NeRedaguota
Su Edvinu Jusiu kalbėjomės apie politinę Rusijos agresijos Ukrainoje pusę. Kad užimtų teritorijas, kurias užsimojo užimti, Rusija turės jas sugriauti. Bet ir tada jų nevaldys ir neišlaikys. Tai reiškia, kad laimėti Ukrainoje Rusija negali. O tai reiškia, kad Rusija klimps Ukrainoje ir neturės jėgų pereiti prie NATO šalių puolimo. O tai reiškia, kad nėra prasmės, kaip daro Grybauskaitė, kurstyti atviro NATO-Rusijos karo.
Faktinis karas, jo nepaskelbus ir nepradėjus, jau vyksta, NATO šalys akivaizdžiai dalyvauja, tikiuosi (turėtų) ir kariais be antpečių. Jeigu kažkas turi jį skelbti, tegu tai bus Rusija. Gal tai žiauru, bet Rusiją geriausia nugaluoti Ukrainoje, tiekiant jai kiek įmanoma daugiau ir geresnės ginkluotės, nuolat bandant ribas, kokia pagalba dar nebus Rusijos traktuojama kaip tiesioginis NATO dalyvavimas kare. Visai tai ne todėl, kad Ukrainos negaila. Priešingai – todėl, kad Ukraina gali laimėti. Bet tik su Vakarų ginklais. Ir su savo fantastine valia gintis, kurios tai jau niekas neatims.
Dar klausta apie Europą, jos pokyčius, Ukrainos perspektyvas joje. Iš esmės tuos pačius dalykus rašiau straipsnyje prieš dvi dienas, tad pacituosiu:
Įdomiausias klausimas, ar V. Putinas pakeitė Europą?
Taip norėtųsi tikėti, kad pakeitė. Per žemyną, kurio abejingumą dar prieš kelias dienas keikėme, savaitgalį nusirito milžiniški protestai, kurių niekada nebuvo. Per kelias naktis prisirpo maksimalios įmanomos sankcijos Rusijai, kuriomis ir Lietuvoje nebeįmanoma būti nepatenkintiems.
Faktiškai visų ES šalių karinė pagalba Ukrainai. Neįtikėtinas Vokietijos apsigręžimas, ne tik stabdant „Nord Stream 2“, bet apskritai atsisakant Rusijos dujų ir įsipareigojant statyti suskystintų dujų terminalus, taigi dešimtmečiams nusisukti nuo Rusijos žaliavų. Europai išaugo stuburas. Rezultatų prasme, tai nuostabu, to ir reikėjo.
Tačiau motyvų prasme, sakyčiau, tai ne stuburas, o „Brazausko momentas“. Ne nuostabūs protestai ir viešoji nuomonė ar bent ne jie pirmiausiai lėmė staigius ir teigiamus politikų elgesio pokyčius. Kaip Algirdas Brazauskas perėjo į Sąjūdžio ir nepriklausomybės pusę pakvipus, kad Sąjūdis laimės, taip ir Europa perėjo į Ukrainos pusę po pirmų karo parų ne todėl, kad vertybiškai praregėjo, o todėl, kad pamatė, jog jeigu Ukraina ir nelaimės, tai Rusija tikrai pralaimės ir reikia perkelti statymus „į teisingą istorijos pusę“.
Europa per porą naktų įkvėpta Volodymyro Zelenskio ir ukrainiečių tautos netapo vertybiška, principinga ir valinga. Tiesiog pragmatiškumas, diktavęs flirtą su Rusija, vasario 26–27 dienomis jau diktavo Rusijos išsižadėjimą ir pasmerkimą.
