Valdžia bijo tik didelių mitingų

Panašu, kad Lietuvą užklupo ekonominė, energetinė ir socialinė krizės vienu metu. Koks vaidmuo tokiame fone šiandien tenka valdžios atstovams? – „Vakaro žinios” paklausė Vytauto RUBAVIČIAUS.

– Sakyčiau, kad politikai gana lengvabūdiškai nusprendė atostogauti, matant, kiek yra susikaupusių didžiulių bėdų. Kaip tik labiausiai šiuo metu reikėtų politikų darbo. Bet iš valdžios girdime visišką tylą. Ji „nusiplovė” ir džiaugiasi vasara. Bet ruduo vis tiek ateis. Ir nematyti, kad vyktų koks nors darbas tam pasiruošti.

Jeigu jau vienos ar kitos ministerijos vadovas atostogauja, tai bent jį pavaduojantis atstovas turėtų kalbėti su visuomene ir informuoti apie tai, kas yra daroma ir kaip stengiamasi suvaldyti situaciją. Pavyzdžiui, buvo kalbos apie infliacijos valdymą, bet rezultatų nematome.

Nevyksta joks politinis darbas. Negana to, nematyti, kad politikai turėtų kompetentingą akiratį, kuris yra reikalingas suvokti mus užklupusių bėdų bruožus ir raidą. To pavyzdys yra mūsų demografinė situacija, kuriai spręsti taip pat nematome realios veikiančios programos. Vietoj to įnirtingiausiai kovojama su prigimtine šeima, kuri ir yra reprodukcijos šaltinis.

Tuo pačiu metu aktyviai dirbama elektros rinkos liberalizavimo klausimu, nors akivaizdu, kad žodžiu „liberalizavimas” tik pridengiamos schemos, kurios su jokiu liberalizavimu neturi nieko bendra. Manau, ne tik politikai, bet ir ekonomistai suvokia, kad tai tėra pasipelnymo galimybių sukūrimas tam tikriems verslo sluoksniams. O kentėti reikės paprastam žmogui, kuris nė nesupranta, kas čia vyksta.

Nematome jokių realių veiksmų dėl brangstančių dujų ir kylančių elektros kainų. Juk dar neseniai mums buvo aiškinta, kad dujų klausimu mes visiškai nepriklausomi, bet, pasirodo, kad nesame tokie jau išsilaisvinę. Esame įvaryti į didelių bėdų maišą ir nematyti, kad tos bėdos kur nors išgaruos. Gal mūsų politikai nutarę nieko nedaryti ir laukti Europos sprendimų. Bet nematome, kad būtų galvojama apie nacionalinius interesus.

Naujausia komunikacija iš Seimo pirmininkės buvo apie tai, kad jai šiandien kone svarbiausia surasti pakeleivių kelionei į Taivaną. Argi tai yra svarbiausias Lietuvos reikalas? Man atrodo, kad ne tik Lietuvai, bet ir kai kurioms partnerėms Europoje šiandien šis vizitas visiškai nereikalingas. Gal būtų svarbiau ministrėms ir premjerei pasidomėti, kaip šiandien jaučiasi mūsų pramonė, lazerių, IT sritys, kurios buvo labai priklausomos nuo Kinijos rinkos. Berods lazeriai yra tam tikros inovacijos, bet negirdime, kad ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tuo rūpintųsi. Tad ruduo nusimato labai žiaurus ir kas toliau bus, sunku nuspėti.

– Gal bijoma išgąsdinti žmones dar labiau, o gal prarasti reitingus?

– Politikai visuomet galvoja apie reitingus. Bet kai nebėra, ką pasakyti, kokia gali būti komunikacija? Tuomet geriau nebendrauti su publika, nes ji reikalauja paprastų atsakymų į klausimus: kodėl pas mus infliacija didesnė nei Europoje, kodėl taip kyla kainos ir ką jus dėl to darote? O paklausius, kaip kalba kad ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilyte-Nielsen, pamatysite, kad ji kalba taip aptakiai, jog niekada nesuprasi, ką ji iš tiesų pasakė. Bet visuomet ramiai ir su šypsena. Juk šachmatininkė, atrodo, turėtų turėti kažkokią strategiją. Bet jokios strategijos nematyti.

– Į kritiką premjerė Ingrida Šimonytė kartą jau sureagavo, sakydama, kad nepatenkinti rinkėjai po ketverių metų galės išsirinkti kitą valdžią. Kai keli tūkstančiai „Lifosos” darbuotojų dėl sankcijų rizikavo netekti darbo, ji pasakė, kad tai yra kaina, kurią turime sumokėti. O po „Perlo energijos” fiasko leido suprasti, kad patys vartotojai kalti. Kaip jaučiasi gyventojai, girdėdami tokius pasisakymus?

