Dmoninykas Vanhara. Kodėl konservatoriai užsiima totataline gynyba?

Taigi, gerbiamieji, kaip jau matėme, TS-LKD partija, užuot užsiėmusi damage limitation veiksmais, vietoje to užsiėmė tuo, kas vadinama „totaline gynyba“. Tai yra, blokavimas bet kokių Seimo laikinųjų tyrimo komisijų sudarymo, partijos pirmininko viešas paaiškinimas, kad partija ir šiaip jau nepagrįstai per daug atgailavo dėl šios istorijos, nes partija čia kaip ir ne prie ko, o ir šiaip – dėl visko kaltas Saulius Skvernelis. Visą tai išvertus į lietuvių kalbą, gaunasi tokia tezė: eikit jūs, gerbiami rinkėjai, į vieną tokią specifinę Peru provinciją, kurios pavadinimas prasideda N raide.

Žurnalistas ir politikos apžvalgininkas Tadas Ignatavičius (kuris, kaip suprantu, pirmasis sužinojo apie galimos pedofilijos istoriją Seime) vienoje televizijos laidoje nurodė, kad tokie TS-LKD veiksmai, iš esmės, gali būti paaiškinami tik viena aplinkybe – konservatoriai negali užsiimti jokiais kitais veiksmais, valdydami šią istoriją, apart tais, kuriais užsiima dabar, nes bet kokie kiti veiksmai jiems būtų dar blogesni.

O va ši gerbiamo žurnalisto T. Ignatavičiaus išsakyta tezė, manau, yra esminė. Konservatoriai paprasčiausiai negali pripažinti piliečiui K. B. į Čilę nutekinę duomenis apie tai, kad čia būtent dėl jo teisinės neliečiamybės panaikinimo Generalinė prokurorė ketina kreiptis į Seimą. Nes jei jie šią aplinkybę (kuri, mano nuomone, yra visiškai akivaizdi) pripažintų, jiems tektų atsakyti į dar vieną esminį klausimą: o iš kur konservatoriai tą lemtingą penktadienį apie tai sužinojo? Apie tai, kad galima pedofilija yra įtariamas būtent jų frakcijos narys K. B.?

Mano asmeniniu subjektyviu vertinimu, šiuo atveju egzistuoja trys tokio konservatorių sužinojimo alternatyvos:

Alternatyva pirma: Generalinė prokurorė penktadienio susitikimo su Seimo pirmininke metu įvardino konkretų Seimo narį. Tačiau, nors šį susitikimą Generalinė prokurorė ir Seimo pirmininkė prisimena skirtingai, tačiau abi tvirtina, kad konkretus Seimo narys įvardintas nebuvo. Taigi, jei konservatoriai pasakytų, kad sužinojom iš Generalinės prokurorės, tuomet konservatorių žodis būtų statomas prieš Generalinės prokurorės žodį. Kadangi Generalinė prokurorė šioje situacijoje atrodo, kol kas, gerai, nesimėto, nesivelia, o ir kažkokio aiškaus intereso kažką slėpti neturi, maža tikimybė, kad konservatorių žodis nusvertų Generalinės prokurorės žodį.

Alternatyva antra: įvyko būtent taip, kaip išdėstė vienas iš opozicijos lyderių – Saulius Skvernelis. Seimo pirmininkė, iš Generalinės prokurorės sužinojusi apie šią istoriją ir sužinojusi BK straipsnius, o taip pat, kas šiuose straipsniuose parašyta (kaip jau ne kartą esu rašęs anksčiau), šia istorija pasidalino su Ministre pirmininke, su kuria Seimo pirmininkė susitiko netrukus. O tuomet Ministrė pirmininkė davė, kaip sakoma, „zadaniją“ vienam iš savo patarėjų, kuris susijęs su teisėsauga, skambinti ir išsiaiškinti, prieš ką yra vykdomas konkretus ikiteisminis tyrimas pagal konkrečius BK straipsnius. Minimi BK straipsniai yra reti, o dar jei visi trys iš karto – labai menka tikimybė, kad Lietuvoje būtų vykdomas dar bent vienas kitas ikiteisminis tyrimas, kuris būtų vykdomas pagal minėtus konkrečius tris BK straipsnius. Tačiau čia yra vienas niuansas – jei premjerės patarėjas kažkam paskambino ir liepė „patikrinti sistemą“ – sistemoje toks „patikrinimas“ atsispindės. Nebent premjerės patarėjas būtų skambinęs tiksliai tam, kas apie konkretų ikiteisminį tyrimą būtų žinojęs ir be sistemos patikrinimo. Tuomet taip, sistemoje toks skambutis neatsispindėtų.

