Bažnyčia Lietuvoje išgyvena sunkius išbandymus. Ir ne tik pas mus. Ilgą laiką Europą stiprinusios ir kultūrinę vienybę skatinusios krikščioniškos šaknys silpsta.
Iššūkių bažnyčiai tik didėja
Ženklų smūgį krikščionybei sudavė 2002 – 2003 metais dirbęs Europos Konventas. Jis parengė Sutartį dėl Konstitucijos Europai, kurioje krikščionybei, kaip vienai iš mūsų bendrųjų vertybių, vietos jau nebeliko. Išsižadėjusi savo šaknų Europa pasirinko labai miglotą ateitį.
Liberaliai nusiteikusiai tuometinei Lietuvos valdžiai ši Sutartis labai tiko ir patiko. Seimas ją 2004 m. ratifikavo pirmasis Europos Sąjungoje ! Po to šią Sutartį ratifikavo dar 17 ES šalių. 2005 m. gegužę Prancūzijos ir birželį Olandijos piliečiai referendumuose atmetė dokumentą, todėl jis taip ir neįsigaliojo. Nepaisant to, Europa ir toliau nenori semtis išminties iš savo tradicijų.
Natūralu, kad tokio požiūrio į bažnyčią fone pasitikėjimas ja menksta ir mūsų šalyje. Bažnyčia pasitiki jau tik mažiau kaip pusė Lietuvos gyventojų. O juk prieš du dešimtmečius pasitikėjimas ja buvo vienas iš aukščiausių.
Pastaraisiais metais atsirado naujas prieš bažnyčią nukreiptas reiškinys – politikos, madų, elgesio įtakotukai įsisuko ir į religijos lauką. Vienas po kito viešoje erdvėje pasirodo jaunų žmonių pasipuikavimai apie atsiribojimą nuo katalikų bažnyčios. Jie giriasi, kad tai padaryti pavyksta greitai ir lengvai, kviečia ir kitus pasielgti jų pavyzdžiu.
Įkandin jaunimo tarška net ir kai kurių universitetų profesoriai. Jie siekia pašalinti nuodėmės sąvoką, kaip atgyveną „pažangiame“ pasaulyje. Tuos, kurie mano kitaip jie vadina visuomenės skaldytojais. Čia verta priminti ir žymaus bankininko prieš dešimtmetį pasakytus žodžius, kad etika ir moralė – ne šio pasaulio dimensija.
Kristaus sekimo kelią tokie išmanėliai siūlo keisti į pinigais, blizgučiais ir malonumais grįstą kelią link bedvasės vartotojiškos laimės. Ir tuo didžiuojasi.
Religinė bendruomenė skaudžiai nukentėjo ir dėl itin griežtų Covid – 19 pandemijos valdymo priemonių. Sumenko organizaciniai svertai, sutrūkinėjo nusistovėję ryšiai ir finansinės paramos srautai.
Bažnyčių durys užveriamos ir dėl infliacijos
Karo Ukrainoje padariniai, didžiulė infliacija vėl sunkia našta užgulė tikinčiųjų bendruomenės pečius. Sparčiai išaugus energetinių išteklių kainoms Lietuvoje veikiančios religinės bendruomenės neišgali apmokėti sąskaitų už elektrą ir dujas. Joms jau nepakanka tikinčiųjų paaukotų lėšų. Mažėja ir aukotojų skaičius, ypatingai kaimuose ir miesteliuose.
Bažnyčios dabar priverstos tuštinti juodai dienai rezervuotus pinigus, sumažinti šildymą ar visai jo atsisakyti nešventinėmis dienomis, net mažinti mišių skaičių ir griebtis kitų radikalių priemonių. Tikintieji, o ypač senjorai ir vaikučiai priversti kęsti šaltį vos šildomose šventovėse.
Atsižvelgdama į susidariusią padėtį Seimo narių grupė parengė kai kurių įstatymų pakeitimo projektus, kuriuose siūloma nustatyti, kad Lietuvoje veikiančioms tradicinėms ir valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms būtų taikomi tokie patys elektros energijos ir dujų kainos ir tarifai, kaip buitiniams vartotojams.
