Visą žemės rutulį kelis kartus apskriejo žinia, kad lietuviai baigiantis pavasariui suaukojo daugiau nei 5 milijonus eurų garsiojo kovinio drono „Bayraktar“ pirkimui, užsimoję įteikti tokią neeilinę dovaną už laisvę besikaunančiai Ukrainai. Nuostabu yra dar ir tai, kad buvo planuojama rinkti pinigus bepiločio lėktuvo įsigijimui tris savaites, tačiau reikiama suma į sąskaitą sutekėjo per tris dienas.
Ryšium su šia istorija Lietuvos vardas vėl sušmėžavo įtakingiausių pasaulio dienraščių antraštėse ir respektabiliausių TV žinių pranešimuose.
Šios triumfališką susidomėjimą sukėlusios akcijos užmanytojas yra žurnalistas, rašytojas ir visuomenė veikėjas Andrius Tapinas ir jo TV „Laisvė“. Taigi neatsitiktinai spaudos pranešimų antraštės bent Lietuvoje, kur gerai žinoma, kas yra A.Tapinas, skelbė, kad 5 ar beveik 6 milijonus eurų, skirtų kovojančiai Ukrainai, surinko Andrius Tapinas. Savo ruožtu žurnalistas Tapinas, neprisiimdamas visos garbė sau, jau suspėjo papasakoti ne vieną iš pirmo žvilgsnio tarsi ir graudžią, be drauge ūpą pakeliančią istoriją apie tai, kad pinigus šiai Ukrainą paremiančiai akcijai aukojo taip pat babytės ir anūkai.
Kas be ko, A.Tapinas, be kitų savo talentų, yra dar ir puikus organizatorius, sugebantis išjudinti, uždegti ir sutelkti žmones geriems darbams. Tai matėme ne vieną kartą. Drauge negaliu atsikratyti įspūdžio, kad jau ne pirmą kartą jo pilietinėmis iniciatyvomis išjudinami dirvonai pakraščiuose yra apkrečiami piktžolėmis, o visuomeninės vaišėse išstatyti pyragai kartais būna stipriai karstelėję. Taip ir šįkart, nušviestas rampų, žinomas žurnalistas nepraleido progos išjudinti žmonių nuomones prezidento Gitano Nausėdos niekinimo linkme dėl to, jog anas neva nesudalyvavo TV laidoje, raginančioje aukoti pinigus kovinio drono „Bayraktar“ pirkimui.
Toli gražu nesu prisiekęs prezidento G. Nausėdos gerbėjas, tačiau negaliu atmesti ir to, kad LR prezidentas stovi atokiau nuo pažangizmo lozungų užkurto lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės naikinimo vajaus, nesitapatina su „laiko dvasia“, kuri mūsų atveju kartais jau tampa visiškai panaši, – nesutirštinus spalvų, – į naujosios konfigūracijos stribų entuziazmo kuriamą parazitinę ataugą.
Kaip atrodo, būtent dėl tokio tipo „nedalyvavimo“ jis susilaukia nešvankaus puolimo, niekinimo, dergimo. Kita vertus, tai, kad G.Nausėda savo ruožtu nesudalyvavo A.Tapino TV laidoje taip pat yra pridėtinę vertę kuriantis laimingas atsitiktinumas, leidžiantis pinigų rinkimo Ukrainos kovai akciją atpažinti kaip spontaniškumo stebuklą, kaip gelminį pilietiškumo, tautiškumo, liaudiškumo pasireiškimą, įvykusį be parodomojo politikų tarpininkavimo. Neabejojo, kad savo ruožtu G.Nausėda pluša Ukrainos paramos frontuose savo kompetencijos ribose negailėdamas jėgų.
Kartais sakoma, kad prezidentas G.Nausėda nesugebėjo peržengti savo ambicijų, nepakviesdamas kai kurių žurnalistų į iškilmes Prezidentūroje arba štai pats neatvykęs į TV laidą, pakviestas A. Tapino.
