Rugsėjo 19 d. vyko Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymai dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto, kuriuose galimybę pateikti savo poziciją turėjo ir visuomenės atstovai. Klausymų metu pasisakė įvairių visuomeninių organizacijų atstovai, tarp kurių ir Laisvos visuomenės instituto valdybos narys teisininkas dr. Vygantas Malinauskas bei Nacionalinės šeimų tarybos atstovas teisininkas Vytis Turonis. Komentarus pateikė Rengimo šeimai ir Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacijos.
Į projektą perkeliamos visos esminės šeimos teisinių santykių nuostatos, sako teisininkai.
Vytis Turonis, kalbėdamas apie Civilinės sąjungos įstatymo projekto tikslingumą, argumentavo, kodėl, nepaisant kitokių projekto teikėjų tvirtinimų, įstatymu tos pačios lyties asmenims būtų suteikta teisė sukurti šeimos teisinius santykius.
„Vieni iš esminių bruožų, kurie verčia mąstyti, kad tai yra šeimos teisinių santykių dalykas, tai jau minėti šių santykių principai, kurie iš esmės atitinka santuokos principus. Monogamija, lygiateisiškumas ir t. t. Taip pat iš projekto atrodo, kad yra draudimas kurti civilinę sąjungą giminystės ryšiais siejamiems asmenims. Čia atrodo, kad yra neabejotinai susiję su vaikų susilaukimu, su ateityje plėtojamais šeimos teisiniais santykiais“, – teigė teisininkas.
Jam antrino ir Vygantas Malinauskas: „Į šį projektą perkeliamos visos esminės šeimos teisinių santykių nuostatos, jis atkartoja visas sąlygas, kurios reikalaujamos sukurti santuoką, išskyrus vieną sąlygą – lyčių papildomumo reikalavimą. Jeigu civilinė sąjunga suteikia dviem kraujo ar giminystės ryšiais nesusijusiems asmenims teisę sukurti šeimos teisinius santykius, tai kas trukdo dviems tos pačios lyties asmenims sudaryti santuokos institutą, o jeigu taip, tuomet tai laikytina santuoka, tik kitu pavadinimu.“
Pasak V. Malinausko, santuokos esmę sudaro ne forma – ne kur ji registruojama – o jos turinys. „Civilinio kodekso Trečiosios knygos VII straipsnyje santuokos esmė apibūdinama kaip dviejų asmenų susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Ten paminėta, kad tai padaryti gali vyras ir moteris, o šiuo atveju, jeigu Seimas priimtų šį projektą, rastųsi galimybė dviem tos pačios lyties asmenims sukurti šeimos teisinius santykius ir gauti tas pačias pasekmes, kurios kyla iš santuokos, tik nepaisant Konstitucijos imperatyvios nuostatos, kad susitarti dėl šeimos teisinių santykių sukūrimo gali tik vyras ir moteris.“
Pasak V. Malinausko, santuokos esmę sudaro ne forma – ne kur ji registruojama – o jos turinys.
V. Turonis taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog reikia vertinti ne formą, o turinį: „Net teisės pirmakursiui žinoma, kad sutartys ir sandoriai yra vertinami ne pagal formą, o pagal turinį. Tad noriu atkreipti dėmesį tų Seimo narių, kurie tikrai nori atriboti šį įstatymą nuo šeimos teisinių santykių, kad tam reikėtų išspręsti nemažai teisinių problemų.“
Jo tvirtinimu, jeigu projektas bus priimtas toks, koks dabar siūlomas, kils klausimas dėl teisėtų lūkesčių – kaip rodo kitų Europos šalių praktika, įteisinus vienos lyties asmenų partnerystes, net pirminiame projekte nesistengiant jų susieti su šeimos teisiniais santykiais, Europos Žmogaus Teisių Teismas įpareigoja valstybę prilyginti tai šeimos teisiniams santykiams.
V. Turonio teigimu, „Europos Žmogaus Teisių Teismo doktrina linksta tokias civilines sąjungas priskirti prie šeimos teisinių santykių ir po to pripažinti, kad valstybės pažeidė Žmogaus teisių konvenciją. Ir po to jau pati valstybė nelabai turi kaip paaiškinti, kodėl anksčiau norėtas projektas, kuris neturėjo apimti šeimos teisinių santykių, staiga tampa tokiu, kuris apima. Vienintelis būdas išspręsti šią problemą yra Konstitucijos vienoks ar kitoks papildymas, kuriame būtų aiškiai pasakyta, jog civilinę sąjungą sudarę asmenys neturi vienų ar kitų teisių ar kad civilinę sąjungą kuria asmenys, kurie nenori ar negali sukurti šeimos teisinių santykių.“
Tiek V. Malinauskas, tiek V. Turonis ragino komitetą nesielgti skubotai ir gerai apsvarstyti visas su jo taikymu susijusias teisines problemas. „Pozicija, kad dabar priimsim projektą, o po to žiūrėsim, ką ten pataisyti, iš principo yra ydingas kelias. Tokiems fundamentaliems klausimams neturėtų būti skubos, viskas turėtų būti kruopščiai apsvarstyta. Ir kadangi šis projektas kelia daug abejonių, jo deklaruojami tikslai neatitinka teisinių prielaidų, kurias siūloma įrašyti į projektą, siūlau jam nepritarti komitete, o vietoje to ieškoti alternatyvių sprendimo būdų, kaip reguliuoti dviejų kartu gyvenančių asmenų santykius. Ir neapsiribojant siaura visuomenės grupe bei už borto paliekant kitas bendro gyvenimo formas“, – ragino V. Malinauskas.
