Iš karto po 2020 metų Seimo rinkimų supratau, kad patekome į bėdą. Į didelę bėdą. O kai patenkame į didelę bėdą, ką darome kiekvienas? Teisingai. Ieškome kaltų. Ieškojau ir aš. Ir kiek tų kaltų beieškojau, rasdavau tik jį vieną. Jis gyvatė pasirodydavo tada, kai aš praeidavau pro veidrodį. Ir nesvarbu kur jis stovėjo. Namuose, biure, pas klientą ar viešajame tualete. Kartais jį pamatydavau stiklinių durų atsispindinčiame vaizde ar pravažiuojančio autobuso lange.
Prisipažinsiu, jisai mane nervino. Gal visai ne jis, bet suvokimas, kad kiek mintis ratu besisuktų, ji sugrįžta prie to paties. Prie to paties asmens. Ir tas asmuo esu aš. Aš kalčiausias, kad nesirūpinau savo šalimi, kad apsileidau ir leidau taip su ja pasielgti. Pramiegojau. Buvau užliūliuotas ir nuramintas smulkiomis gerbūvio dovanėlėmis. Leidausi apkvailinamas ir manipuliuojamas. „Lietuva niekada dar taip gerai negyveno“ – šaukė man iš kiekvieno „lygintuvo“. Ir aš tikėjau. Atleiskite man už tai. Kad buvau toks naivus ir kvailas.
Naikinama valstybė, griaunama ekonomika, tyčiojamasi iš šeimos, laisvi ir orūs žmonės verčiami išlaikytiniais ir pašalpų prašytojais, braunamasi net į mūsų miegamuosius. Vieną dieną jie pareikalaus mūsų nuosavybės. Ir mes būsime ją priversti atiduoti, nes bus pasiekta, kad ją turėti neapsimokėtų. Kur riba?
Dabar suprantu, kodėl 1944-1945 vyrai išėjo ginti Tėvynės? Kodėl būrėsi vyras prie vyro? Kodėl kilo? Nes kitaip negalėjo. Kitaip neleido pasielgti jų vidinis balsas. Gali būti protas kalbėjo, kad lenda į peklą iš kurios neišeis gyvi, bet širdis sakė kitką. Negali kitaip pasielgti jei skauda ir gumulas stovi gerklėje, negali nusilenkti prievartai…
Todėl tą lemtingąjį 2020 metų rudenį, niekada nebuvęs nė vienos Lietuvoje veikusios politinės partijos nariu (o tuo labiau iki to LKP), niekada nedalyvavęs nė vienoje rinkiminėje kampanijoje, apsisprendžiau.
Ir štai šiandien stoviu prieš jus broliai ir seserys, pasirengęs jūsų teismui. Kitaip pasielgti paprasčiausiai negaliu. Ateinu ne imti, bet duoti, ne reikalauti, o aukotis. Ateinu grąžinti Tėvynei skolos ir prašyti atleidimo jūsų, už visus paskutinius 33 valstybės metus. Darau tai ką privalau daryti ir tegu nutinka tai, kas turi nutikti. Bet kokį jūsų sprendimą priimsiu oriai. Te padeda man Dievas.
———————————————————————
Su Nacionaliniu susivienijimu dalyvauju savivaldos rinkimuose į Trakų tarybą. Esu šios partijos narys ir jos valdybos narys. Šiandien pristatau save ir prašau:
Jei esate Trakų rajono gyventojas (deklaravęs gyvenamąją vietą Trakų rajone) kviečiu pasirašyti elektroniniu būdu už galimybę mums dalyvauti rinkimuose. https://www.rinkejopuslapis.lt/kandid…/-/pasirasymas/50166
Vilniaus, Kauno ir Ignalinos rajono gyventojus kviečiu paremti savo parašu mūsų kandidatų sąrašus šiuose miestuose.
Vėliau pristatysiu visą mūsų partijos kandidatų sąrašą.
Politinė reklama
Gera skaityti tokius straipsnius ir tuo pat metu liūdna, kad mes dabar esame tokioje situacijoje. Bet gi ją susikūrėme patys, daugumos abejingumu ir nesuvokimu kur veda mus tie už kuriuos balsavome ir kuriais pasitikėjome. Jų darbuose Tėvynės nebeliko. Bet jie, garbindami tik pinigus, vėl braunasi į šalies valdymą. Pikčiausia, kad dauguma balsuojančių niekaip to nesugeba suprasti. O klausantis tik LRT – viskas labai gerai. O iš tikrųjų labai liūdna.
Jeigu gyvenčiau Trakuose, balsuočiau tik už gerb. Liną. Nė vienas sisteminis savęs taip neįstengtų pristatyti, nes jų motyvai kitokie. Jiems Tėvynės sąvoka svetima, bet užtat euras, šlovė ir garbė- labai labai kvepia.
Sveikas, Linai. Žiūriu gi, mano senas pažįstamas, kada dar prieš keliolika metų vežei mane pas partizanų ryšininkus, tada rinkau ir užrašinėjau jų prisiminimus, sudarinėjau Laisvės kovotojų prisiminimų knygas. Neilgai mes bendravome, bet darėme gerą darbą, sudariau ir išleidau jau 13 knygų „Laisvės kovotojų prisiminimų”, dar trys knygos tokio pat turinio ir tokios pat apimties po 900 psl. jau treti metai stovi paruoštos redagavimui kompiuteriniam variante, bet su jų išleidimu – problema, matomai ta tema lietuvaičių atmintyje užgeso ir neberūpi net kultūros ministerijai, kada leidykla paprašė paramos jų išleidimui, jie atsakė, jog tos knygos neturi komercinės vertės ir taip likau nesuprastas, o kiek darbo įdėta, kiek laiko sugaišta ir še tau va kokie patriotai šiandien valdo Lietuvą… Linkiu tau gerb. Linai siekti užsibrėžto tikslo ir tą patį lietuvišką patriotizma skleisti Trakų krašte. Su pagarba, – Romas Kaunietis
Pamenu Romai, pamenu. Buvai ir esi vienas iš tų, kurie padarė didelę įtaką man kaip asmenybei.
Dėl knygų pagalvosiu kuo galiu padėti. Turiu ryšiu su pora leidyklų. Gal pavyktų ir mecenatų rasti. Po rinkimų užsiimsiu.
Bravo Linai, puikiai pasakyta ir dar geriau (pilietiškai) pasielgta. Trakiškiai jau negalės pasakyti, kad neturi už ką balsuoti.