Kaip kuriamos savos vištidės naujienos vietinei rinkai arba kas slypi po Kubiliaus interviu apie „stiprią Šimonytę“

Agnė Širinskienė

Taigi, apie viską nuo pradžių:

Savaitės pradžioje nuvilnijo antraščių „ „Financial Times“ Šimonytė minima kaip kandidatė pakeisti NATO generalinį sekretorių“ banga, kurianti įspūdį, esą, Šimonytės pasiekimai tokie dideli, kad Lietuvoje jai jau ankšta ir ji tuoj tuoj pasidarys didelę tarptautinę karjerą. Gražu?

Gražu, ypač kai Premjerės reitingas už plintuso ribų, o Vyriausybę blaško viena po kitos ministrų sukeliamos krizės, kurias reikia prigesinti kažkuo, kas, kaip greiti pietūs, lengvai liaudies nuryjama ir nereikalauja ilgo galvojimo.

Vis tik vienas žmogus ėmė ir patikrino viso to greito maisto liaudžiai nuraminti ištakas. Ir čia aplodismentai žurnalistei Vilmai Matusevičiūtei Danauskieneie, kaip tik švenčiančiai savo gimtadienį, bei jos tekstui, kurį čia ir pacituosiu:

„ O dabar – apie tikrojo teksto turinį. Pagarba autoriams, kad atskleidė visus užkulisius. Ir gėda mūsų žurnalistams, kurie originalo tekstą išsivertė taip, kaip patogiau ar kaip šeimininkai užsakė. „Lithuania, the host of next year’s Nato summit, is pushing its own prime minister Ingrida Šimonytė to be the new head of the western military alliance, joining a crowded field of potential candidates“, – rašo „Europe Express“, kurį cituoja „Financial Times“.

Daug proto nereikia, kad suprastumei, jog ne jokia ten „NATO mini Šimonytę tarp kandidatų“, o „Lietuva STUMIA savo premjerę“. PUSHING!“

„Iš originalaus teksto matyti ir tai, iš kur ši “džiugi naujiena” buvo paskleista – iš to paties Vilniaus! “Officials in Vilnius argue that it is time both for somebody from Nato’s eastern flank with Russia”.

Ir dar – “Four Nato officials told Europe Express that no formal discussions had begun on the topic and that ambassadors could begin talks in earnest around February 2023”.“ – rašo V. Matusevičiūtė-Danauskienė.

Kitaip tariant, originaliame tekste anglų kalba sakoma ne kad kažkas NATO lygmeniu aptarinėja Premjerės karjeros šuolį į NATO generalinius sekretorius, o pati Lietuva pušina savo Premjerę į tą garbingą postą.

Dar daugiau, minėtos žurnalistės surinkta informacija rodo, kad NATO pareigūnai NATO naujo generalinio sekretoriaus paskyrimo tema net nėra pradėję oficialių diskusijų ir ankščiausiai apie tai bus imta tartis tik kitų metų vasario mėnesį.

Taigi, pasaulyje nėra visaliaudinės nukritusių reitingų karalienės Šimonytės išaukštinimo šventės, ją sukūrė tik Lietuvos valdžia vidinei savo rinkai – liaudžiai nuraminti, kaip kokiais „gerais” sovietmečio propagandos laikais.

Būtent tokiame kontekste vakar pasirodė Kubiliaus interviu, kuriuo siekiama sustiprinti jau sukeltą liaudies emociją ir formuoti „Stiprios Šimonytės“ naratyvą, kai buvęs Premjeras paskelbia, jog Šimonytė atrodo labai „stipriai“.

Nors tuo metu buvau vaikas, bet gerai pamenu, kad panašiai būdavo prieš sovietinių partijos sekretorių pabaigą – propaganda liaudžiai nuraminti, kad viskas gerai ir „stipru“ sustiprėdavo.

Nežinau, kaip tą žanrą pavadinti, kai sukuri pasaką savo vietinei auditorijai akims padumti ir Premjerei gimtadienio proga reitingus pakelti: savos vištidės naujienomis (ką suponuotų ir portale prie teksto įmesta reklama), pasakų arba, dar geriau, mitų kūrimu apie stiprų lyderį, kurio jokie priešai nenugalės.

Nors savų ministrų nemokšiškumas blogiau nei pikčiausi priešai tą Premjerę jau nugali, tai priversdami ją skaityti iš špargalkinio lapelio pristatant ministrų parengtus apgailėtinos kokybės projektus, tai priversdami Premjerę bėgioti prie posėdžių salės šoninio mikrofono bei aiškintis ir už sveikatos apsaugos ministrą, ir už finansų ministrę, ir už vrm ministrę, ir už ekonomikos ministrę, ir už dar kažin ką.

Vienai už visus, nes jie patys už save pasiaiškinti nėra pajėgūs.