Veidrodinės Visatos egzistavimas, kurioje mes galėtume rasti savo kopijas, dažnai aptarinėjamas ne tik mokslo fantastikoje, bet ir kosmologijoje. Visatai gimstant iš labai didelio tankio karštos kvarkų ir gliuonų „sriubos“ turėjo susidaryti vienodas medžiagos ir antimedžiagos kiekis, bet po to liko tik medžiaga. Kodėl? Tai viena iš fizikos dar neįmintų paslapčių.
Hablo (Edwin Hubble) konstanta yra stebimo Visatos plėtimosi matas. Išmatuota iš ankstyvosios šviesos spinduliuotės, kuri pailgėjusi iki mikrobangų ilgio iki šiol sklinda į Žemę, Hablo konstanta rodo, kad Visata plečiasi 67 km/sek per megaparseką greičiu (megaparsekas yra 3,26 mln. šviesmečių). Išmatuota iš supernovų (sprogstančių žvaigždžių) stebėjimų ji plečiasi 73 km/sek per megaparseką greičiu. Skirtumas yra didesnis už matavimų paklaidas. Tai perša mintį, kad kalta gali būti veidrodinės Visatos įtaka.
Fizikams į galvą šauna beprotiškiausios idėjos. Lygiagretė antimedžiagos Visata yra ne išimtis. Ypač nagrinėjant medžiagos ir antimedžiagos simetriją. Laboratorijoje galima iš energijos sukurti medžiagos daleles, bet kartu susikuria ir antimedžiagos dalelės. Jos visada atsiranda poromis. Jei jos ir ankstyvoje Visatoje atsirado kartu, tai kur antimedžiaga dingo?
Vienas paaiškinimas yra toks, kad pačią Visatą sudaro pora – mūsų medžiaginė ir panaši lygiagreti antimedžiaginė Visata. Taigi, mūsų Visata gali turėti antimedžiaginį dvynį, kuris daro įtaką mūsų Visatos gravitacinei traukai ir jos plėtimuisi. Kuo ši idėja remiasi?
Ji remiasi Visatą apibūdinančiomis konstantomis. Jos yra tarsi fizikos rūmo pastoliai ir apibūdina Visatos rūbą. Jei atomų matmenys keičiasi laike, tai ilgio, masės ir visų kitų dydžių matavimo prietaisai taip pat turi kisti.
Konstantų pastovumą tikrinantys prietaisai turi matuoti bedimensinius dydžius. Vienas toks jungia šviesos greitį c, elektrono krūvį e, Planko konstantą h ir vakuumo dielektrinę skvarbą ε. Šių dydžių bedimensinis sąryšis alfa, α = e2/2εhc, yra lygus 1/137,03599976, arba apytikriai 1/137.
Jei alfa būtų kitoks, visas mus supantis pasaulis būtų kitoks arba jo visai nebūtų. Jei alfa būtų mažesnis, žemesnėse temperatūrose suirtų molekulių ryšiai, padidėtų stabilių elementų skaičius periodinėje lentelėje. Jei alfa būtų didesnis, maži atomų branduoliai neegzistuotų, nes jų protonų elektrinė stūma viršytų trauką, jungiančią branduolį sudarančias daleles. Kita vertus, alfa vertė 0,1 susprogdintų anglies atomus. Apie tai smulkiau rašiau knygoje „Pažinimo šaknys ir vaisiai.“
Patobulinus kosmologinius modelius, kad jie geriau atitiktų stebimą Visatos plėtimosi greitį, pasirodė, kad parametras alfa nekinta. Tai rodo nekintančią kosminę simetriją. Jei šis nekintamumas yra tikras, jis gali rodyti veidrodinės Visatos egzistavimą, kuri turėtų veikti mūsų Visatą gravitacine trauka.
Įdomi idėja. Tačiau nuraminimui paguosiu, kad jeigu jūsų dvynys gyvena veidrodinėje antimedžagos Visatoje, remiantis žinomais fizikos dėsniais jis jums įtaką daryti gali tik gravitaciniu būdu.
Rašau eiliniams žmonėms, galbūt apatiskiems, paprastai ir nemoksliskai, kad būtų suprantamiau, todėl dažnai prasilenkiu su mokslinių tikslumu. Noriu pažadinti žmones domėtis mokslu, naujovėmis. O dėl Putino sielos, tai manau, kad jis neturi tų daugumai žmonių būdingų empatijos savybių, kurių visumą ir pavadinau siela. Kitaip nesiustu kariaunos žudyti niekuo nekaltų žmonių, griauti mokyklas, ligonines XX universitetus. Atsiprašau, jei mūsų nuomonės skiriasi.
