Linas Karpavičius. Pandemija kaip detonatorius ir startas pasaulio performatavimui.

Parengta pagal interneto medžiagą.

Transformuojantis įvykis
Patikėję F. Fukujama (JAV filosofas teigiantis, kad istorija baigėsi) dauguma elito nusprendė, kad po 1991-ųjų atėjo amžina, liberali epocha. Griuvus Sovietų Sąjungai kapitalizmo dar kuriam laikui prireikė, kad būtų atstatytas buvusių socialistinių šalių ūkis ir užpildyta erdvė būtiniausiomis prekėmis. Tačiau 2008-aisiais prasidėjusi sunki krizė galutinai privertė pasaulio elitą apsispręsti. Juk taip, vieną dieną galima netekti ir turto, ir padėties, ir galios. O kapitalizmas, pasižymintis savo dinamiškumu, neišvengiamai kartas nuo karto patenka į krizes ir veikia „išdegintos žolės“ principu, kai vietoje senos žolės atauga vešli, jauna ir sodri pieva.

2018 metais Santa Fe įvyko uždara konferencija. Vienas iš organizatorių – M. Pompeo (CŽV direktorius 2017-2018, JAV valstybės sekretorius 2018-2021). Neoficiali konferencijos tema: „Pažeidžiamo pasaulio rizikos“. Buvo diskutuojama apie ekonomikos, finansų, pramonės problemas, dirbtinio intelekto pavojai, demografija, klimatas. Buvo išnagrinėti galimi krizės įveikimo variantai (teorijos).

Buvo pasiūlyta:
1) Optimizavimo teorija (žmonija sėkmingai blokuoja grėsmes ir juda į priekį);
2) Revoliucinė teorija (žmonija daro techninį proveržį ir pasiekia naują išsivystymo lygį);
3) Antropologinio perėjimo teorija (žmonijos padalijimas į dvi grupes – viršutinę ir apatinę – su tokiu nelygybės ir skirtumų lygiu, kuris primena biologinių rūšių skirtumus;
4) Katastrofos teorija.

Pirmąsias dvi teorijas dalyviai atmetė kaip mažai tikėtinas dėl didelės geoklimatinės katastrofos tikimybės, pasaulio elito intelektualinio ir kūrybinio potencialo sumažėjimo. Tačiau, tai susiję ne tik su elitu. Susirinkusieji, remdamiesi Šveicarijos ir Izraelio mokslininkų studijomis, pažymėjo, kad per pastarąjį šimtą metų propagandos, žiniasklaidos veiklos ir griežtos socialinės kontrolės (tai M. Foucault pavadino „prižiūrėjimo ir baudimo“ sistema) žmonių elgesys, bent jau Vakaruose, sąmoningai standartizavosi ir automatizavosi. Dėl to Vakarų žmogiškoji asmenybių įvairovė buvo nuslopinta, išstumta ir pakeista automatiniu ir instinktyviu žmonių masės elgesiu.

Šiuolaikinis „standartizuotas“ žmogus yra su nuslopinta iniciatyva ir nesugebantis prisiimti atsakomybės ne tik tokiuose dalykuose kaip vedybos ar šeimos planavimas, bet nesugebantis pasipriešinti savo laisvių suvaržymui, bei savarankiškai priimti sprendimus ir aklai atiduodantis visą tarpusavio žmonių santykių reguliavimą, sistemai. Kitaip tariant, nei Vakarų elitas, nei masės nėra pajėgios ne tik revoliucinei transformacijai, bet net optimizavimuisi. Todėl 55% konferencijos dalyvių priėjo prie išvados apie didžiausią „katastrofų teorijos“ įgyvendinimo tikimybę.

Kelias buvo nurodytas, tačiau pirmasis „blynas“ – kiaulių gripo epidemija 2013 metais – išėjo prisvilęs

Tačiau buvo pabrėžta būtinybė tą katastrofą valdyti. Jei katastrofos pavyksta išvengti arba jos rezultatai nebus tokie lemtingi, 25% dalyvių pritarė schemos – „antropologinis perėjimas“ įgyvendinimui, t.y. visuomenės, susidedančios iš dviejų sociobiologinių kastų. Vienoje pusėje antžmogiai, gyvenantys savo anklavuose iki 120-140 metų ekologiškuose ir švariuose anklavuose, valgo ekologišką maistą, turi aukščiausio lygio mediciną, kiti, juos aptarnaujantys žmonės, su visai kitokiais protiniais ir fiziniais gebėjimais bei trumpesne gyvenimo trukme, vardan planetos ateities, turi pasitenkinti mažu.

