Vytautas Budzinauskas | delfi.lt
Lietuva dėl emigracijos neteko ne tik šimtų tūkstančių piliečių – su jais iškeliavo emigrantų ugdymui skirtos lėšos, kurių nekompensavo nei Europos Sąjungos parama, nei užsienio investicijos. Pasak mokslininkų, šalies naudų ir praradimų „balanse“ per 2004-2018 metus susidarė 11 mlrd. eurų nuostolis.
Vienas iš tyrimo autorių, socialinių mokslų daktaras Gediminas Černiauskas plačiau papasakojo „Delfi“ apie tyrimo tikslus ir išvadas.
„Ką papildomai padarėme, ko iki šiol lyg ir nebuvo daryta, – pinigais įvertinome, kiek neteko Lietuva dėl išvažiavimo. Ir iš esmės skaičiavome, kad išvažiavęs žmogus, tai yra išvežtas kapitalas, į jį investuotas. Tas kapitalas yra švietimo sąnaudos, pradedant nuo darželio, mokyklos ir universiteto, jeigu žmogus mokėsi, ir taip pat šeimų išlaidos vaikams auginti, nes bent jau iki 18 metų mes visi gyvenome tėvų sąskaita“, – pasakojo G. Černiauskas.
Tyrime nurodoma, kad investicija į vieną šalies pilietį siekia 85,6 tūkst. eurų. Į šią sumą įeina 49,1 tūkst. eurų šeimų išlaidos vaikų išlaikymui iki 18 metų, taip pat valstybės švietimo išlaidos (darželis, mokykla bei vidutiniškai bent vieneri metai universitete) – 36,5 tūkst. eurų.
Šiame Europos sveikatos ir tvarios plėtros instituto (EIHSD) ir Sveikatos ekonomikos centro tyrime teigiama, kad nuo 2004 metų, kai šalis įstojo į Europos Sąjungą, iki 2018 metų Lietuvos žmogiškojo kapitalo eksportas iš viso siekė 36,64 mlrd. eurų, kai tuo metu Europos Sąjungos (ES) parama ir neto tiesioginės užsienio investicijos (TUI) – 25,6 mlrd. eurų.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.
