Ekonomistas Romas Lazutka: II pensijų pakopa jau žlugusi

tv3.lt

II pensijų pakopa jau žlugusi. Ne, ši išvada grindžiama ne finansų rinkų smukimu 2022m., bet visų 18-os metų pensijų fondų investavimo rezultatais. Jie yra skandalingai blogi?

Skandalas ne tik menka ilgametė investicijų grąža, bet ir tai, kad tos grąžos nesugeba įvertinti nei svarbūs valstybės pareigūnai, nei finansų influenceriai, visuomenė bei politikai maitinami beprasmiais liūliavimais, kad viskas puiku ir tereikia kantrybės dar dviem dešimtmečiams.

Štai vienas iš sparčiausiai kylančių ekonomikos influencerių vienoje laidoje pasidžiaugė, kad asmeniškai jo 2004 m. pensijų fonde investuota suma išaugo tris kartus. O Lietuvos banko, kuris tiesiogiai atsakingas už pensijų turto investavimo priežiūrą, atstovas spaudos konferencijoje džiaugėsi, kad vidutinė metinė investavimo grąža buvo 4,7 proc. ir aplenkė infliaciją (pastaroji buvo 4,1 proc.). Taigi, vidutiniškai investuota suma nominaliai (nevertinant infliacijos) išaugo, nors ir ne 3, bet bent 2,3 karto. Ir tais skaičiais abejojantiems užkemšamos burnos, nebent lieka kritika dėl privalomumo ar automatinio įtraukimo.

Ne, esminė problema – menkas turto vertės augimas. Kodėl 2,3 ar net 3 kartai yra skandalas? Todėl, kad per tą patį 2004–2022m. laikotarpį vidutinė alga padidėjo 4,6 karto (nuo 242 iki 1120 eurų). Vidutiniškai per metus augo 8,9 proc. – beveik dukart sparčiau nei pensijų turtas iš investicijų. Panašus kaip algų ir „Sodros“ vidutinės pensijos augimas nuo 108 iki 474 eurų (4,4 karto).

Lėšos, kaupiamos pensijų fonduose, skirtos pakeisti algą, kai žmogus dėl senatvės jos nebeuždirbs. Pastaroji auga daug sparčiau nei pensijų fondų investicinė grąža, todėl II pakopos dalyviai investuodami vejasi augančias algas, lyg tas šuo savo uodegą. O uodega vis trumpėja ir tolsta nuo šunelio nosies.

Štai 2004 m. atidaryta II-oji pakopa ir nustatyta 2,5 proc. įmoka nuo algos, kuri vidutiniškai tais metais buvo 242 eurai (perskaičiavus iš litų). Tie 2,5 proc. buvo 6 eurai ir jie buvo investuoti. Iki 2022 m., esant minėtai vidutinei metinei grąžai, 6 eurai išaugo iki 14 eurų. Tačiau alga, kaip minėjau, didėjo daug sparčiau. Tai reiškia, kad investuota pirma įmoka, nors ir išaugo iki 14 eurų, bet ji dabar sudaro nebe 2,5 proc., o tik 1,2 proc. algos. Įsidėmėkime, tai yra esminis faktas, įmokėta 2,5 proc. vidutinės algos gali būti atsiimta (jei per 18 m. sulaukėte pensinio amžiaus) – 1,2 proc. algos.

Ir tai vadinama pajamų apsauga sulaukus senatvės? Pensijų fondų veiklos rezultatus reikia vertinti dabartinių, o tiksliau to laikotarpio, kai būsite pensijoje, atlyginimų ir to laikotarpio gyvenimo lygio fone. Nebent jūs tikitės pensiją gauti 2040 m., o gyventi 2004 m. pasaulyje?

Tokį jūsų tikėjimą kuria tie, kurie sako: žiūrėkite, pensijų fondų grąža didesnė už infliaciją. Žiūrėkite, jūs įmokėjote 6 eurus, dabar jūsų sąskaitoje 14 eurų. Jei norite „rimtesnių“ skaičių – įmokėjote 6 tūkst., turite 14 tūkst. Ir šioje vietoje jūsų influenceriai sustoja. O aš siūlau skaičiuoti toliau. Įmokėję 6 tūkst. pradinių laikotarpiu, jūs įmokėjote 25-ių mėnesinių algų, o 2022 m. turite tik 12,5 mėnesinių algų sumą.

Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.