Socialinė kontrolė ir išnaudojimas tokioje visuomenėje vykdomas per skaitmeninę (elektroninę) žemesniųjų klasių kontrolę, jų elgesį, jų vartojimą (vartojimo lygio mažinimą vardan kovos su klimato kaita, kurią tariamai sukėlė žmonės).

Žinoma, ši teorija nėra nauja. Ji buvo įgyvendinta senovėje ir net išliko Indijoje, tačiau ji yra visiškai nepriimtina tolimesnei žmonijos raidai. Visiškai natūralu, kad visuomenės skilimas į dvi klases vyko visais laikais ir šis skirstymas tęsis. Šio padalijimo priežastis yra žmonių proto išsivystymo lygis. Ir visais laikais toks skirstymas vykdavo išnaudojimo tikslu.

Bet kaip sukurti tokią naują pasaulio tvarką?

Kas tai gali sukelti? Kas gali būti tai, ką Donaldas Rumsfeldas, būdamas gynybos sekretoriumi, pavadino „transformuojančiu įvykiu“?

Akivaizdu, kad dabartinėmis sąlygomis karas negali būti transformuojantis įvykis: pasaulis nėra dideli Vidurinieji Rytai. Tai sąlygoja atominis ginklas, kuris kaip visi supranta vaidina stabilizatoriaus vaidmenį. Tačiau karas nėra vienintelė socialinės katastrofos forma, yra ir kitų, pavyzdžiui, pandemija.

2010 m. mondializmo ideologas Jacques’as Attali pandemiją pavadino viena geriausių priemonių Naujajai pasaulio tvarkai (NWO) sukurti. Tais pačiais metais panaši mintis buvo išsakyta garsiajame Rokfelerio fondo pranešime.

Kelias buvo nurodytas, tačiau pirmasis „blynas“ – kiaulių gripo epidemija 2013 metais – išėjo prisvilęs. Kitam transformaciniam įvykiui buvo geriau pasiruošta. „Transformuojantis įvykis (transforming event), – sakė Donaldas Rumsfeldas, – mes pasakysime, kad Kinija suduos mums biologinį smūgį ir kad dėl to mes keičiame žmoniją, nes turime būti išgelbėti. Buvo parengtas atitinkamas dokumentas „Raudonoji aušra“. Taip viskas ir atsitiko – pagal Rumsfeldą: Kinija buvo kaltinama dėl 2020 metų pandemijos, konkrečiai buvo kaltinama Uhano laboratorija.

2019 m. spalio mėn. Bilo ir Melindos Geitsų fondas surengė „pratybas“ (Event 201), kuriose buvo parengti „pasaulio bendruomenės“ veiksmai kovojant su koronaviruso pandemija.

Pasakyta, padaryta. 2019 metų pabaigoje Kinijoje užfiksuotas pirmasis užsikrėtimo koronavirusu atvejis, 2020 metų kovą be pakankamos priežasties PSO paskelbė pandemiją. Visų šalių vyriausybės, išskyrus Baltarusiją ir Švediją, pakluso PSO. Karantinai, socialinis atstumas, kaukės, trumpai tariant, viskas pagal 2010 m. Rokfelerio fondo ataskaitą ir 2019 m. mokymus.

Jau 2020 metų vasarą Davoso ekonomikos forumo organizatorius ir vadovas K. Schwabas, bendradarbiaudamas su T. Mallere, išleido knygą „Covid-19. Didysis perkrovimas“. Joje suformuluota ištisa naujos pasaulio tvarkos (NWO) kūrimo programa, kuri turėtų būti konstruojama prisidengiant „įtraukiančiu“, t.y. visa apimančiu kapitalizmu, o iš tikrųjų palaidoti kapitalizmą ir ant jo griuvėsių sukurti naują sistemą.

Perėjimas iš kapitalizmo į postkapitalizmą

Vienos pandemijos kaip transformuojančio įvykio nepakaks. Be to, visos pandemijos turi vieną nenuspėjamą faktorių – jos vieną dieną gali netikėtai baigtis.