– Sakoma tiesiai: netrukdykite, nes jūs, žmogeliai, esate visiškai mums nesvarbūs, nes mums svarbiau vizitas į Taivaną arba savo užsienio partneriams pasirodyti kažkuo išsišokant. Mes žinome, ką darome, o jūs nekiškite nosies. Tokia šios dienos politika.

– Nereikia būti ekonomistu, kad suprastum, jog kainos kils ir toliau. Ar iš valdžios komunikacijos nestinga raginimų žmonėms taupyti energiją, ruoštis sunkesniam laikotarpiui?

– Politiniam elitui labai svarbu surenkami mokesčiai. O kuo didesnė kaina, tuo daugiau sumokama PVM, tad tuo didesnis biudžetas. Kuo didesnis biudžetas, tuo daugiau jo galima „ištaškyti”.

Tad vyksta tam tikras vidinis konfliktas: tarsi ir reikėtų padėti visuomenei, kuri labai kenčia, bet juk iš didelių kainų galima surinkti didesnius mokesčius. Panašu, kad tokiu būdu bandoma spręsti infliacijos situaciją. O vėliau bus galima priimti kokius nors sprendimus ir rodytis, esą valdžia geradarė ir labai rūpinasi žmonėmis, suteikdama kokias nors 50 eurų siekiančias kompensacijas, nors žmonės jau bus permokėję kelis kartus daugiau ir atsidūrę ties skurdo riba.

– Vakarų valstybėse panašios situacijos iššaukia tūkstantinius protestus, lietuviai tyli net kai kainos kyla kartais. Ar tai todėl, kad esame turtingi ir mums kainos nerūpi, ar mes bijome kovoti už save?

– Mes dar nesame politinė visuomenė. Politinė galia kyla iš tiesioginio savivaldos atstovavimo, o jo iki šiol neturime. Taip, turime tiesioginius mero rinkimus, bet matome, kokia vyksta kova, kad ir to nebeliktų. Todėl visuomenė yra politiškai neįgali. Jai daug metų buvo aiškinama, kad jos svarbiausias reikalas yra ateiti į rinkimus, o toliau valdžia su viskuo susitvarkys.

Tad visuomenė taip pripratusi, todėl neturi tam tikrų įgūdžių kovoti už save. Visuomenė tik vienu kitu judesiu karts nuo karto parodo save, kaip buvo „Šeimų maršo” ar „Basų mamų” atveju. Ir matėme, kokia buvo valdžios reakcija – maršo dalyviai buvo marginalizuojami ir šmeižiami.

Kartu reikia suprasti, kad dėl emigracijos esame netekę didžiulės visuomenės gyvybinės galios. Dažniausiai emigracijoje yra jauni, energingi žmonės, šeimos, o tai yra pagrindinė pilietinės visuomenės gyvybinė galia. Politikams nuo to tik geriau – nėra atsakomybės ir nereikia dėl nieko aiškintis. Pavyzdžiui, iki šiol nesulaukėme paaiškinimo, kodėl siaučiant koronavirusui, Lietuvoje perteklinių mirčių rodiklis buvo kelis kartus didesnis nei Švedijoje. To net neanalizuodami, jau skubiname naują sveikatos sistemos reformą, kuri tik dar labiau pablogins situaciją.

– Užsitęsus tokiai situacijai, ar nepamatysime protestų ir mitingų bangos?

– Gal esu kiek skeptiškas, bet matau, kad mūsų žmonės jau yra įsibauginę ir jie nebenori ne tik kad kažko daryti, bet kartu nenori dėl to užsitraukti dar daugiau bėdų. Žmogui atrodo, kad išėjimas į gatvę jam yra per didelė grėsmė. Valdžia tai puikiai jaučia, todėl žino, kad ką jie bedarytų, žmonės tik pamurmės ir nutils. Nes jeigu kas, visuomet tuos mitinguotojus galima apšaukti nesusipratėliais, Kremliaus politikos vykdytojas, o kas gi nori tokios etiketės.

– Dalis visuomenės mano, kad nei mitingai, nei protestai nieko nepakeis. Iš tiesų valdžia nebijo tų situacijų, kai žmonės susirenka prie Seimo ir prašo atsakymų?

– Valdžia tikrai to bijo. Todėl labai svarbu, kiek tų žmonių ateina. Viena, kai susirenka keli tūkstančiai, ir visai kas kita, jeigu ateitų 50 tūkst. Todėl noriu tikėtis, kad rudenį galėtų pasikartoti mitingų ir protestų banga. Tai rodytų, kad esame gyvybinga Tauta.