Jei būtų nustatyta, kad TS-LKD apie ikiteisminį tyrimą jų frakcijos nario K. B. atžvilgiu sužinojo būtent tokiu būdu, kokiu kaip prielaidą iškėlė S. Skvernelis, tai būtų šakės. Dar stipriau už pačią galimos pedofilijos istoriją. Ristųsi daug galvų, o ir to vargiai užtektų. Va tuomet jau atsirastų pagrindas papildomiems ikiteisminiams tyrimams pradėti. Todėl, jei teisinga yra būtent ši alternatyva, visiškai natūralu, kad konservatoriai eina į totalinės gynybos būseną, pasiruošę kautis iki paskutinio savo Seimo nario, kad tik niekas nepaaiškėtų.

Tačiau egzistuoja ir alternatyva trečia: pilietis K. B. gal ir nežinojo apie jo atžvilgiu dar 2022 m. lapkritį pradėtą ikiteisminį tyrimą. Tačiau pilnai galėjo žinoti apie šią istoriją iš vaikų tėvų ar jų aplinkos. Galėjo sulaukti pretenzijų ar bent pranešimų, kad „va dabar tau tai šakės bus“. Ir tokiu atveju esmine galėtų tapti TS-LKD frakcijos seniūnės Radvilės Morkūnaitės – Mikulėnienės nurodyta aplinkybė, kad pilietis K. B. nuo praeitos vasaros ne kartą išreiškė abejones dėl savo, kaip Seimo nario, veiklos, išreiškė norą trauktis. Nors frakcijos seniūnė šią aplinkybę pateikia taip, tarsi pilietis K. B. būtų neradęs savęs Seimo nario poste, tačiau viskas galėjo būti kiek kitaip: pilietis K. B. kažkam iš frakcijos ar partijos vadovybės galėjo pasipasakoti apie jo atžvilgiu kilusias problemas. Tai galėjo būti pateikta kaip: „kilo nesusipratimas“; „patekau į bėdą“; „iškilo konfliktas“, kt., tačiau galėjo būti įvardinta, dėl ko tas „nesusipratimas“ kilo. Ir, susidarius tokiai situacijai, galėjo būti visai natūralus piliečio K. B. noras trauktis iš Seimo, kad toliau viską galėtų spręsti kaip privatus asmuo.

Ir, kai (kaip labai tikėtina) tą lemtingą penktadienį Seimo pirmininkė perpasakojo Ministrei pirmininkei apie Generalinės prokurorės planus, frakcijos vadovybė, net ir Generalinei prokurorei neminėjus nei Seimo nario vardo pavardės, nei frakcinės priklausomybės, jau daugiau mažiau susigaudė, apie ką kalba eina. Todėl staigiai pranešė piliečiui K. B., kad viskas, šakės, dabar pat dėk mandatą, nes kitaip čia viskas viešojoje erdvėje sprogs. Jei teisinga pasirodytų besanti būtent ši alternatyva, tai reikštų, kad frakcijos vadovybė apie situaciją žinojo ar bent jau numanė pakankamai senai, dėl to jokių veiksmų nesiėmė, bandė ją nuslėpti, todėl visi frakcijos atstovų teiginiai apie „šoką“, „pritrenkimą“, kt., taptų visiškai nepagrįstais, o partija patektų į tokią viešųjų ryšių mėsmalę, kad sunkiai partijai dovanotų net ištikimiausi rinkėjai.

Taigi, gerbiamieji, kaip matote, gali būti, kad „totalinės gynybos“ strategija, kurią TS-LKD partija taiko dabar, yra jiems mažiausiai blogiausia. Nes, jei pavyktų sėkmingai šią „totalinės gynybos“ strategiją įgyvendinti sėkmingai ir neleisti išsiaiškinti tikrųjų aplinkybių, kurioms esant piliečiui K. B. buvo nutekinta informacija, tai reikštų partijos vienareikšmiškus politinius nuostolius, tačiau tokie nuostoliai nekeltų grėsmės partijos išlikimui. Ištikimieji partijos rinkėjai partiją vis tiek išlaikytų virš vandens. Savo ruožtu, jei būtų išsiaiškintos tikrosios aplinkybės, TS-LKD partijos išlikimas jau atsiduria po labai dideliu klaustuku.