******
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas facebook
Volodymyras Zelenskis, susirinkusių į NATO aukščiausio lygio vadovų susitikimą tiesmukai klausė, ką Ukraina turi padaryti, kad įstotų į NATO: “- Ar Ukraina nepakankamai sumokėjo? <…> Ar mūsų indėlis į Europos ir visos civilizacijos gynybą vis dar nepakankamas?” – klausė jis, išreikšdamas nusivylimą. “- Tai ko dar reikia?”
Karą su Rusija Ukrainos prezidentas apibūdino kaip kovą dėl teisės diktuoti sąlygas Europoje ir dėl to, kokia bus ateities pasaulio tvarka. “- Kyla klausimas – kas toliau laukia Rusijos? Moldova? Baltijos šalys? Lenkija?
Atsakymas – jos visos”, – 30-čiai NATO lyderių kalbėjo Zelenskis. “- Turime sugriauti Rusijos artilerijos pranašumą… Mums reikia daug daugiau modernių sistemų, modernios artilerijos.”
Gal kai kam per drąsūs ar įžūlūs atrodo tokie klausimai ir teiginiai, tačiau būtent taip reikia kalbėti šalies, kuriai gresia sunaikinimas, lyderiui. Tiesiai, aiškiai, be „įpakavimų“ į europinį diplomatinių vingrybių popierėlį.
J. Stoltenbergas patikino, jog Ukraina gali pasikliauti NATO, kurios parama bus iki galo, o Ukrainos vadovo lyderystę pavadino “įkvėpimu mums visiems”.
J. Bidenas pakartojo Aljanso įsipareigojimą ginti “kiekvieną centimetrą” savos teritorijos.
Tačiau Baltijos šalis neramina, kokiu būdu būtų ginamas tas centimetras? Atkovojant? Kada? Po kelių mėnesių? Kuomet, kaip teigė Estijos premjerė Kaja Kallas, miestai bus nušluoti nuo paviršiaus?
Mums atrodo, jog metas keisti retoriką, atsisakant „atgrasymo ir centimetrų gynybos“, o atvirai pareiškiant, jog jei bus užpulta kuri nors NATO narė, Maskva bus nušluota nuo žemės paviršiaus per tris valandas.
NATO paskelbs dokumentą, kuriame, kaip tvirtinama, Rusija įvardijama “didžiausia ir tiesioginė grėsme sąjungininkų saugumui ir taikai bei stabilumui euroatlantinėje erdvėje“.
J. Bidenas ir kiti NATO vadovai nutarė reikšmingai stiprinti pajėgas rytiniame Aljanso flange, nes Rusijos karas Ukrainoje nerodo jokių lėtėjimo ženklų. JAV numato Lenkijoje įkurti nuolatinę Penktojo armijos korpuso vadavietę, Rumunijoje išlaikyti papildomą 3 000 karių rotacinę brigadą, sustiprinti rotacinį dislokavimą Baltijos šalyse, į Jungtinę Karalystę nusiųsti dar dvi F-35 naikintuvų eskadriles, o Vokietijoje ir Italijoje dislokuoti papildomus oro gynybos ir kitus pajėgumus.
Plodami katučių dėl NATO pajėgų stiprinimo, turime suvokti, jog tokie ir kiti svarbūs bei rimti strateginiai sprendimai, kaip greitojo reagavimo pajėgų didinimas nuo 40 iki 300 tūkstančių bus įgyvendinti – geriausiu atveju – tik iki kitų metų galo. Putino ordos gali pradėti atgalinį skaičiavimą – tai riboženklis, laiko matas, per kurį Rusijai suteiktas šansas imtis veiksmų.
Jau paskelbtos naujos sankcijos Maskvai, draudžiant importuoti auksą ir apribojant naftos kainą. Ukrainai toliau tiekiama artilerija, į eilę įtrauktos JAV turimos priešraketinės gynybos sistemos NASAMS. Ar to pakaks, kad iš esmės pasikeistų karo eiga? Mes manome, kad ne.
Kai kurie NATO valstybių atstovai nerimauja, kad dėl didėjančių karo išlaidų, augančių dujų, naftos ir maisto kainų, parama Ukrainai gali sumažėti. Keletas jų įspėjo, kad jaučiamas nuovargis, išreikštas susirūpinimas, kad Aljansas gali subyrėti.
Tokie pamąstymai, mūsų galva, rodo geroką Vakarų ištižimą. Jei Vakarų valstybių piliečius ir lyderius vargina augančios kainos, dėl ko iš esmės apribojamos pramogos ir kita tuštybė, tai kokia būtų reakcija į ant namų krintančias bombas?
Gal visgi reikia tuos laikinus nepatogumus iškentėti tam, kad to neatsitiktų? Toks ištęžimas dvasioje yra didžioji Vakarų vertybinė katastrofa, kai ramus, sotus gyvenimas tampa brangesnis už gyvybę. Argi nepasakyta, kad kas „stengsis išsaugoti savo gyvybę – tas ją pražudys“?
