„Lietuvos ekonomikos modelis turi tokią savybę, kad ekonomikai augant gyventojų, kuriems ir taip gerai sekasi, pajamos auga gerokai sparčiau nei tų gyventojų, kurie ir taip turi nedideles pajamas“, – „Žinių radijui“ šiandien teigė p. Šimonytė. Anot jos, mažiausia nelygybė Lietuvoje buvo per 2009 m. krizę.
„Kai tik ekonomika pradėjo atsigauti, pradėjo didėti ir nelygybė“, – teigia p. Šimonytė. Vyriausybės siūlomi mokesčių sistemos pakeitimai šiek tiek padidins pinigų kiekį mažiau uždirbančių gyventojų kišenėse, tačiau fundamentalių problemų neišspręs.
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko vadovas, pajamų nelygybės klausimus siūlo spręsti plečiant nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą ir pradėjus taikyti aplinkosaugos mokesčius automobiliams.
Ponia Šimonytė pažymi, jog automobilis yra transporto priemonė, taršos šaltinis ir turtas. Priklausomai nuo to, į kokią jo savybę nusitaikytų mokestis, jis mažintų nelygybę arba ne. Ji sutinka, kad visuotinas NT mokestis mažintų nelygybę, tačiau Vyriausybės žingsniai šia kryptimi esminių permainų neatneš.
„Be fundamentalios mokesčių pertvarkos mes nieko iš esmės nepakeisime“, – teigia p. Šimonytė. Anot jos, tai jau supranta ir pati Vyriausybė, todėl esminę pertvarką, taip pat diskusiją dėl didesnio mokesčių progresyvumo žada ateityje.
Neteisingas kelias
Dabartinių priemonių pagerinti mažiau uždirbančiųjų gyvenimą nebepakanka, nes neapmokestinamąjį pajamų dydį prilyginus minimaliai algai, šis įrankis daugiau naudos mažai uždirbantiems jau nesuteiks – mažesni už nulį mokesčiai negali būti. Tačiau tokie gyventojai dar moka 6% sveikatos draudimo įmokas ir 3% socialinio draudimo įmokas.
Vyriausybė siūlo papildomai įvesti MMA (šiuo metu – 380 Eur) lygio neapmokestinamąjį dydį darbuotojo 3% pensijų socialinio draudimo įmokoms, kad gyventojai uždirbantys MMA nemokėtų ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM), ir „Sodros“ įmokų.
„Jeigu gyventojai nemokės 3% pensijų draudimo įmokų, jų ir taip maža pensija bus dar mažesnė,
Daugiau skaitykite ČIA:
