I. Vėgėlė: pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje drausmės byla keliama už valdžios kritiką

Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska iškėlė drausmės bylą advokatui Ignui Vėgėlei dėl jo viešų pasisakymų, šis įžvelgia galimą ministrės interesų konfliktą.

Apie iškeltą bylą BNS penktadienį patvirtino ministrės patarėjas Paulius Žeimys.

„Teisingumo ministrė įvertino Andriaus Tapino pateiktą skundą ir nusprendė iškelti drausmės bylą, kurią nagrinės Advokatų garbės teismas“, – sakė jis.

Drausmės byla advokatui iškelta dėl to, kad jis viešojoje erdvėje pasisakydamas apie asmenų, kurie organizavo paramą COVID-19 pandemijos metu ir karo Ukrainoje metu, veiklą galėjo suklaidinti visuomenę, sudarydamas prielaidas nepagrįstai abejoti nurodytų asmenų veiklos sąžiningumu ir skaidrumu.

„Vertinant advokato Igno Vėgėlės veiksmus ypač svarbu tai, kad advokatas yra buvęs Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininkas, šiuo metu Advokatų garbės teismo narys. Dėl to jo vardas viešoje erdvėja tampa sunkiai atsiejamu nuo Advokatūros, o jo, kaip aktyviai advokatų savivaldos veikloje dalyvaujančio advokato, etikai taikomi aukščiausi reikalavimai“, – savo sprendimo motyvą „Facebook“ paaiškino teisingumo ministrė.

I. Vėgėlė penktadienį BNS sakė, kad, jo nuomone, E. Dobrowolska, iškeldama jam drausmės bylą pagal „Laisvės TV“ įkūrėjo, visuomenininko Andriaus Tapino skundą, gali patekti į interesų konfliktą.

„A. Tapinas, kuris, kiek man žinoma, yra vienas iš „Laisvės TV“ dalyvių, atvirai rėmė dabartinę ministrę, kuri yra Laisvės partijos deleguota atstovė Vyriausybėje, per rinkimus į Seimą 2020 metais. Mano įsitikinimu, tai galėtų būti ne tik interesų konfliktas, bet galėtų būti ir kai kas daugiau. Derėtų prisiminti ir pono Pakso apkaltą“, – tvirtino advokatas.

Pasak jo, įprasta, kad dėl advokatų veiklos skundžiamasi Advokatų tarybai, kuri sprendžia dėl drausmės bylos kėlimo.

jei A. Tapinas mano, kad buvo pažeminta jo garbė ir orumas, turėjo kreiptis į teismą ir civiline tvarka spręsti ginčą.

„Ministras, mano žiniomis, iškėlęs bylas advokatams, yra ko gero ne daugiau kaip tris kartus. Ir tas pono Tapino kreipimasis į ministrę, o ne į Advokatų tarybą rodo jo norimą padaryti įtaką ir ministrės pasidavimą įtakai tuose kontekstuose, kur, mano įsitikinimu, yra interesų konfliktai“, – sakė I. Vėgėlė.

I. Vėgėlė BNS sakė, kad jei A. Tapinas mano, kad buvo pažeminta jo garbė ir orumas, turėjo kreiptis į teismą ir civiline tvarka spręsti ginčą.

„Mano įsitikinimu, to nedaroma, nes nėra net prielaidų kalbėti ir galvoti, kad šitame kontekste, kokiame yra mano parašytas straipsnis, kad jame yra šitų pažeidimų“, – teigė advokatas.

A. Tapinas savo „Facebook“ paskyroje rugsėjo 19 dieną pranešė išsiuntęs teisingumo ministrei prašymą iškelti drausmės bylą advokatui I. Vėgėlei „dėl galimai pažeistos advokato priesaikos ir, atitinkamai, advokatų veiklą reglamentuojančių teisės aktų“, kurie įpareigoja jį elgtis sąžiningai, nemenkinti visuomenės pasitikėjimo advokatais.

„Advokatas Ignas Vėgėlė, manipuliuodamas informacija, siekia sudaryti klaidinamą įspūdį, kad paramos teikėjai, įskaitant ir VšĮ „Laisvės TV“ bei mane patį, neva veikia neskaidriai, tariamai pažeidinėja įstatymą tariamai nevykdydami pareigos teikti ataskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai“, – rašė A. Tapinas.