JAV sprendimą nuolat dislokuoti dalį savo karių Lenkijoje prezidentas Andrzejus Duda sutiko labai palankiai. Daugiau nei pusė iš šiuo metu Lenkijoje esančių 12 000 JAV karių, dislokuota Rusijai įsiveržus į Ukrainą, ir liks čia visam laikui. O tai yra labai svarbu ir Lietuvai. 2018 m. Varšuva pasiūlė sumokėti iki 2 mlrd. dolerių, kad padėtų finansuoti nuolatinę JAV bazę Lenkijoje, ir net pasiūlė ją pavadinti “Trumpo fortu“.
Gal reiktų pakeisti pavadinimą „Bideno fortas“?
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas Madride patvirtino, kad Jungtinė Karalystė Rytų Europai, ypač Estijos gynybai, skirs 1 000 papildomų karių. B. Johnsono teigimu, JK siūlo Baltijos šalims “ilgalaikę paramą; partnerystę, kuri padėtų joms sustiprinti savo pajėgas ir užtikrinti, kad jos galėtų nedelsiant atremti bet kokį puolimą”.
Bravo, Borisai. Tai labai svarbu, matant virpančias kai kurių „lyderių“ kinkas. Tik būtų gerai tuos karius atsiųsti jau ryt. Šiandien.
Putinas Ašchabade pareiškė, jog darbas (karas) vyksta ramiai ir ritmingai. Viskas vyksta pagal planą. Jokių karo baigimo terminų Putinas nenurodė, kas reiškia, jog ordos judės į priekį tol, kol Vakarai kapituliuos. Arba jas sustabdys, tik klausimas – kur: Ukrainoje ar Lietuvoje.
Maskva, kurdama atsvarą G7 ir NATO susitikimams, surinko potencialių rėmėjų kompaniją, vadinamąjį Kaspijos jūros penketuką, kurį sudaro Rusija, Azerbaidžanas, Iranas, Kazachstanas ir Turkmėnistanas.
Valstybių vadovai svarsto partnerystės, ekonominio bendradarbiavimo, saugumo ir kitus blabla klausimus.
Ale pamiršo gi garbės narėmis įtraukti Venesuelą, ŠK ir Braziliją. Galėtų dar kokią specialią poziciją sugalvot Talibanui, gal koks atsakingasis už pasaulio saugumą sekretorius galėtų būt?
Be esminių pakitimų. „Analitikai“ paskelbė, jog Rusija gali nepasitenkinti Luhansko ir Donecko regionais ir veržtis į Charkivą.
Jau daug kartų sakėme, kad Maskva nepasitenkins nei šiuo, nei dar kitu regionu. Kremliaus tikslas iki metų pabaigos yra Kyjivas ir visa Ukraina. Galutinis Kremliaus tikslas – JAV pajėgų išvedimas iš Europos bei grįžimas į 1997-ųjų geopolitinę situaciją iki NATO plėtros į rytus.
Šiuos tikslus, kaip ultimatumą Vakarams, Kremlius ne sykį viešai skelbė grasindamas karu prieš Ukrainą. Vakarai, manydami, kad tai kliedesiai – nereagavo. Tačiau ir šiandien būtina suvokti, jog Rusijos karas vyksta ne su Ukraina, o su Vakarais, ir Rusijos tikslai yra nepakitę.
Remiantis Ukrainos informacija, Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų daliniai Bresto ir Gomelio sričių pasienio rajonuose nagrinėja slaptos gyventojų mobilizacijos galimybes.
Lietuvai į tai verta žiūrėti pro didinamąjį stiklą.
Charkivo apylinkėse rusai toliau gina anksčiau užimtas pozicijas. Vykdo apšaudymus iš tankų, minosvaidžių, patrankų ir reaktyvinės artilerijos.
Donecko rajone, remiami artilerijos, okupantai bando blokuoti Lysičiansko miestą ir perimti greitkelio Lysičianskas – Bachmutas ruožo kontrolę. Apšaudoma civilinė infrastruktūra Lysičiansko, Verkhnijekamjankos ir Siversko gyvenviečių teritorijose.
Šiuo metu vyksta mūšiai Lysičiansko naftos perdirbimo gamykloje.
Mūsų manymu, ukrainiečiams teks pasitraukti ir iš Lysičiansko, o kol kas Ukrainos generalinis štabas siekia nualinti priešą, padarant jam kuo daugiau nuostolių.
Mielieji, mes suprantame, kad ne visuomet džiugina informacija, kurią pranešame. Tačiau tik realybės matymas, tokios, kokia ji yra bei blaivus jos vertinimas leidžia suvokti esamą padėtį. Ukraina ginasi, sėkmingai ginasi ir tai jau savaime yra labai gera žinia. O tai, jog okupantų raketos krinta ant miestų ir padaro daug žalos, sukelia neviltį ir paniką – natūralu. Maskva to ir siekia. Nepalūžkime. Išmokime kovoti esamomis sąlygomis.
******
Locked N’ Loaded
Pradėsime nuo gerų naujienų – įvyko apsikeitimas karo belaisviais, namo grįžo 144 Ukrainos kariai, 95 iš jų – Azovstal gynėjai. Šlovė didvyriams!
O dabar greitas žvilgsnis į frontą.
I. Donbaso kryptis
Šiaurinis Donbaso flangas.
