Rugsėjo 19 d. su Kauno apskrities totorių bendruomenės pirmininku Kęstučiu Zenonu Šafranavičiumi ir pirmuoju Kauno savanorių rinktinės vadu ats. mjr. Vitalijumi Edvardu Stralecku kalbėjomės apie Lietuvos totorius karius, apie tradicijų tęstinumą ir jaunąją kartą, apie totorių mečetę Kaune bei kitus dalykus.
Lietuvos totoriai – unikali etninė grupė, apsigyvenusi Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV–XV a. . Ši savita bendruomenė, atitrūkusi nuo pagrindinių totorių-tiurkų šaknų ir apsupta svetimų šalių, sugebėjo susitelkti ir išsaugoti savo protėvių etninę kultūrą – nacionalinius ypatumus, tautinį ir religinį identitetą.
Lietuvos totorių išsaugoti senoviniai rankraščiai, rašyti arabų rašmenimis, yra neįkainojamas Lietuvos totorių dvasinis turtas. Tai koranai, tefsirai (retos, svarbios religinės knygos), chamailai (Lietuvos totorių maldaknygės), kitabai. Kitabai – tai didelės storos knygos, iš kurių totoriai sėmėsi žinių apie musulmoniškas apeigas ir tradicijas: laidojimo papročius, išmaldos davimą, palikimo reikšmę, burtus.
1930 m. buvo pradėta statyti ir 1933 m. liepos mėn. buvo atidaryta mūrinė mečetė Kaune.
Pastebėtina, kad didelė žala totorių religijai ir kultūrai buvo padaryta II-ojo pasaulinio karo metais, kai daugelis mečečių buvo išgrobstytos ir uždarytos, sustojo jų statymo ir atnaujinimo darbai. Po karo įsigalėjus sovietinei okupacinei valdžiai, etnokonfesinės bendruomenės gyvavimas galutinai sustojo. Mečetės sovietmečiu buvo paverstos sandėliais, saugyklomis, archyvais ar atliko įvairias kitas funkcijas. Pavyzdžiui, Lietuvos teritorijoje tuo metu veikė tik viena iki šių dienų išlikusi Raižių mečetė.
Naujas etapas totorių religiniame ir kultūriniame gyvenime prasidėjo atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Buvo grąžinta išlikusių mečečių pirminė funkcija. Jos restauruotos ir įrašytos į kultūros vertybių registrą. Daugelis teritorijų, kurios buvo apgyvendintos totorių, pažymėtos memorialiniais paminklais, sutvarkytos išlikusios totorių kapinaitės – miziarai.
2011 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Kaune gyveno apie 250 totorių kilmės žmonių.
Siekiant paminėti Lietuvos totorių istorijos ir kultūros 700 metų jubiliejų, paminėti bendrą lietuvių ir totorių kovą su Kryžiuočių ordinu, skatinti Lietuvos visuomenę domėtis valstybės praeitimi, jos istorija ir kultūra, LR Seimas buvo paskelbęs 2021 metus Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais.
Projektą „nacionalinės savimonės, etnokultūrinės tapatybės, istorinės atminties ir pilietiškumo stiprinimas“ remia SRTF