Almantas Stankūnas. Kreivys – biurokratas ar politikas?

Autorius yra verslo konsultantas, Nacionalinio susivienijimo valdybos narys ir energetikos komiteto pirmininkas

Iš pirmo žvilgsnio tai labai keistas klausimas. Juk ministrai – politikai ir pati pareigybė yra politinio pasitikėjimo.

Tačiau abejonė akivaizdžiai kyla, skaitant Kreivio komentarus apie ES algoritmą, pagal kurį elektros supirkimo kaina biržoje yra nustatoma pagal kainą brangiausio gamintojo, kuris būtinas maksimalių elektros poreikių patenkinimui. Šis algoritmas reiškia, kad esant dabartinėms dujų kainoms vėjo ir saulės jėgainės, hidroelektrinės ir kiti, labai mažus kintamus gamybos kaštus turintys elektros gamintojai, nuolat uždirba 30-50 ar dar daugiau kartų didesnius pelnus, negu jie būtini pelningai jų veiklai ir nei uždirbtų nesant šio algoritmo.

Dainius Kreivys nuolankiai priima ES biurokratų atsakymą, jog negalima pakeisti šių, elektros vartotojų interesų visiškai neatitinkančių, elektros biržos taisyklių. Šių metų rugpjūčio 26 d. ministras pareiškė: „Algoritmas (Euphemia) yra priimtas ir patvirtintas ACER – visų ES energetikos reguliuotojų sąjungos. Prieš keturis mėnesius Lietuva ir kitos mūsų regiono valstybės kreipėsi į Europos Komisiją su prašymu perskaičiuoti algoritmą, iš jo išimant dujų kainą kaip elektros energijos kainos nustatymo matą. ACER atsisakė keisti algoritmą, nes, jų teigimu, taip būtų sugriauta visa elektros energijos rinka.“

ACER yra ES politikų paskirti biurokratai, kurie vykdo tai, ką jiems liepia juos paskyrę politikai. Valstybių piliečius, verslo įmones ir pačias ES valstybes į bankrotą varančios elektros energijos kainos pirmoje eilėje yra netinkamai veikiančios elektros energijos rinkos pasekmė. Išaugusios dujų kainos lemia tik santykinai nedidelę elektros pabrangimo dalį. Jeigu dabar veikianti rinka yra pražūtinga, tai politikai privalo skubiai ją keisti. Todėl ministras Dainius Kreivys turėjo pasirūpinti, kad klausimas dėl biržos taisyklių keitimo būtų sprendžiamas ne biurokratų kabinetuose, bet keliamas viešam svarstymui ir nedelsiant įtrauktas į Europos Vadovų Tarybos dienotvarkę. Tuo tarpu jis klusniai priėmė biurokratų sprendimą. Taigi jis elgiasi kaip dar vienas ES biurokratas, o ne kaip politikas, privalantis aukščiau visų taisyklių kelti Lietuvos piliečių interesus.

Neaišku ir tai, kokia yra Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės, Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir Prezidento Gitano Nausėdos pozicija. Ar jie irgi klusniai nuleis galvas prieš ES biurokratus? Jeigu taip, lietuvių tauta neturi nė vieno ją atstovauti galinčio atstovo. O tai reiškia, kad bent energetikos srityje gyvename lyg neturėtume pačios valstybės.

Jeigu taip, lietuvių tauta neturi nė vieno ją atstovauti galinčio atstovo.

Tokį nuogąstavimą sustiprino faktas, kad Lietuvą valdantys politikai net nesvarsto kitų pasiūlymų, kurių įgyvendinimas leistų nedelsiant žymiai sumažinti elektros kainas. O galėtų svarstyti:

1. Visuomeniniam ir garantiniams tiekėjams, panaikinus bet kokius antkainius, suteikti galimybę fiksuoti vartotojams patrauklias kainas naudojant finansinius ir tiesioginių sandorių su pigiais elektros gamintojais instrumentus ir taip padidinti konkurencinį spaudimą nepriklausomų elektros tiekėjų (NT) kainoms.

2. Vartotojams leisti laisvai migruoti tarp visuomeninio tiekėjo ir NT. Taip užtikrinti vartotojams galimybę laisvai rinktis ir dar labiau padidinti konkurencinį spaudimą NT.

3. Nustatyti fiksuotas elektros supirkimo kainas iš pramoninių saulės ir vėjo jėgainių ir naudojant CfD principą skirtumą tarp nustatytų kainų ir biržos kainų grąžinti vartotojams.

4. Papildomai apmokestinti elektros gamintojus, gaunančius rinkos santykiais nepagrindžiamai didelius (ES taisyklių sukeltus) pelnus, o gautas papildomas pajamas grąžinti pažeidžiamiausiems elektros vartotojams.

5. Dėl dominuojančios padėties Lietuvos elektros rinkoje, galimybės manipuliatyviai formuoti elektros kainą biržoje ir interesų konflikto nacionalizuoti Ignitis grupės elektros gamybos veiklą Lietuvoje. Tai užtikrintų, kad šios įmonės dalies veiklos tikslas būtų ne maksimalus, nuolat didėjantis pelnas, bet kuo mažesnės elektros kainos Lietuvos vartotojams.

6. Reikalauti ES atšaukti Apyvartinių taršos leidimų (klimato mokesčių) sistemą. Šie mokesčiai buvo skirti skatinti žaliosios energetikos vystymą. Tuo tarpu šiuo metu tam paskatų yra pakankamai. Tuo tarpu kai kuriose ES šalyse žaliosios energetikos vystymą jau stabdo elektros tinklų techniniai parametrai, kurių pakeitimui reikia nemažai laiko.

Plačiau apie situaciją elektros energetikos sektoriuje ir ką būtina skubiai daryti esu pasisakę neseniai pasirodžiusioje tinklalaidėje.

Taigi turime daug galimybių tiek ES, tiek Lietuvoje ženkliai sumažinti elektros energijos kainas ir stabdyti Lietuvos valstybės ir jos gyventojų žlugdymą.

Tereikia vieno – kad Lietuvą valdantys asmenys būtų ne paklusnūs ES institucijų biurokratų nurodymų vykdytojai, bet Lietuvos piliečių interesams atstovaujantys politikai.

Tik tada tauta susigrąžins valstybę.

Parengus tekstą visoje ES nugriaudėjo žinia, kad Austrija, Belgija, Čekija ir galiausiai Vokietija reikalauja, jog biržos elektros kaina būtų atrišta nuo dujas naudojančių elektrinių kainos. Pasirodo kaip greitai viskas gali apsiversti, kai tik Vokietija ir Prancūzija kelias dienas pagyvena su 0,8-1,1 EUR/kWh. Akimirksniu pasibaigia išvedžiojimai apie „šv.“ neliečiamą elektros rinką.

Belieka intriga, kiek dienų prireiks, kol mūsų politikais apsimetantys biurokratai, apvers plokšteles pagal naujus vėjus Europoje.