•Charkiv. Kontaktinė linija nebejuda, vyksta lokalūs susidūrimai. Neatmestina, kad orkai kaups pajėgas dar vienai operacijai link Chuhuiv su tikslu blokuoti miestą iš rytų ir pietryčių. Agresorius toliau artilerijos ir raketų smūgiais terorizuoja miesto ir jo apylinkių civilius gyventojus.
Izyum. Orkai toliau nesėkmingai daužo galva į sieną – nepaisant atvykusių pastiprinimų Krasnopillya–Dolyna-Bohorodychne ruožas jiems neįveikiamas.
Lyman. Ukrainiečiai atrėmė orkų bandymą atakuoti Rayhorodok link. Panašu, kad agresoriaus kontroliuojamoje Severskyi Donets upės pusėje orkai pabandė pagerinti savo taktinę situaciją ir susidūrė su kitame upės krante veikiančias ukrainiečiais. Agresorius grįžo iš kur atėjęs.
Lysychansk. Pasirodė pranešimai (daugiausia iš orkų pusės), kad ukrainiečiai pradėjo atsitraukimą iš Lysychansk į naują gynybos ruožą. Šios informacijos negalime patvirtinti.
A) Išnaudodami dėkingą vietovę bei sumaniai įrengtą gynybą, ukrainiečiai neleidžia orkams priartėti prie pietinių Lysychansk pakraščių. Tuo pačiu tęsiasi sunkūs mūšiai Vovchoyarivka – Verkhnokamyanka ruože. Ukrainiečiai toliau laikosi, tačiau nublokšti agresoriaus atgal į pradines pozicijas nepavyksta. Iš dalies tai sąlygoja, kad Mykolaivka ir toliau lieka agresoriaus rankose, ukrainiečių kontratakos nedavė norimo rezultato.
B) Orkų propagandistai skelbia, kad mūšiai jau vyksta prie Maloryazantseve. Tai į vakarus nuo Lysychansk esantis priemiestis, kurio kontrolė leistų orkams blokuoti miestą iš vakarų. Tačiau tai mažai tikėtina, kadangi norėdami pasiekti Maloryazantseve, orkai turėtų kirsti kelią Verkhnokamyanka – Lysychansk, kuris yra ant aukštumos, ten labai patogios pozicijos gynybai. Galimai nedidelės žvalgybinės agresoriaus grupės ir prasiveržė, apšaudė Maloryazantseve ir tepė slides atgal (tikėkimės – nespėjo). Tai tradicinis orkų triukas viso karo metu, ypač mėgstamas Kadyrovo super Tik Tok specnazo kovotojų.
Bakhmut.
a) Kelias Bakhmut – Lysychansk ir toliau lieka no-mans-land, situacija suprastėjo. Ukrainiečiams nesugebėjus atsiimti Mykolaivka, iš šios vietovės agresorius ne tik puola į šiaurę Verkhnokamyanka link, bet ir į vakarus, Spirne link. Tokiu būdu orkų manevriniai vienetai kerta kelią Bakhmut – Lysychansk ir atakuoja Spirne gyvenvietę. Gauna į kaulus ir grįžta atgal į rytinę kelio pusę. Kitais žodžiais tariant šiame ruože no-mans-land plečiasi.
b) Svitlodarsk ruože agresorius toliau siekia išnaudoti taktinę sėkmę dešiniajame flange. Orkai pasistūmėjo keletą kilometrų Bakhmut link, ukrainiečiai juos sustabdė Klynove prieigose. Grėsmė Bakhmut iš pietų didėja, agresorius nesustodamas apšaudo miestą ir jo prieigas artilerija.
Centras. Ukrainiečiai toliau tvirtai laiko pozicijas, abi pusės aktyviai naudoja artileriją. Fiksuotas dar vienos orkų BTG išvykimas iš sektoriaus, tad čia agresoriaus pajėgos dar labiau susilpnėjo.
Zaporizhia. Vyksta mūšiai prie Yahorivka, kur agresorius bando kontratakuoti. Mūšio rezultatai šiuo metu dar neaiškūs.
Pietų kryptis.
• Kontaktinė linija nebejuda, ukrainiečiai sustabdė savo kontratakas ir persigrupuoja. Sąlyginai laisvai jaučiasi Ukrainos aviacija, todėl orkai į Cherson apylinkes permetė papildomas oro gynybos priemones (S300). Iniciatyvą savo rankose ukrainiečiai laiko tvirtai.
• Orkai skundžiasi, kad Berdiansko jūros uoste sprogimai. Kažin kas ten nutiko?
Pradėjome nuo gerų naujienų, tokiomis pat ir pabaigsime. Su kiekviena diena daugėja ukrainiečių sėkmingai atakuotų orkų šaudmenų sandėlių ir vadaviečių. Jei prieš kelias dienas sėkmingi veiksmai apsiribojo Izyum ir Lyman sektoriumi, tai dabar fejerverkai orkų pozicijų gilumoje matomi nuo Charkivo iki Chersono. Tikėtina, dirba ne tik vakarietiška ginkluotė, bet ir Tochka U raketos. Tai dar nėra tokie smūgiai, kurie visiškai sustabdytų orkų operacijas, tačiau jei pavyks išlaikyti tokį smūgių tempą ir tikslumą, jie lėtins agresoriaus galimybes palaikyti puolimo tempą, ten kur orkai puola arba galimybes apsiginti nuo ukrainiečių kontratakų, ten kur agresorius ginasi.