Deja, Vyriausybė nepritarė Seimo narių siūlymui. Elektros ir dujų tarifai religinėms bendruomenėms ir ateityje bus taikomi tokie patys kaip komercinėms įmonėms ar įstaigoms, siekiančioms pelno ir didesnių pajamų.
77 proc. Lietuvos gyventojų – katalikai
2011 m. Lietuvos gyventojų surašymo metu Romos katalikų religinei bendruomenei save priskyrė 77 proc. gyventojų. Mūsų šalyje veikia daugiau kaip vienas tūkstantis bažnyčių ir koplyčių. Neseniai Rokoniuose, netoli Šeduvos, iškilo nauja raudonšonė bažnyčia, kurią savo lėšomis pastatė šio krašto geradarys ūkininkas Kazimieras Masilionis.
Turime Vilniaus ir Kauno arkivyskupijas ir penkias vyskupijas: Kaišiadorių, Panevėžio, Šiaulių, Telšių ir Vilkaviškio bei Kariuomenės Ordinariatą.
Lietuvoje yra daugiau kaip septyni šimtai parapijų, jose tarnauja apie 850 kunigų. Kunigų seminarijose Vilniuje, Kaune ir Telšiuose studijuoja kelios dešimtys jaunuolių. Šalyje veikia 13 vyrų vienuolijų ir 41 moterų vienuolija. Bendras vienuolių skaičius viršija septynis šimtus.
Šalyje veikia kelios pradinės ir ikimokyklinės katalikiškos krypties švietimo įstaigos, daugiau kaip dvidešimt nevalstybinių katalikiškų mokyklų ir valstybinių katalikiškos krypties mokyklų.
Tikintieji susibūrę į daugiau kaip tris dešimtis įvairių katalikiškų organizacijų, draugijų, sąjūdžių. 2021 m. buvo įkurta Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga. Be to, veikia dešimt katalikiškų muziejų ir kultūros centrų, apie dvidešimt globos įstaigų, labdaros ir paramos fondų bei rekolekcijų namų.
Bažnyčios – mūsų istorijos ir mūsų ateities dalis
Lietuvos katedros, bažnyčios ir koplyčios yra ne tik harmoningo kraštovaizdžio dalis. Tai mūsų didingos šventovės, krikščioniškos etikos ir moralės skleidėjos, neatsiejama mūsų istorijos ir kultūros dalis. Mūsų tautos dvasinis pradas. Kol bus gyvas mūsų tikėjimas ir tautiškumas, tol gyvuos ir mūsų tauta.
Bažnyčia, globojanti šeimą ir prigimtines žmogaus teises, skleidžianti pasitikėjimą ir meilę neabejotinai prisideda prie visuomenės bendrojo gėrio. Tai ypač aktualu dabar, kai pasaulis gyvena moralinių ir kitokių krizių sumaištyje, kai vyksta nuožmi kova už žmonių protus ir sielas, kai daugėja kompromisų su sąžine vardan egoistinių interesų.
Vertybių perkainojimo pavojaus akivaizdoje mums reikia drąsiau ieškoti bažnyčios artumos, o bažnyčiai – drąsiau naudotis savo balsu. Šalia mokslo, šalia filosofijos balso.
Bažnyčioje atrandame tikrą meno lobyną, grožimės baroko, klasicizmo, neogotikos ar kitais architektūros stiliais, freskomis, mozaikomis, tapyba, skulptūromis ir muzika, poezija ir oratoriniu menu. Bet tai, ką pamatome ir išgirstame yra tik pradžia. Pasinėrę į Šv. Mišių paslaptį, pajuntame šventę, kuri veda mus link bendrystės ir kitų aukštesnių vertybių.
Pagalvokime, ką galėtume nuveikti šiais metais tobulindami save ir stengdamiesi po savęs palikti geresnį pasaulį. Nepraleiskime nuostabios galimybės praturtinti savo gyvenimo kelią.
Laikraštis ŠIANDIEN
