Ignas Vėgėlė. Pradėjo plaukti išsigandusių neįgaliųjų, jų regioninių organizacijų žinutės

Popiežius Pranciškus taikliai pastebėjo: „visuomenė yra tuo žmoniškesnė, kuo labiau geba pasirūpinti savo silpnais ir kenčiančiais nariais.“ Šią savaitę Seime bus svarstoma negalios socialinė reforma. O į mano pašto dėžutę nuo praeitos savaitės pradėjo plaukti išsigandusių neįgaliųjų, jų regioninių organizacijų žinutės. Suklusau.

Ko baiminasi neįgalieji?

– mažėja medicininių kriterijų dalis, nustatant neįgalumą, šia sąvoką keičiant „dalyvumu“. Kitaip tariant, negalia bus nustatoma vadovaujantis socialiniais kriterijais ir tik 40 proc. bus palikta medicininiams. Neatmestina, kad dėl šių pokyčių nukentės neįgalieji, dirbtinai sumažinant jiems skirtas lėšas – dėl kitokio vertinimo jų darbingumo lygis gali padidėti, nors sveikatos būklė ir nepagerės. Skaičiuojama, kad tai gali paliesti apie 80 tūkst. neįgaliųjų, kurie dabar gauna valstybės paramą. Pastebėtina, kad jau dabar neįgaliųjų skurdas siekia 32 proc. ir yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje;

– reformos pasėkoje bus panaikinta neįgaliųjų skundus nagrinėjanti Ginčų komisija prie Monikos Navickienės vadovaujamos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ši komisija pastaruoju metu tenkindavo net 45 proc. neįgaliųjų skundų. Komisijos vadovas teigia, kad ministerija nuolat priekaištaudavo, kad komisija „gadina statistiką“ ir „švaisto lėšas“;

bus panaikinta neįgaliųjų skundus nagrinėjanti Ginčų komisija prie Monikos Navickienės vadovaujamos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

– neįgaliesiems bus priskirti „pagalbos koordinatoriai“. Įdomu tai, kad dar prieš pateikiant Seimui reformos projektą, keliose savivaldybėse buvo vykdomas pilotinis projektas centralizuotai teikiant atvejo vadybą: projektas nepasiteisino. Savivaldybių atstovai pabrėžė, jog atvejo vadybininkai dubliavo dirbančius socialinius darbuotojus, apkrovė šiuos papildomu darbu ir net trukdė;

– iš pirmo žvilgsnio pozityvus neįgaliųjų reikalų koncentravimas vienoje įstaigoje. Bet velnias slypi detalėse: įstatyme nenurodoma, ar „agentūra“ bus viešoji įstaiga arba biudžetinė organizacija. Pirmoji, beje, nuosavybės teise gali priklausyti ir privatiems asmenims. Neįgalieji baiminasi, kad taip neįgaliųjų klausimų sprendimą ketinama „privatizuoti“. Beje, ir dėl „Agentūros“ funkcijų kyla ne vienas klausimas: „Agentūra“ priiminės poįstatyminius teisės aktus, susijusius su negalios nustatymo procedūromis ir taip pat priiminės individualius administracinius aktus ir kartu organizuos asmens su negalia teisių apsaugos įgyvendinimo Lietuvoje stebėseną. Pagal JTO neįgaliųjų teisių konvenciją stebėseną tegali vykdyti nepriklausomas, neįgaliųjų sistemos administravime nedalyvaujantis subjektas.

Viliuosi, kad prieš priimant šį įstatymą Seime neįgaliųjų baimės bus išsklaidytos, bus pakviestas platesnis neįgaliųjų organizacijų, ypač regioninių, ratas, išdiskutuoti ir paaiškinti aukščiau keliami klausimai. Net ir geriausia reforma pasmerkta nesėkmei, jei tinkamai neišdiskutuota su tais, kurią ji tiesiogiai palies.

Ir dar. Kai tokiu tempu stumiama itin didelę gyventojų grupę paliesianti reforma, o sistemos biudžetas įspūdingas, dera suklusti. Paieškoti interesų ar pinigų –