******
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas facebook
Karas gali baigtis per vieną dieną, pareiškė Putino melo fabriko vadovas Peskovas. “Ukrainos pusė gali viską užbaigti iki šios paros pabaigos, mums reikia įsakymo nacionalistiniams daliniams sudėti ginklus, įsakymo Ukrainos kariuomenei sudėti ginklus ir turi (Ukrainos pusė) įvykdyti Rusijos Federacijos sąlygas. Viskas gali baigtis iki dienos pabaigos. Visa kita – Ukrainos valstybės vadovo mintys”.
Kurgi ne. Putino gauja nori, kad Kyjivas kapituliuotų, o Ukrainą užplūstų kraugerių driskių legionai. Mūsų giliu įsitikinimu, net jei šiandien pasikeistų politinė valdžia Kyjive, šimtai tūkstančių ukrainiečių ir toliau priešintųsi iki mirties.
Buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas vyks į Ukrainą spręsti saugumo garantijos klausimų. Tam tikslui prezidento V. Zelenskio nutarimu kuriama patariamoji grupė, kuri darbą pradės artimiausiu metu. Siekiant pagerinti Ukrainos kariuomenės aprūpinimo koordinavimą, bus sudaryta dar viena – strateginė grupė, kurią sudarys Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo, Ukrainos gynybos ministerijos atstovai, JAV, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių partnerių atstovai. Ukrainos pusė nori, kad Kinija ir Indija taip pat taptų šalies saugumo garantais.
“Kadangi Rusija vykdo nepagrįstą, neišprovokuotą ir neteisėtą karą prieš Ukrainą, raginame Kiniją spausti Rusiją nedelsiant įvykdyti teisiškai privalomą 2022 m. kovo 16 d. Tarptautinio Teisingumo Teismo nutartį, laikytis atitinkamų JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijų ir nutraukti karinę agresiją – nedelsiant ir besąlygiškai išvesti savo karius iš Ukrainos”, – pareiškė G7 vadovai.
Nereikia nieko nei spausti, nei pareikšti. Reikia spirti žudikui į snukį. Pareiškimus bus galima daryti vėliau, žudikui laukiant eilės prie ešafoto.
Niekines pareigas Rusijos saugumo taryboje užimantis, klouno – grasintojo pareigas iš Žirinovsko perėmęs Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad bandymai grąžinti okupuotą Krymo pusiasalį bus vertinami kaip karo Rusijai paskelbimas.
Taip, kaip ir kiti bandymai grąžinti kitas okupuotas teritorijas. Paprasta, iki kraujo žinoma ir labai gerai Kremliuje išmokta A. Selivanovo pamoka, dėstyta dar 2008-aisiais: ant mažytės ugnies lėtai verdama varlė, įdėta į šaltą vandenį, taip ir išvirs, nesupratusi, kas nutiko. Kitaip sakant, užgrobti po truputį, aneskuoti dalimis.
Ukrainos gynybos tarybos sekretorius Aleksejus Danilovas jam atsakė, jog Krymas bus susigrąžintas „be jokių bandymų, akimirksniu“. Medvedevas yra grasinęs, jog bandymai atimti iš Rusijos Krymą virs Trečiuoju pasauliniu karu.
JAV prezidentas Joe Bidenas rengiasi liepos viduryje vykti į Saudo Arabiją, kur tarsis dėl papildomų naftos barelių gavybos. Tuo siekiama kontroliuoti infliaciją ne tik Europoje, bet ir Jungtinėse Valstijose. “- Pasaulis baigia išnaudoti visų lygių energijos pajėgumus”, – neseniai pareiškė Saudo Arabijos energetikos ministras princas Abdulazizas bin Salmanas. Tuo tarpu ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pranešė, kad jo komanda tarpininkaus galimose būsimose netiesioginėse JAV ir Irano derybose.
Ups… kas galėjo pagalvot apie JAV derybas su Iranu dėl naftos, einant, taip sakant, į svečius su įtupstu. Tačiau esant ekstremaliai situacijai iš kelių priešų renkiesi mažiausią.
Turkijos vadovas Recepas Tayyipas Erdoganas, kaip ir anksčiau nuspėjome, „leido“ Švedijai ir Suomijai stoti į NATO. Pasirašytas memorandumas, kuriame pabrėžiamas Suomijos, Švedijos ir Turkijos įsipareigojimas “visokeriopai remti kovą su grėsmėmis viena kitos saugumui”.
Ukrainos kariuomenės generalinis štabas perspėja, jog Baltarusija paskelbė apie karines mokymo stovyklas prie sienos, kurių metu galimos provokacijos. Birželio 28 – liepos 16 d. Gomelio srityje planuojamos karinės pratybos su šauktiniais, o Bresto srities pasienio rajonuose Voluinės ir Polesės kryptimis tęsiamas gynybinių pozicijų inžinerinės įrangos statymas.
