Asta Lapinskienė. Kodėl ministerija meluoja?

Liepos pradžioje Švietimo ir mokslo ministerija informavo Lietuvos akademinę bendruomenę, valstybės institucijas ir visuomenines organizacijas apie Vyriausybės nutarimą dėl Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimų. Minėtą Vyriausybės nutarimą rengė Vilius Dzinanavičius ir viceministras Giedrius Viliūnas.

Aukštojo mokslo profsąjungų atstovus papiktino toks Vyriausybės nutarimas ir ŠMM atsakymas.

Ko siekia Švietimo ministrė, viešai pateikdama neteisingus duomenis?,- klausia pareiškime Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) pirmininkė Asta Lapinskienė.

Švietimo ir mokslo ministerija nepritaria kai kuriems Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo straipsnių pakeitimams, nes jie tai neva neatitiktų Europos Komisijos rekomendacijų.

Anot A.Lapinskienės, Europos universitetų asociacija skelbia apie Lietuvos kaip valstybės atsilikimą demokratizuojant aukštojo mokslo sistemą –  pagal autonomijos indeksą akademinėms bendruomenėms esame 26-ti iš 29 vertintų valstybių.

Šiuo metu  autonomija suteikiama universitetų administracijoms, bet ne akademinėms bendruomenėms.  ES valstybėse nėra vieno ar vieningo universitetų modelio, jų yra bent keli.

ŠMM neanalizuoja arba siekia klaidinti, pateikdama nuorodas į Europos Komisiją (EK), neva egzistuojančios specialios EK rekomendacijos dėl universitetų valdymo. EK komunikate „Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė” netgi pažymėta, kad „vieno visiems tinkamo modelio nėra. Ten pat nurodoma, kad „už aukštojo mokslo pertvarkymą ir toliau atsako pačios valstybės narės ir jų švietimo institucijos“.

Dabartinė universitetų valdymo sistema tinkamai neskatina žmogiškojo kapitalo plėtotės ir neleidžia siekti meistriškumo.

ŠMM teiginys, kad „Lietuvoje, kaip ir daugelyje pažangiausių Europos šalių jau 8 metus aukštosios mokyklos rektorių (direktorių) renka, skiria ir atleidžia taryba, kad toks valdymo principas ir modelis suteikia daugiau galių valdymo organui, kuris atstovauja viešąjį interesą…kad toks valdymo modelis davė teigiamų rezultatų siekiant aukštojo mokslo pažangos ir kokybės“, rodo absoliučią ŠMM valdininkų nekompetenciją ir esamos situacijos nesupratimą.

Nurodomas modelis galutinai iškraipė aukštojo mokslo sistemą ir nieko nedavė kokybei ir pažangai, o priešingai – labai susilpnino universitetų valdymo skaidrumą ir atskaitomybę visuomenei:

• Valdant taryboms rektoriai daro begales pažeidimų (Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius kasmet gauna apie 25 skundus dėl įgaliojimų viršijimo), nevykdo MSĮ sudarant Tarybas 62 procentai universitetų ir 32 procentai kolegijų.

• Specialiųjų tyrimų tarnybos  atskleidžia korupcinių sandorių galimybę ir suteiktas per dideles galias rektoriams, kurias tarnyba (STT) siūlo mažinti.

• Valstybės Kontrolės ataskaitoje nurodoma, kad universitetų Tarybos neužsiima pagrindine funkcija – mokslo srityje trūksta strateginio planavimo, nėra aiškios ir detalios valstybinės aukštojo mokslo politikos, strategijos, nors ir gerai įrengta universitetų mokslo taikomųjų tyrimų bazė, tačiau studijų infrastruktūra tebelieka fragmentiška. Nustatyta, kad nė viena pagal įstatymus kontroliuojančių institucijų neatlieka sistemingos universitetų finansinės būklės ir valdomo turto priežiūros, kurios pagrindu būtų įvertintos finansinės galimybės ir turto valdymo rizika.

Universitetų rektoriai laiku nepateikę jokių (finansinių, naudojamo turto) ataskaitų, lieka be jokių nuobaudų, t.y. nėra jokios įstatyminės bazės sustabdyti rektorių savivalę ir atsakomybės stoką.

Tokią situaciją puikiai iliustruoja pačios ŠMM atsakymas, kad ji neturi jokių teisinių priemonių sustabdyti tarybos skiriamų rektorių savivalę net kreipiantis į teismą, kad apginti viešąjį interesą.

Galiojantis aukštųjų mokyklų valdymo modelis nedavė teigiamų rezultatų siekiant aukštojo mokslo pažangos ir kokybės, nes dar padidino atotrūkį tarp akademinės bendruomenės ir rektorių, padidino socialinę atskirtį. Atlyginimus rektoriams skiria taryba ir atlyginimų skirtumai tarp akademinės bendruomenes narių ir rektorių siekia iki 10 kartų.

Lietuvos švietimo tarybos ataskaitos pateiktose išvadose nurodoma, kad kokybė per 8 tarybų valdymo metus nei kiek nepagerėjo, o dėl bendros blogos švietimo sistemos būklės (mokinių parengimas regionuose) smarkiai smuko.

Valstybės kontrolė savo ataskaitoje taip pat akcentuoja, kad nors valstybės investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą buvo beveik 1 mlrd. EUR, jos naudojamos tik 44 procentais ir atsiperkamumo nėra, kaip ir nėra proveržio moksle.

Jeigu taip gerai 8 metus veikė Tarybos, kodėl reikalinga pertvarka? Faktai sako ką kitą. Taigi  kodėl meluojama?

Visą pareiškimo tekstą galima perskaityti ČIA.

Į A.Lapinskienės pareiškimą sureagavo profesorius Gediminas Merkys, išplatinęs tokio turinio pranešimą:

Per Seimo narius, kurie lieka ištikimi duotai priesaikai, kreipsimės į Konstitucinį Teismą ir gavę jo sprendimą reikalausime asmeninės „Steponavičių” atsakomybės, reikalausime apkaltos Seimo nariams, šiurkščiai ir sistemingai pažeidžiantiems Konstituciją.

Antikonstitucinis aukštojo mokslo būvis užkonservuotas ir perkeltas trečiai Seimo kadencijai. Konstitucinio Teismo nurodymai taisyti Mokslo ir studijų įstatymą (MSĮ) iki galo neįvykdyti.

Reikia pradėti tarptautinį antikonstitucinio universitetų valdymo viešinimą ES struktūrose. Lietuva įsipareigojo sau ir ES būti demokratine, teisine valstybe!

Prezidentūra neformaliai prašė mūsų šio Seimo kadencijos pradžioje neeskaluoti kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl šio politinio klausimo, o siūlė tai sutvarkyti darbo tvarka – tobulinti įstatymą. Jau tada prezidentūros tarnautojams buvo nepatogu ir gėda dėl ilgai netaisomo įstatymo. Buvo baiminamasi dėl naujo nepalankaus KT sprendimo.

Dabar šią „gangrenuojančią” problemą – antikonstitucinį MSĮ – apskritai norima nukelti ketvirtai Seimo kadencijai.

Reikia kreiptis į Seimo narius. Tegul ir prezidentūros tarnautojai vykdo savo pareigą Konstitucijai, demokratijai – įvykdo savo netiesioginius pažadus  profsąjungai ir piliečiams.