Civilinės sąjungos įstatymas įveda į teisiškai naują partnerystės sampratą – Rengimo šeima asociacija
Savo komentarus pateikė ir Rengimo šeimai asociacija. Ji teigia, kad dabar Lietuvos teisinėje sąvoka partneriais yra vadinami sugyventiniai, t. y. vyras ir moteris. Pagal Civilinį Kodeksą, registruotoje partnerystėje gyvenančiais asmenimis yra pripažįstami tik asmenys, kurie atitinka keturis kriterijus: yra vyras ir moteris, yra įregistravę partnerystę, gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos, turi tikslą sukurti šeimos teisinius santykius įstatymų nustatyta tvarka (sudarydami santuoką).
Taigi, asociacijos teigimu, iki šiol įstatymo leidėjas partnerystę siejo su ketinimu sukurti šeimos teisinius santykius. Ji sako, kad Civilinės sąjungos įstatymas įveda visai kitą partnerystės sampratą, kurios Lietuvos teisėje nebuvo, todėl reikalinga speciali sąvoka. Pirmiausia, reikia atsisakyti automatinio Civilinės sąjungos įstatyme vartojamos „partnerių” sąvokos prilyginimo kituose teisės aktuose vartojamai „partnerių” sąvokai, nes tai gali nepagrįstai išplėsti Civilinės sąjungos įstatyme numatytas partnerių teises. Toks prilyginimas, pavyzdžiui, suteiks civilinę sąjungą sudariusiems asmenims teisę į pagalbinį apvaisinimą, taip pat socialines garantijas kurios taikomos tik šeimoje gyvenantiems asmenims.
Dabartinis projektas, kuriuo ketinama vienos lyties asmenims sudariusiems civilinę sąjungą suteikti visas teises, kurias turi sugyventiniai (vyras ir moteris), Rengimo šeimai asociacijos manymu lemia teisinį neapibrėžtumą, nes nėra aiški teisinio reguliavimo apimtis – t. y. niekam, net įstatymo teikėjams, nėra aišku, kokias teises įgis, ją sudarę asmenys. Įvesti teisinį reguliavimą, nežinant, kokias pasekmes jis sukurs, yra teisiškai ydinga, pabrėžiama pranešime.
Be to, teigiama, kad toks teisinis reguliavimas lems, kad ateityje, keičiant įstatymus ir numatant sugyventiniams teises, susijusias su tėvų valdžia ar įvaikinimu, reikės visada daryti išlygą, kad tai netaikoma partneriams pagal Civilinės sąjungos įstatymą.
Kaip rašoma asociacijos pareiškime, visos šios pastabos buvo komiteto išklausytos, bet nepriimtos. Anot jos, peršasi išvada, kad įstatymo projektu iš tiesų siekiama prilyginti vienos lyties asmenų civilinę sąjungą šeimai ir suteikti jai maksimalias teises, kokias turi santuoką sudarę asmenys.
Asociacija pabrėžia, kad nėra jokios kitos priežasties, kodėl šie pasiūlymai, kuriais siekiama aiškiai reglamentuoti, kad civilinė sąjunga nesukuria šeimos teisinių santykių, bei nustatyti įstatymu teisių, kurios įstatymu suteikiamos civilinę sąjungą sudariusioms vienos lyties asmenims, ribas, buvo atmesti.
Projektas netenkina nė vienos grupės interesų – NŠTA
Tėvų poziciją posėdyje atstovavo ir Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos (NŠTA) pirmininkė, tarptautinės teisės ekspertė Violeta Vasiliauskienė.
Posėdžio metu buvo nuolat pabrėžiama, kad projektu nesiekiama, jog tos pačios lyties asmenims būtų suteikta teisės į šeimos statusą. Todėl NŠTA pirmininkė atkreipė dėmesį, kad šis projektas netenkina nė vienos grupės interesų. „Tos pačios lyties asmenų teisių siekiančioms grupėms jis netinkamas dėl to, kad nesuteikia pakankamai teisių ir šeimos statuso bei nesprendžia įvaikinimo ir vaikų globos klausimų, o prigimtinės šeimos samprata besivadovaujantiems asmenims jo turinys kelia daug klausimų dėl panašumo į šeimos santykių teisinį reguliavimą.
Taigi, lieka neaišku, koks šio projekto realus poveikis ir kiek asmenų juo galėtų pasinaudoti? Ar tai nebus tik nedidelė asmenų grupė, dėl kurios rašome visai atskirą įstatymą? Ar tikrai neužtenka Civiliniame kodekse esančio reguliavimo, ir tų pataisų, kurios siūlomos reguliuojant Bendro gyvenimo susitarimą ir įtvirtinant artimą ryšį?”- teigė NŠTA pirmininkė.
