Neleista pagerbti Regimanto Adomaičio

Vidmantas MISEVIČIUS

Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisija, kuriai vadovauja Laisvės partijos narys Gediminas Jaunius, nepaisant Žvėryno gyventojų surinktų parašų, nusprendė, kad dar anksti įamžinti aktoriaus Regimanto Adomaičio (1937 01 31 – 2022 06 20) atminimą. Idėjos iniciatoriai su tokiu savivaldybės sprendimu nesutinka ir neatmeta, kad klausimas gali persikelti į teismą.

Ar dar liko padorių politikų?

Vienas idėjos – įamžinti Anapilin išėjusio žinomo aktoriaus Regimanto Adomaičio atminimą – iniciatorių, Vyčio fondo įkūrėjas, visuomenininkas Vilius Kavaliauskas, savo paskyroje socialiniame tinkle pasidalino šios istorijos detalėmis.

„Neleido prisiminti R.Adomaičio. Mums garsusis aktorius – ne tik žvaigždė. Jis buvo puikus kaimynas. Po laidotuvių visu daugiabučiu sutarėme: pagerbsime jį atminimo lenta ant namo sienos. Šeima atrinko portretą, Rimantą Dichavičių paprašėme parengti eskizą, geri skulptoriai pasisiūlė daryti pačią atminimo lentą. Ir pinigai turėjo būti mūsų- kaimynų.

Namo bendruomenės prašymą savivaldybės komisija svarstė rugpjūčio 31 d. Atsakymą gavome tik po mėnesio – jau pareikalavę. G.Jaunius pagerbti 40 metų mūsų name gyvenusį dukart Lietuvos ordininką R.Adomaitį neleido. Parašė, kad kol nepraeis 10 metų nuo mirties, net nesvarstys.

Mes neprašėmė nieko neleistino. Tik kad leistų pagerbti, kaip pagerbti ant savo namų Kazimieras Vasiliauskas, Romualdas Ozolas, Donatas Banionis. Tiesa, jiems leidimus davė ne G.Jaunius, tai ir 10 metų laukti nereikėjo. Gaila, to pono nepažįstu, tai nežinau ir logikos. Bet, matyt, labai išsilavinęs. Ir, kaip atrodo, labai svarbus – nes „gali neleisti”.

G.Jauniaus komisija mūsų prašymo leisti pagerbti aktorių R.Adomaitį „nusprendė iš esmės nesvarstyti būtent dėl to, kad dar nesukakę dešimt metų po asmens mirties”. Į prašymą pateikti tarybos patvirtintas taisykles dėl atminimo lentų kabinimo komisijos pirmininkas atsakė tyla. Atrodo, tokių nėra.

Todėl manome: kai vienas žmogus ima kalbėti viso miesto vardu, neturėdamas tam įgaliojimų, tai netoleruotina. Kreipėmės į dvi Vilniaus miesto tarybos frakcijas, kad jos mūsų prašymu inicijuotų R.Adomaičio lentos svarstymą taryboje. Tada bus aišku, kieno vardu kalba (labai neraštingai rašo) G.Jaunius.

Galėjome iš karto kreiptis į teismą – kad būtų teisiškai įvertinti uždraudimo teisėtumas bei argumentai. Nenorėtume to daryti rinkimų į savivaldybes išvakarėse. Tačiau šis kelias – tikėtinas.”

Gyvename chunveibinų laikais

Su „Vakaro žiniomis” bendravęs V.Kavaliauskas dar kartą patikino, kad aktoriaus atminties įamžinimo klausimo taip nepaliks.

„Pasitarėme su kaimynais ir nusprendėme, kad privalome tai padaryti. R.Dichavičius apsiėmė surengti konkursą, „Metalo forma” pažadėjo išlieti bareljefą, tad dabar belieka išspręsti teisinius klausimus, – pasakojo iniciatorius. – Ir juos tikrai išspręsime, nes nei mes miesto prašome pinigų (už darbus žmonės sumokės patys), nei kažkokių išimčių. Be to, abejonių kelia ir paties G.Jauniaus atsakymas, kur žodis „išimtis” net tris kartus parašytas su dviem „š” raidėmis. Viena vertus, jokių taisyklių apie privalomą 10 metų laikotarpį jis taip ir nepateikė, kita – tokių asmenų kaip Marcelijus Martinaitis, Romualdas Ozolas ir kt., atminimas buvo įamžintas nelaukiant 10 metų.

