covidu 2 kartus. Gripu daug daugiau per gyvenimą. Sirgau bronchitu. Kas čia dar…
Bet niekada, NIEKADA negarbinau ligų, neturėjau tos šventos pagarbos gripui ar infarktui, kur kalbant imi kratytis, siusti, tikinti žmones, juos rūšiuoti į priešinfarktinius ir pogripinius. Nejaučiau jokio noro eiti per namus, atkišus savo tikėjimą. Rodyti savo tyrimus, analizus ir medicininius išrašus. Ir liudyti covido žodį.
Todėl vėl banaliai kartoju – gyvenimas vienas. O gamta „nemėgsta” daugelio dalykų, bet labiausiai tai durnių ir tuštumos – už durnumą baudžia, o tuščiai pradrebėtas dienas pasiglemžia laikas.
Todėl vėl mano nuotrauka iš restorano Madride, kur penktadienio vakarą leidom didelėje kompanijoje, nes Madridas atviras visiems. Verslai. Barai. Teatrai. Restoranai. “Taip ir bus!” – kartoja jo provincijos prezidentė. I. Ayuso.
Nė akimirkai jokia liga neturi tapti tavo ir aplinkos dėmesio centru. Ir to išmokau iš labai sunkiai diabetu sergančio a.a. savo draugo. Kai visai nebeturėdavo sveikatos, jis … vežiodavo po namus labdaros maistą seneliams “ir taip krizės praeidavo”.
Na ką, pasąmonės srautas apėmęs Jurgą, kažkoks nepasitenkinimo kratinys, nes visi, kurie ją kritikuoja , yra durniai, neišmanėlkiai, bobos, mužikai, o ji, tsakant, niekam nesimels, net covidui. O kas meldžiasi? kaip tik bėga nuo jo… Vienžo, padrabaizgos, o ne rašinėlis…Jei gali, Jurga, nerašyk…
Jei gali, covidiote, neskaityk. Čia tik tiems, kieno smegenys dar nepraskiestos marmalu