Rusija grasina smūgiais Madridui, Vašingtonui, Londonui, Paryžiui, Berlynui ir Briuseliui. Prieš NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Madride “Roskosmos” paskelbė palydovines nuotraukas, kuriose užfiksuota susitikimo vieta ir Ukrainą remiantys “sprendimų priėmimo centrai”: Baltieji rūmai, Pentagonas, NATO vadavietė ir kt. Valstybinė driskių korporacija pareiškė, kad šiame aukščiausiojo lygio susitikime “Vakarų šalys paskelbs Rusiją savo didžiausiu priešu”, ir pasižymėjo tikslias šių objektų koordinates “jei kartais prireiktų”.
Sprendžiant iš Rusijos veiksmų ant žemės, galima sudėlioti tokius artimiausius operacinius okupanto tikslus: Slovjansko ir Kramatorsko užėmimas, leidžiantis galutinai užimti visą Donbasą (Luhansko ir Donecko administracines sritis), toliau persigrupavimas ir pajėgų sutelkimas ruošiantis pulti Mykolajivo/Zaporižės kryptimis, išlaikant gynybines pozicijas šiaurės rytuose. Mykolajivo, Zaporižės puolimas, neatsisakant plano užimti Kryvij Rihą, yra būtinas siekiant vėliau pulti Odesą ir užimti miestą, atkertant Ukrainą nuo jūros. Galiausiai, paskutinis etapas, matyt, jau rudenį – Kyjivo puolimas keliomis kryptimis.
Šiuos planus teks perdėlioti, nes ukrainiečiai nesiruošia pasiduoti. Nieko tokio, rusams tai – ne pirmas kartas.
Rašistai raketomis smogė techninio aptarnavimo stočiai Dniepropetrovsko mieste: darbuotojai po griuvėsiais, gelbėtojai gesina gaisrą. Tai buvo geriausias dyzelinių automobilių servisas visame mieste. Okupantai taip pat pataikė ir į miesto degalinę.
Šįryt 2 žmonės žuvo, 3 sužeisti po to, kai Rusijos raketa pataikė į gyvenamųjų namų kvartalą Mykolajive.
Rusija taip pat surengė atakas gradais ir sraigtasparniais Sumų regione. Yra žuvusių ir sužeistų civilių, aukų skaičius tikslinamas.
Slovjansko kryptimi rusai mėgina sudaryti sąlygas puolimui.
Pagrindinės ordos pajėgos sutelktos atakoms Lysičiansko ir Bachmuto kryptimis, siekiant apsupti Lysičiansko miestą. Iš Avdijivkos ir Bachmuto į Novopavlovsko kryptį okupantai perkėlė dvi taktines batalionų grupes.
Ukrainos lėktuvai ir sraigtasparniai toliau smogia priešo gyvosios jėgos ir karinės technikos telkiniams pietuose. Pranešama apie sprogimus karinės rusų amunicijos sandėliuose.
******
Locked N’ Loaded
Vietoj apžvalgos šiandien keletas minčių apie mus, t.y. NATO:
1. Žodžiais ir darbais turi būti aiškiai parodoma, jog agresorius, užpuolęs NATO narę neturės prabangos „vykdyti spec. operaciją“ kažkur ten toli. Karas ateis pas jį į namus ne tik mažėjančiomis santaupomis ar tuščiomis lentynomis, bet ir NATO raketomis, tankais ir pėstininkais. Tada jokių kalbų apie jokius „Suwalki gap“ nebus.
Sąjungininkų vienetai, bus pasiryžę smogti agresoriaus kariniams taikiniams ne tik užpultose šalyse narėse, bet ir priešo teritorijoje. Karo prieš NATO scenarijaus atveju, agresoriaus A2/AD sistemos, valdymo ir vadovavimo, logistinių punktų neutralizavimas yra kritiškai svarbus. Tačiau kalba turi būti ne tik apie oro antskrydžius ar raketas, bet ir manevrinius vienetus, kurie įžengtų į priešo teritoriją, vystytų sėkmę ir taip artintų pergalę. Kitais žodžiais tariant – agresijos aktas automatiškai reiškia operaciją Kaliningrade (kaip minimum).
Ar tie daugiau nei 300 000 greito reagavimo pajėgų apie kurių galimą įkūrimą kalba NATO generalinis sekretorius bent iš dalies yra apie tai?
Sunku spręsti, kadangi visiškai neaišku nei kas šias pajėgas sudarys, nei kur jos bus dislokuotos, nei koks jų reagavimo laikas. Šiai dienai yra 40 000 NRF (NATO Response Force) pajėgų, kurių dalis po 2014 m. tapo VJTF (Very High Joint Readiness Task Force), nuo sausio 1 d. Prancūzų vadovaujamos pajėgos yra sudarytos pagrinde iš Prancūzų – Vokiečių bendros brigados bei kitų NATO narių generuojamų vienetų.
Taigi naujosios NRF bus lygiai taip pat formuojamos iš įvairių, savo nuolatinėse išsidėstymo vietose esančių NATO valstybių vienetų. Jie nebus dislokuoti vienoje vietoje. Pagal eskalacijos etapus skirsis ir jų reakcijos laikas.