Viešame komentare liepos viduryje I. Vėgėlė kėlė abejones dėl paramos medikams per koronaviruso pandemiją ir Rusijos užpultiems ukrainiečiams rinkimo skaidrumo.

„Atskleidžiu paslaptį – nė vienas subjektas, teikęs paramą ar labdarą per pandemiją, šios pareigos laiku (iki gegužės 1 dienos) neatliko. Gal nebuvo jokios paramos? Tas pats ir su pagalba Ukrainai? Atviras ir viešas klausimas: ar VMI nubaudė kokią įstaigą ar įmonę, gal girdėjome apie patikrinimus? Ne, baikit, kam? Gavai labdaros ir – į užsienį pokerio žaisti. Žiūrėk ir išloši labdaringus pinigus…“ – naujienų portale „Delfi“ paskelbtame komentare teigė I. Vėgėlė.

Savo feisbuko paskyroje I. Vėgėlė taip komentavo teisingumo ministrės veiksmus: „Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje drausmės byla keliama už valdžios kritiką. Ji yra keliama dėl straipsnio, kuriame ironiškai nagrinėju Lietuvos kaip gerovės valstybės padėtį ir netinkamus valdymo sprendimus.

Drausmės byla keliama už tai, kad atskleidžiau Labdaros ir paramos įstatymo neskaidrumą ir galimas korupcijos rizikas.

Drausmės byla keliama už tai, kad atskleidžiau Labdaros ir paramos įstatymo neskaidrumą ir galimas korupcijos rizikas. Mano abejones vėliau patvirtino Specialiųjų tyrimų tarnyba. 2022 m. rugpjūčio 12 dienos Antikorupciniame minėto įstatymo vertinime STT prieina išvados, kad: „Įstatymu nustatytas teisinis reglamentavimas gali būti ydingas antikorupciniu požiūriu, kadangi galimai sudaro prielaidas juridinių asmenų nesąžiningam elgesiui ir apsunkina paramos teisėtumo ir kontrolės funkcijų įgyvendinimo užtikrinimą.” Pasirodo, tapo nebegarbinga siekti skaidrumo,“ – teigia advokatas.

Toliau jis tęsia: „Antra, bet kokio asmens pažemintas, jo garbė ir orumas ginami visų pirma civiline tvarka. Kodėl minėtas FB vartotojas (A. Tapinas – red. past.) nesikreipia į teismą? Nes visiems teisininkams akivaizdu, kad nėra pagrindo laimėti nei civilinės bylos, nei tuo labiau baudžiamojo persekiojimo. Bylą užvesti, žinoma, galima. Bet tam, kad ją laimėti, reikia „šmeižimo“ faktų ir duomenų, kurių tiesiog nėra. Todėl pasirenkamas „politinis“ kelias – kreiptis į teisingumo ministrę.“

Mano įsitikinimu, tai galėtų būti ne tik interesų konfliktas, bet galėtų būti ir kai kas daugiau, – I. Vėgėlė.

„Trečia, p. Tapinas, kuris, kiek man yra žinoma, yra LaisvėsTV vienas iš dalyvių, per 2020-ųjų Seimo rinkimus atvirai rėmė dabartinę ministrę, kuri yra Laisvės partijos deleguota atstovė Vyriausybėje. Tai yra ne tik akivaizdus interesų konfliktas, bet galėtų būti ir daug daugiau,“ – atkreipia dėmesį profesorius.

„Ketvirta, įprastai drausmės byla advokatui keliama kreipiantis į Advokatų Tarybą. Ministras drausmės bylas advokatams kelia ypatingai retais atvejais. Nepriklausomos Lietuvos ir Advokatūros istorijoje – tai, kiek pamenu, yra tik trečias kartas.

Sprendime kelti drausmės bylą ministrė „nevertina“ Europos žmogaus teisių konvencijoje, Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintos teisės kritikuoti valstybės įstaigų ir pareigūnų darbą, saviraiškos ar įsitikinimų laisvės ir kt. Tai įrodo, kiek politizuotas, šališkas ir nepagrįstas yra šis sprendimas,“ – įsitikinęs I. Vėgėlė.

Pagal įstatymą, drausmės bylą advokatui gali iškelti arba Advokatūra, kaip savivaldos institucija, arba teisingumo ministras, sulaukęs skundo.