Katalikų Bažnyčia palaimintais greičiau paskelbia, o čia jeigu laukti dešimtmetį, kas tuomet čia gyvens ir kas aktorių prisimins? Kas viskuo pasirūpins, kai nebeliks jį pažinojusių, su juo bendravusių žmonių?”

Pasak V.Kavaliausko, gavus G.Jauniaus atsakymą buvo pabendrauta su demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos” bei Laisvės ir teisingumo frakcijos atstovais.

„Sutarėme, kad jie klausimą dėl R.Adomaičio atminimo įamžinimo oficialiai pateiks kitą trečiadienį vyksiančiame tarybos posėdyje. Balsavimas turėtų būti vardinis, tad aiškiai matysime, kaip ir kas balsuoja. Belieka tikėtis, kad politikai dar išsaugojo sąžinę ir teisingumo suvokimą, – pasakojo iniciatorius. – Jeigu pasirodys, kad suklydome, beliks teisinis kelias. Turime čia pajėgių, ieškinį teismui galinčių pateikti, teisininkų. Suprantame, ką reiškia tokia byla rinkimų išvakarėse ir gaila tų partijų, kurios taps atsakovėmis, bet gal joms ir kitiems, besiveržiantiems į politiką, tai būtų pamoka?”

Visuomenininko vertinimu, atitinkama „auklėjamoji priemonė” daliai dabartinių politikų būtų net labai naudinga.

„Stebint, kas vyksta sostinėje, vis dažniau apima nuojauta, kad į valdžią čia prasibrovė arba neišsilavinę vaikigaliai, arba patys tikriausi chunveibinai. Nors šiaip mūsų visuomenė yra sveika, atėjusieji į valdžią staiga pasikeičia, ima elgtis kaip mankurtai. Išgyvename tą patį, ką jau išgyveno kitos valstybės ir norisi tikėti, jog šis laikotarpis bus neilgas. Netgi manau, kad tokių klausimų kėlimas priartins jo pabaigą, – svarstė V.Kavaliauskas. – Nes tikrai nesuprantu nei Laisvės frakcijos tikslų, jei jos siekių. Nebent jie viską daro tam, kad žmonės jų imtų nekęsti. Gal būtent tam prieš 500 metų Aleksandras Jogailaitis ir išmūrijo aplink sostinę sieną, kad tokius veikėjus būtų galima už jos išgrūsti.”

Neokomjaunuolių darbai

Priminsime, kad G.Jaunius geriausiai žinomas ne dėl miesto labui nuveiktų darbų, o dėl konfliktų su policija, neteisingos informacijos apie save prieš rinkimus pateikimo ir pažadų, patekus į Seimą, naikinti Valstybinę lietuvių kalbos komisiją. Dar kažkada filmavosi laidoje „TV Pagalba”.

O sostinei vadovaujantis jo bendrapartietis Remigijus Šimašius viešojoje erdvėje atvirai vadinamas blogiausiu, daugiausiai žalos miestui pridariusiu meru. Vadovaujant R.Šimašiui sostinėje buvo keičiami gatvių, susietų su Lietuvai nusipelniusiais asmenimis, pavadinimai. Slapta nakčia nukabinta generolo Jono Noreikos-Vėtros atminimui skirta lenta ir t.t. Taip pat dabartinio sostinės mero iniciatyva Lukiškių aikštėje vietoje Vyčio skulptūros buvo supiltas pliažas, o apie seniai žadėtus Tautos namus, sostinėje vienam po kito kylant daugiabučiams ir verslo centrams, belieka tik pasvajoti. Ką jau kalbėti apie nešienautus kiemus ir susiaurintas gatves.