Neatmestina, kad prie jau esamos Prancūzų – Vokiečių NRF brigados prisijungs Lenkijoje prie Suwalki gap esanti JAV brigada ir taip pat taps dalimi šių priešakinių greito reagavimo pajėgų. Labai tikėtina, kad NRF išaugs, bet ar visos valstybės pritars 300 000? Pamatysim.
2. Daug iečių sulaužyta dėl eFP bataliono kovinės grupės virtimo brigada. Tai, kad eFP bataliono kovinės grupės bus didinamos iki brigados lygmens vieneto jau beveik nuspręstas faktas, tačiau esminis klausimas – kur ir kaip jie funkcionuos.
Tas „vokiškas“ variantas, kai eFP batalionas aplimpa brigados lygmens štabu, atskirais padaliniais, o didžioji dalis jų veikia „iš namų“ mūsų galva yra ne variantas. Karo atveju batalionas – brigada bus darbinis/taktinis lygmuo, kuris kariaus ant žemės, tad skaidyti jį per pusę kontinento nėra karinės logikos. Kaip tik atvirkščiai – Lietuvoje eFP brigados kovinė grupė (pilna) turėtų labai aiškią ir rutininę sąveiką su NATO oro gynybos misija Šiauliuose (viliamės, kad ji pakeis oro policijos misiją), ką jau kalbėti apie labai gilią integraciją su Lietuvos kariuomene.
Paklausite, kur apgyvendinti tą brigadą? Iškėlus tam tikrus vienetus iš Ruklos, Mokomojo pulko teritorija (su kareivinėmis, kurios kažkada talpino 3 mokomuosius batalionus) tam puikiai tiktu, tuo labiau, kad dalis šios brigados vienetu vienareikšmiškai pastoviai būtu Lietuvos poligonuose.
3. Lietuva jau seniai suprato, kad nebegali būti free rider‘e ir jau beveik dešimtmetį intensyviai investuoja į savo nacionalinį saugumą, taigi kartu ir į bendrą NATO gynybą. Padaryta labai daug, tačiau sąjungininkams žengiant žingsnį į priekį mes taip pat neturime teisės atsilikti. Galime tik pakartoti namų darbų sąrašą kurį mūsų galva reikėtų įgyvendinti:
• priimančios šalies parama (kad atvykstantys sąjungininkai turėtų kur įsikurti ir treniruotis);
• tankų vienetas „Geležinio Vilko“ brigadoje;
• „Žemaitijos“ brigados mechanizacija;
• antras pilnavertis artilerijos batalionas;
• antras oro gynybos batalionas;
• KASP mobilumo ir ugnies galios didinimas;
• elektroninė kovos galimybių augimas;
• antras inžinerijos batalionas.
Viskas iš karto nepasidarys, bet kad ir ką bedarytume svarbu neužsižaisti su „atgrasymu“ (taip kaip mes jį supratome iki 2014 m.). Jei į savo gynybą žiūrėsime rimtai, tai ir sąjungininkams bus gėda nesiginti petys petin.
*****
Locked N’ Loaded
Donbaso kryptis
Šiaurinis Donbaso flangas
Charkiv. Agresorius daugiau dėmesio skyrė puolimo operacijoms šiauriniame ruože (Dementiyivka – Pytomnyk), tačiau ukrainiečiai apsigynė. Orkai intensyviai artilerija ir raketomis atakuoja ukrainiečių pozicijas, karinius ir civilinius objektus, turi persvarą ugnimi.
Izyum
atakos Krasnopillya – Dolyna – Bohorodychne ir Dovhenke – Mazanivka tęsiasi, šį kartą intensyviausiai pulta Dolyna. Agresorius pamatė, jog jo bandymai smogti į flangus šiaurės rytuose (Bohorodychne) ir šiaurės vakaruose (Mazanivka) rezultatų neduoda, tad daro kas lieka – nesėkmingai daužo galvą į sieną atakomis Dolyna link.
Ukrainiečių puolimas vakariame Izyum flange ir užnugaryje neprasidėjo. Ties Balakllya, Protopopivka, Zavody vyksta lokalūs susidūrimai, kurie nevirsta ukrainiečių taktine sėkme. Prie to prisideda ir tai, jog orkai čia pritraukė papildomų pajėgų (ne tik mūsų anksčiau minėtas 2 tankų kuopas) ir papildė ne tik puolimą Slaviansk link vykdančias pajėgas, bet ir užnugario saugumą užtikrinančius vienetus. To rezultatas – šiandieninis orkų bandymas pulti Dovhalivka – Zalyman, apie 15 km į rytus nuo Balakllya. Čia Severskyi Donets vingiu pridengtas ukrainiečių placdarmas, grasinantis Izyum grupuotės užnugariui. Orkų ataka atmušta, tačiau tendencija nėra gera. Neatmestina, kad ukrainiečiams galimybė smūgiu į orkų Izyum grupuotės vakarinį flangą ir užnugarį perimti iniciatyvą sektoriuje prarasta.
Lyman. Be pakitimų.
