Autorių galite rasti Facebook
Panašu, kad Putinui jau nedaug liko.
Putinas savo valdžios pradžioje buvo tikrai populiarus. Nes jis tenkino daugumos rusų lūkesčius.
Visų pirma, jis susidorojo su Jelcininiais oligarchais, kurių žmonės ypač nekentė. Beje, čia rimta pamoka – niekuomet nedemonstruok savo turtų badaujančioje šalyje, ypač kai tų turtų kilmė yra, švelniai tariant, kvestionuotina.
Kadangi Putino valdžios pradžia sutapo su naftos kainų kilimu, į Rusiją atplūdo naftos dolerių cunamis. Kažkas iš tų naftos dolerių teko ir paprastiems žmonėms. Iš pradžių pensijos pensininkams buvo pradėtos mokėti laiku, o vėliau pradėtos didinti. Gana ženkliai. Rusijos rublio kursas buvo stabilizuotas ar net kylantis kitų valiutų atžvilgiu. Ekonomika pradėjo augti gana ženkliai, o paprasti rusai (pvz. darbininkai) pirmą kartą per Rusijos istoriją galėjo sau pradėti leisti tokius dalykus, kaip pasitaupius, laikas nuo laiko, nuvažiuoti į Turkijos ar Egipto all inclusive’ą.
Prie Putino valdžios paprasti rusai pamatė, kad grįžta jų valstybės turinys. Nes prie Jelcino iš valstybės buvo tik forma, turinio beveik jokio nebuvo. T.y. Jelcino Rusijoje valstybiniai institutai arba neveikė, arba veikė vos vos. Pvz. kokį nors miestą de facto valdė ne to miesto admininstracija, ne teisėsauga, bet koks nors vietinis banditas. Arba keli tarp savęs konfliktuojantys banditai.. O Putinas visus banditus arba iššaudė, arba susodino, arba privertė lįst giliai į pogrindį, arba legalizuotis. Bet kuriuo atveju, gatvėse siautėjančių banditų nebeliko arba jų drastiškai sumažėjo.
Putino valdžia tiko ir jo aplinkos oligarchams, nes sudarė jiems galimybę vogti iš valstybės ir kurtis sau prabangius gyvenimus užsieniuose, į kur būdavo masiškai pompuojami išvogti pinigai. Tačiau naftos dolerių buvo tiek daug, kad užteko ir oligarchams vogt, ir dar žmonėms trupinių likdavo.
Ši valdžia tiko ir patiko ir armijai, nes jai modernizuoti ir stiprinti buvo skiriamos didžiulės pinigų sumos. Žvelgiant į šiandien vykstantį karą, įdomu, kur visos tos sumos nuėjo? Aišku, aš nesu joks karybos ekspertas, bet ir nereikia būti dideliu ekspertu, kad pamatytum, jog rusų tankai – sovietiniai, šarvuočiai – sovietiniai, sovietiniai ZIL’ai, KAMAZ’ai, Uralai. T.y. kas liko po sovietijos griūties, tas ir dabar tebėra. Aišku, gal ten kažkas kažkiek ir modernizuota, nežinau, bet panašu, kad nieko ypatingo. Rusų kareiviai – išsigandę, apsibliovę vaikai, be jokio parengimo, aprūpinimo ir valgyt negavę. Net pykt ant tokių neišeina, tik gailėtis.
Nuostoliai – katastrofiški, laimėjimų per 4 paras – beveik jokių. Oligarchų turtai vakaruose – įšaldyti, ir net patekti į tuos vakarus galimybių nebėra
Na, o po paskutinio Volodios Botoksinio žingsnio, rusų armija tapo pajuokos objektu. Panašu, kad ši karinė kampanija buvo suplanuota taip pat “gerai”, kaip ir 1994 m. Grozno šturmas, o gal net „geriau“. Nuostoliai – katastrofiški, laimėjimų per 4 paras – beveik jokių. Oligarchų turtai vakaruose – įšaldyti, ir net patekti į tuos vakarus galimybių nebėra. Sankcijos Rusijos ekonomikai pritaikytos tokios, kad tai iš esmės reiškia visą ekonomikos „nunulinimą“. Ir dar į mirtį, neaišku už kokį tikslą, pasiųsti dešimtys tūkstančių neparengtų ir nieko nesuprantančių vaikų, kurie masiškai ir iš karto konvertuojasi į „krovinį 200”.
Tai įdomu, kam tokia situacija gali būti naudinga? Net ir pačiam artimiausiam Kremliaus rate? Akivaizdu, kad niekam. Ir, greičiausiai, net patys artimiausi Putino rato žmonės supranta, kad dabartinė situacija bent kažkiek gali būti išspręsta ir nuostoliai minimalizuoti tik tokiu atveju, jei Putinas bus nuverstas.
Tada būtų galima Vovą Botoksinį paskelbti tėvynės išdaviku, suverst jam visą kaltę už viską. Suformuoti kokį naują „tėvynės gelbėjimo komitetą“, kuris perimtų valdžią, susitartų su Ukraina dėl paliaubų ir dėl taikos sutarties sudarymo, grąžintų Ukrainai jos okupuotas žemes, gal dar susitartų dėl reparacijų Ukrainai išmokėjimo nafta ir dujomis. Atitinkamai, derėtųsi su vakarais dėl sankcijų nuėmimo. Tada bent kažką būtų galima susigrąžinti iš to, kas buvo turėta.
Nes jei Putinas lieka toliau valdžioje, gresia gėdingas pralaimėjimas Ukrainoje, Rusijos visuomenės pyktis, socialiniai neramumai, ekonomikos griūtis, gal ir pačios Rusijos Federacijos subyrėjimas. Ir po to – Niurnbergo tribunolas II, po kurio ne vienas gali kilpoje pasisupti. Akivaizdu, kad tą turėtų suprasti kiekvienas Kremliaus bokštas, jei dar galutinai smegenų nepragėrė ar kokainu neužuostė.