Apie Jus daug šešėlių, tad tikėti Jūsų antiputiniškom kalbom būtų per daug patiklu. Bet dėl mokslo populiarinimo darosi įdomu. Didžiausias rezultatas, kurio Jūs galite pasiekti savo straipsneliais – iš tikrųjų sudominti skaitytojus, kurie perskaitę Jūsų pamąstymus gilintųsi savarankiškai ir perskaitytų dar papildomai 2-3 straipsnius. Gal gaunate grįžtamąjį ryšį ir Jūsų skaitytojai apie tai pasipasakoja? Na juk ne visi rašo komentarus, kiti ieško asmeninio ryšio žinutėmis, laiškais ir pan.? Kad ir ši tema, nagrinėjanti antimedžiagą, kuri įdomi ne tik Visatoje, bet net… ir medicinoje.
Brrr, be abejo, skaito ir domisi, net įkvėpti profesoriaus į doktorantūrą išeina mokytis. Tad dėl mokslo populiarinimo veiklos labai nesijaudinkit.
Tikrai gaunu grįžtamąjį ryšį – žmonės skambina, rašo, klausia patarimų, komentuoja feisbuke, iš kurio
paimami mano straipsneliai, dėkoja už juos.
Kadaise buvo rimtas mokslininkas, o dabar yra nemažai malkų priskaldęs.
Viskas su šiuo straipsneliu gerai. Profesorius dalinasi kitų žiniomis, o jo pasidalintą informaciją visai nesunku patikrinti. Gaila, kad autorius nenurodo šaltinių, gal kritika visai būtų ne jam, o žinių kūrėjams. Tikiuosi, kad profesoriaus skaitytojai yra kritiški ir domisi plačiau bei pasitikrina informaciją patys. Bent aš visada taip darau.
Turiu omeny ne šį straipsnelį, bet kai kuriuos jo asmeninius pasisakymus.
Paruošta pagal htps:www.universe today.com
Jeigu žinote nors vieną mano antimokslini pasisakymai, prisistatykite ir padiskutuokime, nes lengviausiai kaltinti pasislėpus, anonimiškai.
Kartais nuklystate į mokslo užribius, pvz. svarstėte, kas turi sielas ir kas ne ir t. t. Priėjote išvados, kad Putinas jos neturi ir pan. Mano žiniomis, mokslas nėra patvirtinęs nei anapusinio gyvenimo, nei eksperimentais patvirtinęs sielos egzistavimą ir t.t. Politinis ar emocinis skaudaus karo vertinimas ir reakcijos į jį yra vienas dalykas, bet moksliniai teiginiai grindžiami nepaneigiamais įrodymais ar skirtingais metodais atliktais eksperimentais. O jeigu iš tikrųjų tokie įrodymai egzistuotų, būtų labai garbinga pristatyti jų autorius. Kitų nuokrypių į mokslo užribius neminėsiu.
Net ir mokslo žmonės turi teisę pasamprotauti nemoksliniais klausimais. Žinoma, aš nežinau griežtai kalbant kas yra siela ir kas ją turi. Paskaitykite akad. J. Bredikio mintis apie tai, gal Jums geriau patiks. O apie politiką visi laisvi reikšti savo mintis, nebūtinai teisingas. Ir niekada nedariau to pasislėpęs, anonimiškai.
Anonimiškumas užtikrina diskusijos skaidrumą, nes diskutuojama neatsižvelgiant į amžių, lytį ir statusą. Žinoma, samprotauti apie viską galima ir net reikia, bet kai tai daro autoritetingas asmuo, iš jo tikimasi bent kiek moksliškesnės prieigos, aiškaus pagrindimo, o ne lakoniškų teiginių. Mano giliu įsitikinimu, publika, kuriai rašote, yra apatiška ir nereikli, antraip būtų neišvengiamos diskusijos, duodančios visapusės naudos tiek pačiam autoriui, tiek skaitytojams. Tik diskusijos skatina ieškoti, daugiau domėtis, plėsti akiratį. Tenka apgailestauti, bet gilios senatvės sulaukęs Brėdikis nėra ryškus autoritetas. Jo didžiausi nuopelnai yra kardiochirurgijoje, o ne vidiniuose ieškojimuose.