Lysychansk
Kaip ir buvo galima tikėtis agresorius siekia išvystyti esamą sėkmę ir atkirsti sektoriuje esančias ukrainiečių pajėgas nuo tiekimo, o Lysychansk puolimas iš pietų atidėtas į antrą planą. Šiandien itin intensyviai atakuotos jau mūsų ne kartą minėtas ypatingai svarbus Verkhnokamyanka – Vovchoyarivka ruožas. Ukrainiečiai čia turi gerai įrengtas pozicijas, orkams padarė didelių nuostolių, tačiau visgi agresorius šiek tiek sugebėjo pasistūmėti.
Pasirodė nepatvirtintų duomenų, kad ukrainiečiai atsiėmė Mykolaivka. Daug viena kitai prieštaraujančios informacijos, tad galima atsargiai konstatuoti, kad ukrainiečiai kontratakuoja Mykolaivka link siekdami 1) sumažinti grėsmę Verkhnokamyanka ir taip apsaugoti kelią Siversk-Lysychansk bei 2) atakuoti Loskutivka ir Rai-Oleksandrivka vakarinį flangą, ir taip trikdyti orkų puolimą Vovchoyarivka ir Lysychansk link. Laikom kumščius.
Ši savaitė bus kritiškai svarbi ukrainiečiams priimti sprendimus likti ginti šį sektorių ar atsitraukinėti į Siversk
Bakhmut. Ukrainiečiai šiandien atmušė atakas kelyje Bakhmut – Lysychansk (karščiausias taškas – Berestove) ir Vershyna link (į pietus nuo Bakhmut). Tuo pačiu agresorius vėl čiupinėja Soledar apylinkes (žvalgybos grupės, manevrinių vienetų žvalgyba mūšiu). Panašu, kad orkai bandys blokuoti Bakhmut miestą, prie Soledar kirsti kelią Bakhmut – Lysychansk ir judėti šiaurėn Syversk link. Tikėtina, kad Berestove – Mykolaivka – Vrubivka esančios orkų pajėgos tikėtina nuo Syversk perorientuojamos Verkhnokamyanka – Vovchoyarivka link.
Centras. Orkai bando krutėti, vykdo lokalias atakas, tačiau jomis labiau siekiama užimti ukrainiečius, nei pasiekti kažkokių tikslų. Tai, kad ukrainiečiai čia ne kontratakuoja, kalba apie tai jog ne tik orkai į Bakhmut – Lysychansk sektorius nuo Centro permetė manevrinius vienetus, bet ir bent dalis ukrainiečių pajėgų iš čia atitraukta į pavojingiausius sektorius.
Zaporizhia. Ukrainiečiai atmušė orkų atakas prie Mariinka. Tikėtina, orkai tokiais veiksmais siekė atgrasyti ukrainiečius toliau plėsti placdarmą Pavlivka – Yehorivka. Neatgrasė, kadangi ukrainiečiai išplėtė placdarmą, išlaisvindami Novomaiorske ir Shevchenko.
Pietų kryptis
Ukrainiečiai toliau siekia apsaugoti pralaužą orkų pozicijose prie Kysylivka. Orkai kontratakuoja, galimai pavyko pasiekti taktinių sėkmių. Tuo pačiu ukrainiečiai ne tik ginasi, bet ir valosi savo flangus. Šį kartą išlaisvintos Zelenyi Hai ir Barvinok gyvenvietės. Manevriniams vienetams ir artileristams darbą palengvina vis drąsiau ir sėkmingiau veikiančios ukrainiečių oro pajėgos. „Pirmosiomis spec.operacijos dienomis sunaikintos fašistų oro pajėgos“ penktą eskalacijos mėnesį atakuoja orkų susitelkimo vietas ir logistiką.
Tuo pačiu tęsiasi operacija Zmeynyi saloje. Šį kartą smogta 10 smūgių, sunaikinta orkų infrastruktūra ir oro gynybos sistema „Pancyr“. Panašu, kad ukrainiečiai labai argumentuotai orkams demonstruoja, kad į šią salą daugiau niekada nebeverta grįžti.
Bendra tendencija – vėl ima stigti artilerijos šaudmenų. Jei Zaporizhia ir Pietų kryptyje tai ne taip aktualu, tačiau šiauriniame Donbaso flange problemų daugėja. Didelis mūšių intensyvumas greitai šluoja 152 mm šaudmenis, vakarietiškos 155 mm sistemos vamzdžių kiekiais ir šaudmenimis negali atstoti plačiausiai ukrainiečių naudojamo 152 mm kalibro.
Rezultatas toks, kad ukrainiečiai šaudo taikliau, bet rečiau, o orkai masiškiau. Kadangi kontaktinė linija karščiausiuose taškuose (Izyum, Lysychansk, Bakhmut) sąlyginai nėra ilga, agresorius koncentruoja ne tokią taiklią, bet gausesnę ugnį ir susikuria pranašumą. Problemą buvo sunku spręsti, kol ukrainiečiai neturėjo „ilgų rankų“, t.y. HIMARS. Taip, jų dar nedaug, bet efektą jau matome. Jau antra diena vis intensyviau į orą lekia orkų vadavietės ir šaudmenų sandėliai 30 – 50 km atstumu nuo kontaktinės linijos, tad gali būti, kad situacija ims keistis ukrainiečių naudai.