Antras transformuojantis ir iš pašaknų kapitalizmą griaunantis įvykis, yra staigus sukuriamo absoliutaus energijos vieneto pabrangimas. Staigus visų rūšių energijos kainų šuolis turi privesti pramonę prie sustojimo, o didžiąją visuomenės dalį prie pajamų praradimo. Štai tada ir pasirodys tikrieji „gelbėtojai“ su įvairiais pasiūlymų paketais žmonėms ir valstybėms.

D. Trampas yra didžiosios „praeities“ Amerikos maištas prieš finansinės „dabarties“ ir esamos „ateities“ Ameriką

Kapitalizmą, laidoti pasaulio elitas sugalvojo ne šiandien. Tai tęsiasi jau nuo K. Markso epohos. Tačiau kapitalizmo vis dar prireikdavo. Du pasauliniai karai ir socialistinio lagerio griūtis pristabdydavo kapitalizmo naikinimo įkarštį. Tie procesai, kuriuos matome dabar, buvo paleisti praėjusio amžiaus 7-8 dešimtmečiuose.

Netikėtas, pasaulio elitui, Sovietų imperijos sugriuvimas atitolino jų planus. Tačiau 2008 metų krizė juos išgąsdino ne juokais. 2008 metais JAV rinkimus laimėjęs B. Obama pradėjo 16 metų pasaulio pertvarkymo ciklą, kurį turėjo pratęsti H. Clinton. Bet čia sistema neatlaikė apkrovos. Arenoje pasirodė D. Trampas ir ne tik, kad sustabdė evoliucionuojantį procesą, bet pabandė jį pasukti atgal. Laikinai pasaulio globalusis elitas susivienijo ir pradėjo iki tol nematytą JAV prezidento puolimą, kuris baigėsi pralaimėtais rinkimais. Kadangi, pergalė rinkimuose demokratams kainavo visos socialinės ir politinės JAV sistemos reputaciją, toliau buvo nuspręsta judėti ne pagal evoliucinį scenarijų, bet stumiant įvykius dirbtiniu būdu. Žaidžiama Va bank.

Paskutinius JAV Prezidento rinkimus galime pavadinti kova be taisyklių. Tai rodo, kad pasaulio elite yra dideli prieštaravimai. Naujojo pasaulio „perkrovime“ nukentės ne tik viduriniai sluoksniai ir nacionalinės valstybės, bet nemaža dalis pasaulio valdančiojo sluoksnio. Pasirodo, aukštesnėje kąstoje vietų skaičius ribotas. Todėl dalis elito turės būti „išvaržyta“ ir atsidurti žemiausioje kastoje.

Šioje elito kovoje kyla didysis prieštaravimas ir atsiranda šansas visai žmonijai, sustabdyti šią beprotybę. Geriausiai šį prieštaravimą simbolizuoja JAV kova tarp demokratų ir respublikonų. Už demokratų stovi naujasis elitas – bankų, informacinių technologijų ir farmacinis kapitalas (nors tarp šių trijų grupių taip pat yra didelių prieštaravimų), už respublikonų – gamintojų, vystytojų, pramonininkų kapitalas (tarp jų prieštaravimų žymiai mažiau). Pastarieji, kiek leidžia numatyti įvykiai, turi būti „išmesti per bortą.“

Pagrindinė kova dėl ateities vyksta Vakarų pasaulio viduje, tarp aukščiau paminėtų grupių tarpusavyje iš vienos pusės, ir tarp šio pasaulio bei Rusijos ir Kinijos, iš kitos pusės. Žinoma, tai yra tam tikras supaprastinimas, nes tiek Rusijoje, tiek Kinijoje veikia įtakos tinklai, išreiškiantys Vakarų platformų, bankininkų ir korporacijų interesus.

300 tūkst. Rusijos šeimų Vakaruose turi sąskaitas bankuose, nekilnojamąjį turtą ar net gyvena, mokosi ir turi dvigubas pilietybes. Tokia padėtis gali išlikti bent trumpuoju ir galbūt vidutinės trukmės laikotarpiu. Vakarų pasaulyje, pirmiausia JAV, greičiausiai bus pasiektas kompromisas tarp IT, bankinio-finansinio ir chemijos-farmacinio kapitalo grupių. Pats gyvenimas juos verčia susitarti.

