Dominykas Vanhara. Kaip VRK prižiūri rinkimus

Skaitytojai klausia, o tai kaip VRK prižiūri rinkimus? O va taip ir prižiūri. Dauguma VRK narių yra deleguoti parlamentinių partijų, kas reiškia, kad parlamentinės partijos prisižiūri pačios save. Netikit? Nueikit į VRK tinklapį ir susiraskit skiltį „VRK sudėtis“. Viskas ten aiškiai parašyta.

Aš su VRK turėjau tokį vieną labai ryškų reikalą. Kai atstovavau kandidatą į Respublikos Prezidentus Saulių Skvernelį, nutiko toks dalykas, kad atsirado toks asmuo, save vadinantis žurnalistu, t.y. Paulius Gritėnas, kuris, kaip išaiškėjo, jau turėdamas sutartį su kita kandidate į Respublikos Prezidentus Ingrida Šimonyte, naudodamasis savo, kaip žurnalisto, statusu, per dvi savaites nuo sutarties su Ingrida Šimonyte sudarymo iki to momento, kai mes sužinojom apie šią sutartį, parašė 7 įrašus tiek naujienų portale delfi.lt, tiek savo socialinio tinklo facebook paskyroje, kuriuose visais įmanomais būdais dergėsi iš Sauliaus Skvernelio. Atkreiptinas dėmesys, kad tą jis padarė ne kaip Šimonytės rinkiminio štabo narys, kas dar būtų suprantama, bet kaip žurnalistas. Kuriam Visuomenės informavimo įstatymas kelia objektyvumo ir nešališkumo reikalavimus. Kas reiškia, kad visi skaitytojai, skaitę jo rašliavas, manė, kad jos parašytos nešališko žurnalisto, bet ne Šimonytės rinkimų štabo nario.

Tai va, atstovaudamas Saulių Skvernelį, parašiau skundą VRK dėl rinkimų agitacijos pažeidimų. Iki rinkimų pabaigos tas skundas tikrai nebuvo išnagrinėtas, panašu, kad nėra išnagrinėtas ir iki šiol, nes bent jau man apie šio skundo nagrinėjimo rezultatus žinoma nėra.

Tačiau kai jau Šimonytė, patekusi į Respublikos Prezidento II rinkimų turą, staigiai susirūpino, kodėl jos konkurentas – Gitanas Nausėda rado taip staigiai užsakyti reklaminių stendų ir šia apimtimi parašė skundą VRK, TS-LKD tuo metu deleguotas VRK narys Vilius Semeška tuo metu draskėsi marškinius ant krūtinės: „Tai ką mums reikia daryti?

VRK pagal savo sudarymo principus yra ne rinkimų priežiūros institucija, bet parlamentinių partijų susidorojimo su oponentais institucija.

Tai aišku, ką daryti. Gautas skundas, privalom jį kuo greičiau išnagrinėti“. Long story short, Skvernelio skundo dėl Šimonytės rinkiminio štabo nario, apsimetusio žurnalistu – Pauliaus Gritėno veiklos nenagrinėjam, bet va Šimonytės tik ką gautą skundą dėl Nausėdos plakatų nagrinėjam staigiai. Dabar pat. Šiandien.

Čia jau nekalbant apie tai, kad VRK niekuomet nemato jokių pažeidimų dėl Tapino padarytų politinių kampanijų. Arba kai Zuokas paskelbė apie tai, kad kandidatuos į dabartinius Vilniaus mero rinkimus, VRK staigiai ištraukė triušį iš kepurės – sorriux, Zuokai, pas tave pažeidimai nuo praeitos rinkiminės kampanijos. Iki šiol nebuvo, nes nebuvai paskelbęs apie savo kandidatavimą, bet va kai paskelbei – pažeidimai atsirado.

Žodžiu, VRK pagal savo sudarymo principus yra ne rinkimų priežiūros institucija, bet parlamentinių partijų susidorojimo su oponentais institucija. Kuri niekuomet nematys jokių pažeidimų, jei juos daro tie, kurie šiuos pažeidimus gali daryti, ir kuri pamatys labai daug pažeidimų, jei juos padaro ar net nepadaro tie, kurių nenorima matyti politiniame lauke.

O tai ką daryti? Daryti reikia vieną labai paprastą dalyką – VRK palikti vien tik balsų per rinkimus skaičiavimui, tą ji daryti gal ir moka, o visą politinių kampanijų priežiūrą perduoti STT. Kad politines kampanijas nuo šiol prižiūrėtų ir sankcijas už politinių kampanijų reglamentavimo pažeidimus nuo šiol skirtų tik STT. Balsus per rinkimus skaičiuoja VRK, o politinių kampanijų priežiūrą vykdo STT. Tuo labiau, kad STT valdo visą operatyvinę informaciją, todėl jai nebus problema susieti kokiame nors skunde gautą informaciją apie pažeidimus su operatyvine informacija su konkrečiai politinei partijai ir jos pirmininkui teikiamomis „paskolomis grynais pinigais NT investicijoms Nidoje vystyti“.