O dabar Rusijos “default”
“default”, arba nemokumas, valstybės mastu atsiranda tuomet, kada pastaroji negeba grąžinti anksčiau pasiskolintu (dalies) lėšų ar sumokėti priskaičiuotų palūkanų. Yra įprasta, kad tarptautinės finansų rinkos “duoda” 30 dienų “langą” vėlavimui. Rusija šiuo atveju išnaudojo abi datas – tiek sutartinį terminą įvykdyti įsipareigojimus, tiek rinkų suteiktą “malonę”.
Rusijos atvejis nėra tipinis “sovereign default”. Pati Rusija sakosi, kad turi lėšų grąžinti skolą (t.y. ji yra moki), tačiau dėl taikomų sankcijų šio įsipareigojimo negali įvykdyti, nes tarpininkai atsisako vykdyti jos pavedimus (t.y. ji yra nelikvidi). kalbant paprastai – Rusija turi pinigų (kad ir tos pačios išaldytos užsienio atsargos), tačiau dėl vieningų Vakarų sprendimų šie Rusijos pinigai yra “toksiški” ir niekas nenori jų priimti
Rusijai (carinei, sovietų, šių laikų) tai nėra pirmas skolos negrąžinimo atvejis: nuo 1800 m. iki 2008 m. Rusija negebėjo gražinti išorės valstybės skolos (kuomet išleistų skolos vertybinių popierių pirkėjai yra nerezidentai) 5 kartus (1839, 1885, 1918, 1991 ir 1998 m.). Per visą šį laikotarpį Rusija “defaulte” praleido 39% šio laikotarpio (tik Graikija, bankrutavusi tiek pat kartų, “defaulte” praleido ilgiau).
Kokias istorijos pamokas galime papasakoti Rusijai del jos valdžios skolos įsipareigojimu nevykdymo?
Rinkos turi atmintį – tinkamai neatsiskaičius su skolininkais tai visam laikui paliks antspaudą šalies kreditingumo vertinime ir rinkos to nepamiršta metų metus. Kada bolševikai atsisakė mokėti caro skolą 1918 m. ir bankrutavo, į valdžios skolinimo rinką jie grįžo po 69 m.
Šis default padidins ateities skolinimo kainą (jei apskritai kas nors skolins Rusijai), nes dabartinis “default” matematiškai didina tikimybę skolininkui susidurti su laiku negrąžintais paskolintais pinigais. Taigi palūkanų išorės skolos palūkanų normos bus nepalyginamai didesnės negu iki invazijos, ką iš esmės jau rodo anksčiau visų pasaulio kredito reitingų agentūrų suteikti “default” kredito reitingai. Pasekmė: grįžus į rinkas po daug metų pasiskolinti, palūkanos už skolą bus didelės su visa neigiama įtaka viešiesiems Rusijos finansams.
Normaliomis sąlygomis valstybei, susidūrusiai su nemokumo grėsme, į pagalba ateina tarptautinės instuticijos, tokios kaip Tarptautinis valiutos fondas, iš dalies – Pasaulio bankas (nors jis sprendžia visai kitas problemas). Tačiau agresoriaus veiksmus labai greitai įvertino pasaulio organizacijos ir visapusiškai nuo jos atsiribojo.
Tarptautinė finansų rinka yra stipriai integruota ir šalys tarpusavyje yra glaudžiai susijusios. Tų šalių, kurių finansų sistemos buvo daug investavusios į Rusijos vyriausybės skolos vertybinius popierius laukia nemenki iššūkiai: jei jos yra gerai finansiškai pasiruošusios, viskas bus gerai, tačiau jei turi sunkumu ir prisidės Rusijos nemokumas, gali tekti skelbti ir savo bankrotą.
Ko laukti ateityje? Panašu, kad šis nemokumo atvejis gali būti ne paskutinis, tačiau rinkos gan gerai žino, kas tuos popierius turi, kada bus vykdomi mokėjimai (na, turėtų būti vykdomi), ir koks yra VEV, jei vėl nesumokės…
Maža paralelė (nors teisinės vingrybės čia labai praverstų) – užsisakius picą iš picerijos (RU), tu jos laukti atvykstant, ir jei joks pavežėjas nesiima jos tau (investuotojui) iki namų atvežti, kieno čia problema: gamintojo (Rusijos, kuri išleido popierių), ar pavežėjo (atsiskaitymų kompanijos)?
Jums, kaip užsakovui, iš esmės nelabai įdomu, kokios priežastys lėmė pinigų į sąskaitą neįkritimo – esmė, kad jie neįkrito sutartomis sąlygomis (valiuta, ne rubliais) ir terminais.
Tačiau kuo tai liečia karybą? Jei nebėra lėšų finansuoti karą (ar jos dalis) vidiniais resursais, finansų pasaulyje įprasta eiti į išorę. Kadangi rinka greičiausiai nebeskolins, tai ir nebus už ką nusipirkti, pavyzdžiui, “saliarkos” ar kitų dalykų. Ir ne tik karui, bet ir visoms kitoms reikmėms. Skola yra pajamų alternatyva, jos Rusija nebeturės ir gana ilgam.
Daugiau apie default’ą galite perskaityte “This Time Is Different: Eight Centuries of Financial Folly” knygoje.
******