Praktiškai visa „didžioji pramoninė Amerika“ nepatenka į kompromisą – jos dominuojantys ir nedominuojantys sluoksniai yra išmesti iš „istorijos laivo“, o kai kurie apskritai bus nuleisti į istorijos „unitazą”. Postkapitalistiniame pasaulyje „didžiajai Amerikai“ nėra vietos, kaip, beje, ir šiandieninei Rusijai – jų, kaip tokių, egzistavimas šiame pasaulyje nenumatytas. Ultraglobalistų požiūriu jos abi yra atgyvenę.

D. Trampas yra didžiosios „praeities“ Amerikos maištas prieš finansinės „dabarties“ ir esamos „ateities“ Ameriką. Tai jėgų, stovinčių už D. Trampo, kova siekiant užtikrinti, kad jos nebūtų atkirstos nuo „ateities“ ir vienaip ar kitaip būtų įtrauktos į kompromisą, atveriantį duris į ateitį.

Konvencinis Bidenas yra ultraglobali šio maišto nuslopinimo priemonė, tačiau ne vardan „ateities“, o vardan kompromiso tarp „dabarties“ ir „ateities“. Jei Trumpas sulėtino „ateitį“ „praeities“ labui, Baidenas „ateitį“ jau pristabdo „dabarties“ interesais.

Visuomenės transformavimas

Viena iš svarbiausių NWO formavimo linijų yra informacijos srautų kontrolė, kuri jau yra įgyvendinama naikinant žurnalistiką kaip profesiją, implantuojant „pusiautiesą“ ir šiukšlinant informacinę erdvę. Viena iš svarbiausių kovos su šiais procesais priemonių yra spontaniškos informacijos auginimas. Dabartinio pasaulio elito ir jo agentų vietose, artimiausiuose planuose yra žmogaus nužmoginimas, kuris pristatomas kaip žmonių įvairovė ir tos įvairovės stimuliavimas.

Jei kapitalizmas materializavo žmogų, tai poskapitalizmas, nužmogina žmogų socialiai, etniškai ir kultūriškai, padaro jį svetimą savo paties prigimčiai. Atplėšia jį nuo savęs kaip socialinės ir biologinės būtybės. Būtent tokia yra planuojamos naujos sistemos gamybinių santykių esmė. Todėl pasipriešinimas kultūros sferoje, dvasinėje sferoje šios tvarkos kūrimui yra nauja socialinės ir bioantropologinės kovos forma, kurioje negali būti jokių kompromisų.

Išeinant iš kapitalizmo ir įžengiant į postkapitalizmą, kovos už tradicines vertybes reikšmė gerokai peržengia kultūrinę ir religinę sferą. Perėjimo metu kapitalas transformuosis į grynąją galią, kuri užtikrins asmens socialinių (grupių ir individų socialinio elgesio kontrolė) ir dvasinių (sąvokų, įvaizdžių, suvokimo, vertybių, tikslų siekimo) gamybos veiksnių susvetimėjimą.

Dedamas akcentas įvairioms, pirmiausia seksualinių, mažumų teisėms, kintančios lyties, rasinės-etninės, tautinės, kultūrinės-religinės, istorinės tapatybės, šeimos normų, tolerancijos diegimas – visa tai yra priemonės sukurti naują sistemą

Pagrindinis pasisavinimo objektas postkapitalistiniame pasaulyje, tokiu pavidalu, kokiu jį planuoja dabartiniai Pasaulinio žaidimo šeimininkai, bus ne materialūs gamybos (kapitalas), o socialiniai ir dvasiniai veiksniai, kurie dažniausiai pasisavinami kartu.

Šiuolaikiniame pasaulyje dvasinė sfera vis dar labiau veikia kaip neproduktyvus veiksnys – vertybės, kultūra, moralė (taip pat ir religinė), tapatybė. Viso to pavertimas susvetimėjusiu pasisavinimo objektu naujoje postkapitalistinėje visuomenėje reikalauja išankstinės vertybių transformacijos-modifikavimo – tiek tradicinių, tiek modernių, kas taip pat tapo tradicija per kelis šimtmečius. Iš esmės tai reiškia žmogaus transformavimą-modifikavimą, senų vertybių panaikinimą ir primetimą tų, kurios gali paversti žmogų pasisavinimo objektu, „nutašytu“ šiai transformacijai. Šiandien egzistuojančios vertybės ir tapatybės ne tik netinka postkapitalistinės sistemos objektams, bet jai priešinasi, blokuodamos patį nematerialaus virsmo gamybinių santykių objektu procesą.

