Prisimenu laikus, kai kinai tarptautinėse konferencijose tik klausė ir fotografavo kitų pranešimus. Po 20 metų jie jau dominavo su puikiais pranešimais. Kinų studentų ir profesorių pilna Europos ir Amerikos universitetuose. Įgiję mokslo žinių ir įsisavinę pažangiausias technologijas daugelis grįžta į Kiniją ir plėtoja technologijas. Dabar Kinijoje važinėja traukiniai ant magnetinių pagalvių, magnetinį lauką kuria superlaidūs magnetai skystame helyje (−272 laipsniai C), kinai ruošiasi 2028 metais paleist branduolių sintezės reaktorių ir ruošiasi sukurti itin didelę iki 1 kilometro ilgio kosminę stotį.
Tai Kinijos gamtos mokslų fondo projektas, kurio tikslas yra sukurti „strateginę aviacijos ir kosmoso įrangą, skirtą būsimam kosminių išteklių naudojimui, visatos paslapčių tyrimui ir ilgalaikiam gyvenimui orbitoje“.
Fondas nori, kad mokslininkai atliktų tyrimus, kokį statybinių medžiagų kiekį galima pakelti į orbitą, ir sukurtų metodus saugiai surinkti masyvias konstrukcijas erdvėje. Projektas panašus į mokslinę fantastiką, tačiau buvęs NASA vyriausiasis technologas Masonas Peckas teigė, kad ši idėja nėra visiškai nutolusi nuo tiesos, o iššūkis yra inžinerijos, o ne mokslo klausimas. „Manau, kad tai visiškai įmanoma“, – sakė Peckas, Kornelio universiteto aviacijos ir kosmoso inžinerijos profesorius. „Apibūdinčiau problemas ne kaip neįveikiamas kliūtis, o masto problemas“.
Didžiausias iššūkis būtų kaina, pažymėjo Peckas. Pasak jo, Tarptautinės kosminės stoties (TKS), kurios plotis yra 110 metrų, statyba kainavo apie 100 milijardų dolerių, todėl 10 kartų didesnio objekto statymas apkrautų net dosniausią nacionalinį biudžetą.
Kyla klausimų, kam būtų naudojama tokia didelė kinų kosminė stotis?
Michaelas Lembeckas, Ilinojaus universiteto aviacijos ir kosmoso inžinerijos profesorius sakė, kad galimybės apima kosmoso gamybos įrenginius, kurie naudoja mikrogravitaciją ir gausią saulės energiją, kad sukurtų didelės vertės produktus, tokius kaip puslaidininkiai ir optinė įranga, arba ilgalaikes buveines. Tačiau jie pareikalautų didelių priežiūros išlaidų. „TKS kainuoja 3 milijardų dolerių per metus. Padauginkite tai iš 10 ir bus kinų stoties priežiūros kaina“, – pridūrė Lembeckas.
Perspektyviausia tokios didelės kosminės stoties programa būtų mokslinė, sakė Peckas. Joje įrengtas didelis kosminis teleskopas galėtų matyti kitų Saulės sistemos planetų ir jų palydovų paviršiaus ypatybes. Kinų ekonominis ir mokslinis potencialas gali įgyvendinti šį projektą. Pagal „Live Science“.
Autorius yra habilituotas fizinių mokslų daktaras, profesorius, tikrasis Lietuvos mokslų akademijos narys
Ar ne prasmingiau būtų rašyti apie lietuvių pasiekimus?
Lietuvių pasiekimai labai kuklūs!
Gaila, kad net apie kuklius pasiekimus visuomenė nėra informuojama. Atrodo, kad mokslo Lietuvoje nėra.
Ir man gaila, kad lietuvos universitetų ir valstybinių mokslo institutų mokslininkai tyli ką daro laboratorijose, ką padaro, už ką gauna solidų atlyginimą.