Kaip nuostabu, staiga išaiškėjo, kad prezidentas tikrai nesiveržia bendrauti su tais visuomenė nuomonės formuotojais, kurie jį paprasčiausiai dergia, žemina, ar ne? Tačiau nereikia apsimesti, visi gerai suprantame, kad išryškėjusi priešstata nė iš tolo neturi nieko bendro su kritiniu prezidento veiksmų vertinimu, nuomonių išsiskyrimu pliuralistinėje visuomenėje, o yra forsuoto niekinimo kampanija, peržengiantis visas ribas nešvankus užpuolimas, kiaulių choro žviegimas. O jeigu prezidentas išties atlapotų duris ir širdį net ir naujosios konfigūracijos nešvankumo trubadūrams, ar jie išdrįstų atlaikyti žvilgsnių akistatą, neįsistatę kiaulės akis, a?
Kartas nuo karto A.Tapiną ištinka priepuoliai, kai jis pradeda matuotis G.Nausėdos kepurę, įrodinėdamas, kad jis anojo vietoje viską padarytų kitaip, t. y. daug geriau. Paprastai tokiais atvejais kažkur šalia pasigirsta A. Tapino bendražygio Arūno Valinsko balselis, skelbiantis nuomonę, kad G.Nausėda yra bekiaušis prezidentas.
Žinia, dėl G.Nausėdos dar gali būti ir kitokių nuomonių, kai drauge Lietuvoje jau niekam nėra jokia paslaptis, kad A.Valinsko pusapvalumai yra užbambę neišsivystimo stadijoje tiek apačioje, tiek viršuje. Viskas prie ko prisiliečia A.Valinskas tampa kiču, todėl jam drąsiai būtų galima įteikti auksinę kičo šimtmečio kavalieriau žvaigždę.
Neatsakingai sutirštinčiau spalvas, šiuos mūsų herojus pavadindamas tiesiog kiaulėmis. Greičiau jie yra žmonės, sergantys karvizmo liga. Žinia, karvės gali būti daugiau ar mažiau pieningos, tačiau visų jų uodegos yra šūdinos.
XXX
kiekvieną
pavasarį
taip
daros
kad
laksto
iš naujo
nukirstagalvis
padaras
skleisdamas
paniką
……………………
iš
daugtaškio
skleidžiasi
pumpurai
markstos
iškart
prabudusi
žvaira
azijietė
gėlė
ir
dyksta
visur
nei
skustuvas
aštri
žolė
naujo
karvių
baleto
reikmėm
Labai puikus straipsnis. Tiesiog į dešimtuką. O Tapinui svarbiausia savireklama. Ir labai norėjosi, kad ir Prezidentas jam padėtu. Bet Prezidentas suprato, kad ten jo nereikia ir teisingai padarė, kad neatvyko. Jeigu pradedi gerą darbą ir manai, kad gali padaryti, tai neprašyk Prezidento pagalbos. Pats dirbk. Ir padarei gerai be prezidento pagalbos. Džiaukis, o ne verk, kad neatvyko.
Kaip buvo dainuojama suomių dainoje (lietuviškas vertimas, galbūt iš suomių, o galbūt iš rusiško vertimo, bet tai nesvarbu): „viskas gyvenime būna dėsninga-gėris ir blogis čia eina kartu”. Visa čia minėtų šoumenų veikla buvo ir yra prieštaringa, todėl negali prognozoti kuo ji išsilies-gėriu ar blogiu. Bayraktar atveju Tapino darbas labai ir labai geras tiek, kiek jis parodė Lietuvos žmonių nusiteikimą padėti agresoriaus aukai, o tuo pačiu išreklamavo paramą kaip tokią Ukrainai. Pats Bay taip pat labai gerai, bet kur kas mažiau, nes vienas toks egzempliorius šiame kare reiškia nedaug, nebent jį valdytų koks nors Rembo. O blogai tai, kad idėjos iniciatorius nepraleidžia progos savireklamai dabar ir būsimam savo verslui (gal ne tik verslui) ir (gal jam taip savaime gaunasi) pirmoje vietoje vis atsiranda jis kaip toks. Šou yra šou. Spektaklis yra spektaklis.