Dedamas akcentas įvairioms, pirmiausia seksualinių, mažumų teisėms, kintančios lyties, rasinės-etninės, tautinės, kultūrinės-religinės, istorinės tapatybės, šeimos normų, tolerancijos diegimas – visa tai yra priemonės sukurti naują sistemą, naujo tipo darbo santykius, kai žmogus yra supriešinamas su savo tapatybe. Tai priemonės pasiruošti sistemai, paverčiančiai žmogų žmogiena, socialine mėsa, kurią išnaudos ir atims galimybes tenkinti pagrindinius socialinius poreikius.

Viduriniojo sluoksnio eksproprijavimas kaip būtina sąlyga

Kartu su žmogaus dvasinių vertybių sistemos sugriovimu, postkapitalistinio pasaulio kūrėjai planuoja iš didžiosios dalies gyventojų išimti jam likusias materialines vertybes – nuo kapitalo iki nekilnojamojo turto. Pagrindinį naratyvą užtikrina ekologinis planetos išgelbėjimo šūkis, kuris užtikrina turto savininkų puolimą ir jų eksproprijavimą.

Pavyzdys, kai du žmonės gyvena 150 kv.m. name tuo pačiu „kenkdami“ gamtai ir šildydami ir kitaip aptarnaudami jiems „nereikalingą“ plotą. Šūkis „išsaugokime planetą“ pateisina tokių „buržųjų“ turto nusavinimą, suteikiant jiems 20 kv.m. konteinerinį namuką.

Apatinėje socialinės piramidės dalyje tebėra dar didžiulis skaičius senojo sluoksnio, kuris kiekvienas individualiai turi kažkokį nekilnojamąjį turtą ir kapitalą. Kiekvieno iš jų rankose yra nedaug privačios nuosavybės. Tačiau visumoje tai yra didžiulė vertė, ir jei ji nebus nusavinta, tai šie žmonės išsaugos materialinį pagrindą, kuris jiems leis išsaugoti savarankiškumą. Tai reiškia, kad vienokiu ar kitokiu būdu juos būtina eksproprijuoti.

Krizę, kurią išprovokavo pandemija, užvertė pinigais, tačiau tai jau negali paslėpti to, kad sisteminė kapitalizmo krizė perėjo į galutinę stadiją ir nebėra saugių išsigelbėjimo zonų. Krizių uždavinius dažniausiai spręsdavo pasaulinis karas kaip ekstremali socialinės katastrofos forma, tačiau vargu ar kas dabartinėmis sąlygomis išdrįstų pradėti pasaulinį karą.

Iš čia ir kilo ultraglobalistų noras panaikinti popierinius pinigus, nustatyti visišką sąskaitų kontrolę

Naujos sistemos beveik niekada nelaimi nokautu, kaip taisyklė – taškais, t.y. per pozicinę, socialiai ir psichologiškai sekinančią kovą šuoliais į priekį ir atsitraukimais, kompromisais. Tai yra pagrindinis „tamsiųjų amžių“ pavadinimą gavusių epochų turinys. Įžengiame į tokius tamsiuosius amžius – ne pirmus Europos žmogaus istorijoje.

Karantinai ir apribojimai griauna, žlugdo smulkųjį ir vidutinį verslą. Greitu laiku valdžia pasiūlys išpirkti gyventojų turtą už paskolas, t.y. de facto atimti iš jų turtą. Propaganda įtikina žmones: kam tau reikalingi nuosavi namai? Geriau nuomotis. Kodėl jums reikia asmeninio automobilio? Yra dalijimasis automobiliais. Kodėl tau reikia santaupų? Suteiksime bazines garantuotas pajamas, jas gausite į savo kortelę – popierinių pinigų nereikia. Šūkis 2030: „Aš nieko neturiu. Aš laimingas”. Dėl to iš žmogaus atimami materialiniai savarankiško gyvenimo pagrindai – asmeninis gyvenimas, asmenybė.

