2024-11-25, Pirmadienis

Krescencijus Stoškus. Tamsioji kolaborantų jėga: atimkim iš jų teisę palaidoti tai, kas dar gyva!

Sausio 18 d. Seimas pritarė, kad  Lietuvos piliečio  vardas ir pavardė asmens dokumentuose būtų rašomas ne tik lietuvių valstybine kalba, bet ir užsienio valstybių kalbomis. Už tokį įstatymo projektą balsavo 82 Seimo nariai, 37 buvo prieš, 3 parlamentarai susilaikė.

Esu apimtas sunkaus nerimo ir skausmo. Bet laimė – aš nesu vienas. Jūsų daug draugų tarpe. Todėl kviečiu burtis apie tuos Seimo narius, kurie išdrįso pasipriešinti ir yra pasirengę grumtis su tamsiąja kolaborantų jėga.

Reikia išviešinti jos sąrašą, prisegti prie gėdos stulpo, kad visa šalis žinotų Tai, kas padaryta su mūsų gimtąja kalba, yra ne tik šiurkštus teisingumo principo ir konstitucinės nuostatos pažeidimas, bet ir nusikaltimas prieš kultūrą.

Aš daug metų negalėjau patikėti, kad mūsų valstybės parlamente kada nors galės susirinkti deputatai, kurie neturės tokio elementaraus teisingumo ir lygybės supratimo, kokį parodė dabartinis Seimas.

Suteikdamas privilegijas tik lenkų ir vokiečių tautoms ir jų kalbų ženklams, jis pasielgė taip neatsakingai ir chuliganiškai, kad segregavo ne tik daugybę kitų tautų ir jų kalbų, bet ir suteikė joms pretekstą daugybę metų bylinėtis dėl jų kalbų, kultūrų ir tautų lygybės.

Kitas absurdiškas dalykas – atsisakymas mokytis svetimvardžių tarimo lietuvių kalba. Jeigu svetimvardžiai nebus adaptuoti lietuviškam tarimui, beveik niekam jie ir nebus reikalingi. Jie net nepateks į bendravimo procesą, liks vien tik nefunkcionuojančia oficialių dokumentų „puošmena”.

Lietuvių literatūrinė kalba išsaugojo visas šnekamosios kalbos savybes. Todėl svetimtaučiai, kurių svetimvardžiai nebus užrašyti lietuviškais atitikmenimis, negalės Lietuvoje jais naudotis. Kitaip sakant, jie neturės galimybių jų pagalba normaliai Lietuvoje bendrauti ir dalyvauti šios šalies gyvenime. O lietuviai turės neįveikiamų problemų, kai kiekvieną sykį reikės jų vardus ir pavardes prisitaikyti prie flektyvinės lietuvių kalbos linksniavimo ir neišvengiamai iškraipyti sudaromų sakinių prasmes.

Bet pavojingiausia yra tai, kad Seimas, priimdamas sprendimą, parodė visišką nesupratimą, kokia yra šiuo metu bendra lietuvių literatūrinės kalbos būklė, laužoma ne tik kompiuterinės technikos (svetimų abėcėlių, automatinio vertimo) praktikų, bet ir teršiama masinių naujažodžių, pusiau svetimžodžių bei svetimžodžių, lietuvių kalba jau seniai neištartų (neadaptuotų) vardų ir pavardžių, prasmės netekusių firmų ir santrupų, masinio rusiškų keiksmažodžių antplūdžio, lietuvių kalbos griuvenų ir parazitinių žodžių kamšalo, žodžių kirčiavimo atrofijos.

Negalima iš akiračio išleisti ir to fakto, kad net ir prie norminės kalbos priartėjančia kalba lietuviai jau beveik neįstengia susišnekėti. Kalba serga, jai reikalingos injekcijos. O ką daro parlamentas?

Atimkim iš jo teisę palaidoti tai, kas dar gyva!

1 KOMENTARAS

  1. Paveiktiems šaliesbergsiatinos vis vien, nors jiems kuolą ant galvos tašyk- jie nesupranta, kad tai jau ne tik ne Raudų siena prie kurios žydai meldžiasi, ne Alyvų kalnas, bet ir net ne kryžių kalnelis Šiauliuose. Liko tik nuožliauža su nuošliaužiuku. Bet vis vien jiems to buvusio kalno ir jo nuošliaužų padaryti nuostoliai ne motais. Manau partija Nacionalinis susivienijimas privalo rinkėjams pažadėti, kad, jei ši partija laimėtų ateinančius rinkimus ir Seime turėtų daugumą, visi dabartinės valdžios antikonstituciniai išsidirbinėjimai bus paskelbti niekiniu, o jų autoriai ir priėmėjai, už Lietuvos Konstitucijos laužymą, išleidus atitinkamus įstatymus, bus teisiami.

Komentarai nepriimami.

Reklama

Susiję straipsniai

Edvardas Čiuldė. Kas čia yra Vingių Jonas, o kas – sofistai?

Jeigu labai norisi, su pritemtos vaizduotės pagalba Remigijų Žemaitaitį galima pavadinti Vingių Jonu, tačiau net ir labai norint,...

Šiaurės Europos šalys atsisako kurti visuomenę be grynųjų pinigų

Dėl hibridinio karo ir kibernetinių atakų, kuriomis kaltinamos prorusiškos grupuotės, padažnėjimo Šiaurės Europos šalys imasi atsargumo priemonių –...

Nuo balso tausojimo iki suplanuotos dienotvarkės: kas svarbu dainininko kelyje

Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre vyko didžiulio auditorijos dėmesio sulaukęs antrasis tarpdisciplininis simpoziumas „Žmogus kuria balsą“. Besidomintieji...

Karas Ukrainoje. Tūkstantis penktoji (lapkričio 24) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Niekada nebuvo ir vėl. Anksčiau minėjome, kad atakuodami Ukrainos teritoriją S300/400 raketomis rusai prisižais. Juk...