Iš čia ir kilo ultraglobalistų noras panaikinti popierinius pinigus, nustatyti visišką sąskaitų kontrolę. O tada bus galima reguliuoti ir vartojimą, jį mažinti. Kontroliuoti elgesį, anuliuoti ar įšaldyti neteisingai kalbančių ar galvojančių sąskaitas. Juk ultraglobalistai jau įtikinėja mažinti vartojimą, peržiūrėti visą pokario laikais susiformavusią vakarietišką vartojimo kultūrą ir tenkintis mažu.

Perspektyvos

Turto atėmimas, smulkaus ir vidutinio verslo kapitalo nusavinimas yra svarbi, bet ne pagrindinė strateginė Naujos Pasaulinės Tvarkos statybos kryptis. Pagrindinis dalykas yra susijęs ne su materialinių, o dvasinių gamybos veiksnių pasisavinimu, didžiulių gyventojų masių ilgalaikio elgesio kontrolės nustatymu, žmogaus ir visuomenės raidos kontrole.

Priemonės: socialinė dresūra panaudojant baimę (gąsdinimas „pandemija“, nauja „pandemija“, nesibaigiančiomis ir pasikartojančiomis „pandemijomis“, ateinančias „kibernetines pandemijas“, klimato kaitos grėsmė, asteroido grėsmė, ateivių puolimo grėsmė), nuasmeninimas (QR kodai, Galimybių pasai, kaukių dėvėjimai ir kt.), video kontrolė. Visos šios priemonės jau išbandytos koronaviruso metu, o Kinijoje – socialinių reitingų pavidalu ir kitais būdais dar iki jų.

Susidaro įspūdis, kad tais procesais, kurie buvo paleisti koronaviruso metu, siekiama nustumti žmoniją į psichinių mutacijų laikotarpį ir duoti startą piktybinei epigenetinei evoliucijai – perėjimui iš natūralios evoliucijos visuomenės į visuomenę, kurios evoliucija bus valdoma.

Pasitelkę tokias priemones kaip bauginimas, kontrolė, standartizavimas, turėtų būti sukurtas visiškai „paklusnus žmogus“. Tokios kryptingos evoliucijos išeities taškas turėjo būti galingas psichošokas – ir jis tuo stipriau bus juntamas jei bus taikomas prie didesnio komforto pripratusiems, išlepintiems savo poreikių, ypač materialinių, gyventojams.

Šiuo atžvilgiu vakarų visuomenės yra ideali platforma epigenetiniams-evoliuciniams eksperimentams. Nuo eksperimentų nacių koncentracijos stovyklose jie skiriasi tik savo mastu. Kovido isterija tapo tokiu psichošoku, kuris turėjo užtikrinti istorijos perkrovimą ir nukreipimą jiems reikalinga kryptimi.

Objektyviai žiūrint, laikas veikia prieš ultraglobalistus, jie ir toliau suks informacinio ir psichologinio teroro smagratį, gąsdindami žmones naujomis pandemijomis, globaliniu atšilimu, tariamai sukeltu žmogaus pramonės veiklos, ir daugybe kitų.

Kitas žingsnis yra ateivių invazijos grėsmės paskelbimas. Neatsitiktinai NASA staiga pradėjo „išslaptinti“ duomenis, pripažindama ir „lėkščių“, ir ateivių tikrovę. 2021 metų gegužės 26 dieną buvo oficialiai paskelbta, kad Baltieji rūmai rimtai žiūri į NSO invaziją į JAV oro erdvę. 2021 metų birželio 25 dieną JAV Gynybos departamento ir Nacionalinės žvalgybos biuro parengtoje ataskaitoje „Preliminarus vertinimas: nenustatyti oro reiškiniai“ NSO įvardijami kaip grėsmė nacionaliniam saugumui.

Pirmoji priežastis kodėl jiems reikia skubėti yra besiartinanti didžiausia visų laikų finansinė katastrofa

Ateivių invazijos, ar naujos pandemijos grėsmei atremti reikės pasaulinės vyriausybės, kuri vadovaus pagal nepaprastosios padėties įstatymus. Mobilizacija kovojant su „pandemija“, „žmogaus sukelta klimato kaita“ ar „ateivių invazija“ toliau skatins visuomenės suvarymą į „gardą“: socialiniu ir ekonominiu, kultūriniu, psichologiniu požiūriu. Vakarų lyderiai šį procesą vykdo jau kelis dešimtmečius, tačiau pagal jų planus jis vyksta nepakankamai greitai, o jiems reikia skubėti.

Pirmoji priežastis kodėl jiems reikia skubėti yra besiartinanti didžiausia visų laikų finansinė katastrofa. Globalusis elitas užsižaidė „spausdindamas“ rezervines valiutas, kurios jiems kurį laiką suteikė neišsemiamą finansų šaltinį. Pasaulio galingieji priėjo tokį „liepto galą“ kur kiekvienas ėjimas blogas. Tiltai, grįžti atgal „sudeginti“ o einant į priekį laukia laisvas kritimas. Kitaip sakant yra du keliai: vienas veda į katastrofinę infliaciją, kitas į bankrotų laviną ir ekonomikos kolapsą.

Abu pražūtingi. Nors antras variantas labai padėtų nusavinant turtą iš nebegalinčių paskolas išmokėti žmonių, bet elito praradimai būtų ne mažesni. Įvykus šiai katastrofai, ne vienas šiandieninis finansinio kapitalo atstovas gali netekti ne tik pinigų, bet ir įtakos, bei galios, kurią jam garantuoja dabartinė padėtis. Todėl būtina užbėgti įvykiams už akių ir užtvirtinti esamos padėties status quo. Tokios kapitalizmo sistemos „siurbėlės“ ir „parazitai“ kaip bankai, draudimo bendrovės, investiciniai fondai sugebėjo iš nieko sugeneruoti trilijonus pajamų, kurias dabar sėkmingai naudoja papirkinėdama nacionalinius politikus, žiniasklaidą ir visą kitą nacionalį juos aptarnaujantį „dumblą“, finansuodama per NVO begales programų ir krypčių, kurių tikslas vienas ir tas pats: suvaryti naujuosius vergus į socialine kontrole paremtą vergiją. Valstybių valdantieji su visu aptarnaujančiu „dumblu“ išduoda nacionalinius tautų interesus, išduota patį žmoniškumą ir tikisi už tuos pinigus susikurti sau saugią ateitį. Deja, anot V. Lenino jie parduoda virvę ant kurios vėliau patys bus pakarti.

Antrojį….pagal Wiener – Shannon – Ashby dėsnį valdančiojį sistema turėtų būti sudėtingesnė ir galingesnė už valdomųjų sistemą, t.y. visuomenės sistemą. Šiandien Vakaruose ir kitur klostosi priešinga situacija. Sena sistema griūna, bet ji dar tebeegzistuoja, atsiranda nauja, persipina sena ir nauja, dėl ko socialinė tikrovė, sociumas, darosi sudėtingas ir pasaulio galingieji nebesuspėja „gęsinti gaisrų“.

Negalėdami užtikrinti didesnio valdymo sudėtingumo, jie pajudėjo priešinga kryptimi – siekdami kiek įmanoma supaprastinti valdymo sistemą. Tai suponuoja daugelio šiuolaikinės visuomenės institucijų, struktūrų, grupių, asmenybės tipų ir tapatybių sunaikinimą.

Be kita ko, ir su tuo taip pat (nors ne tik su tuo) siejama deindustrializacija, švietimo naikinimas, kultūros debilizavimas. Tačiau jie, matyt, nežino, kad visa tai bumerangu grįš pas juos pačius – į jų sluoksnį, pas jų vaikus: tu negali gyventi visuomenėje ir būti nuo jos laisvas, net jei tikiesi „užbarikaduoti“ savo anklavuose.

Tikrai nemažų „laimėjimų“ jie pasiekė seksualizuodami ir tvirkindami jaunimą, bet tai gali grįžti bumerangu jų vaikams (pvz. per pop kultūrą). Tai negrįžtamai paveiks ir jų palikuonis, kurie yra (kol kas) visos visuomenės dalis. Todėl jie skuba vystyti projektą, (kol jų vaikai neįsivėlė į lyties keitimo operacijų maratoną) ir kaip galima greičiau jį uždaryti. Tai iššauks beprecedentį pasipriešinimą, kuris gali liūdnai baigtis abiems pusėms, žinant, kad tokių transfarmacijų metu žmonija netekdavo iki 20 procentų savo populiacijos.