2024-11-25, Pirmadienis

„Lidl“ lietuviškumo istorija: per šešerius metus bene keturiskart daugiau lietuviškų tiekėjų

Pirmosios „Lidl“ parduotuvės Lietuvoje atsidarė prieš beveik šešerius metus, 2016 metų birželio mėnesį. Jau nuo pirmųjų darbo dienų parduotuvių lentynose buvo galima rasti 322 lietuviškus produktus, kuriuos tiekė 60 gamintojų. Per pastaruosius metus „Lidl“ lietuviškumo istorija tik tęsėsi ir augo. Apie tai „Lidl“ komanda ir jų tiekėjų atstovai papasakojo specialiame renginyje „Lietuviškumo istorija”.

Keturiskart daugiau lietuviškų tiekėjų

Pastaruosius šešerius metus plėtėsi ne tik pats „Lidl“ parduotuvių tinklas, bet ir lietuviškų prekių asortimentas jose. Per šį laiką lietuviškų tiekėjų skaičius išaugo beveik keturis kartus, nuo 60 iki 239 tiekėjų. Šiandien „Lidl“ parduotuvių lentynose jau galima surasti 700 produktų. Tarp jų – pienas, duona, įvairios dešros, sūriai, salotos, daržovės, ledai ir kitos pirkėjų pamėgtos prekės.

„Lidl Lietuva“ pirkimų tarnybos vadovė Ilona Čiužienė sako, kad itin didelis lūžis plečiant partnerystes įvyko karantino metu. „Džiaugiamės, kad tuo sunkiu laiku galėjome padėti smulkesniems gamintojams išsilaikyti, o kartu su jais savo pirkėjams pasiūlyti gerokai platesnį lietuvišką asortimentą už mažą kainą“, – sako I. Čiužienė.

Lietuviški net ir privatūs „Lidl“ prekės ženklai

„Lidl“ parduotuvių lentynose galima rasti gerai žinomų ir pamėgtų lietuviškų prekės ženklų, taip pat Lietuvoje užaugintų vaisių bei daržovių. Tiesa, čia svarbu prisiminti faktą, kad net 90% Lidl asortimento sudaro privatūs prekių ženklai. Bet dar ne visi žino, kad ir privačiais „Lidl“ prekės ženklais pažymėti produktai, pavyzdžiui „Pilos“ pieno produktai, „Baroni“ ir „Pikok“ mėsos produktai, „Mano duona“ ir kiti, yra gaminami ir Lietuvoje.

Pavyzdžiui, „Pilos“ pieno produktus ar „Ballino“ ledus gamina „Rokiškio sūris“, „Varėnos pienelis“, „Žemaitijos pienas“, „Klaipėdos pienas“. „Baroni“ ir „Pikok“ mėsos produktais rūpinasi „Nematekas“, „Samsonas“, o gardžiais duonos gaminiais „Lidl“ lentynas užpildo „Mantinga“.

Lietuviškiausios – duonos bei pieno produktų lentynos

Lietuviškų prekių dalis parduotuvių lentynose sudaro ženklią „Lidl“ siūlomų produktų dalį. Šiuo metu 45 proc. šviežios mėsos, 65 proc. bazinių pieno produktų ir net 90 proc. supakuotos duonos „Lidl“ lentynose yra gaminami Lietuvoje.

„Lidl Lietuva“ pirkimų skyriaus vadovas Domantas Vizbaras sako, kad pirkėjai visose šalyse vertina vietinius produktus, ypač pieno kategorijoje. „Kalbant apie bazinius pieno produktus, tokius kaip pienas, grietinė, varškė, net du iš trijų „Lidl“ lentynose esančių produktų yra lietuviški. Lietuviška pieno produkcija, pavyzdžiui, reikšminga dalis „Pilos“ varškės sūrelių atkeliauja iš „Varėnos pienelio“ gamyklos, o „Lidl“ privataus prekės ženklo ledus „Ballino“ gamina „Klaipėdos pienas“ bei „Vikeda“, – pasakoja D. Vizbaras.

Kilmės šalis lietuviams itin svarbi

„Lidl Lietuva“ užsakymu bendrovės „Norstat“ sausio mėnesį atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos metu paaiškėjo, kad renkantis maisto produktus, kilmės šalis – vienas svarbiausių kriterijų pirkėjams.

Įdomu tai, kad produkto kilmės šalis žmonėms vis svarbesnė tampa su amžiumi. 18-34 m. amžiaus grupėse produkto kilmė aktuali vos 16 proc. apklaustųjų, 35-54 m. amžiaus grupėse susidomėjimas auga iki 30 proc. Vyresniems nei 65 m. žmonėms produkto kilmės šalis yra svarbi net kas antram respondentui.

Dalius Trumpa, „Rokiškio sūris“ vadovas sako, jog kartu su „Lidl“ dirba nuo pat 2016 m.: „Džiaugiamės, kad kartu su „Lidl“ esame nuo pat pradžių, jau pirmaisiais metais turėjome metinį kontraktą, kas tuo metu buvo ir didelis laimėjimas, ir didelė atsakomybė. Šis bendradarbiavimas mums padeda konkuruoti su didžiaisiais Europos gamintojais, sumokėti daugiau mokesčių, mokėti didesnius atlyginimus“, – sako D. Trumpa.

„Rokiškio sūris“ 55 proc. visos produkcijos gamina būtent privatiems prekės ženklams. Anot D. Trumpos, „Lidl“ keliami reikalavimai privačios etiketės produktams – vieni griežčiausių rinkoje. „Viena vertus, tai sukuria daugiau darbo, reikia daugiau pastangų. Bet tai taip pat suteikia mums galimybę tobulėti ir užtikrintai parodyti rinkai, kad mūsų kokybė yra vienu laipteliu aukščiau“, – pasakoja D. Trumpa.

Lietuviški produktai atranda ir naujas rinkas

Lietuviški produktai vertinami ir mėgstami ne tik Lietuvoje. 2022 m. duomenis lietuviška produkcija kartu su „Lidl“ buvo eksportuota net į 26 šalis, o bendra eksportuotos produkcijos vertė siekė 59,8 mln. eurų.

Algirdas Gauronskis, įmonės „Vikeda“ vadovas, pasakoja, kad Lietuvoje pagaminti „Ballino“ ledai, bendradarbiaujant su „Lidl“, eksportuojami net į 14 šalių. Pagrindinės rinkos yra Lenkija, Čekija, Slovakija, pernai pradėta daug ir sėkmingai eksportuot ir į Latviją bei Estiją. „Didieji Europos ledų gamintojai ledus gamina iš grietinėlės ir žaliavinio, apdoroto pieno, o mes savo ledams naudojame natūralų šviežią pieną, kuris pas mus atkeliauja tiesiai iš ūkių. Tikime, kad žmonės visoje Europoje pajaučia ir įvertina ne tik puikų lietuviškų ledų skonį, bet ir jų kokybę bei kainą“, – pasakoja „Vikeda“ vadovas.

Iš viso „Vikeda“ eksportuoja net 64 proc. savo produkcijos. „Mūsų verslo tvarumui būtinas aukštas eksporto procentas, kuris padeda išlyginti ledų pardavimų sezoniškumą. Lietuvoje ledų vartojimas priklauso ne tik nuo metų laiko, bet net ir nuo konkretaus oro. Eksportas į kitas šalis padeda tai stabilizuoti. Nors iš pirmo žvilgsnio ledai visų pirma asocijuojasi su karščiu ir pietų Europos šalimis, bet ledus itin mėgsta ir visus metus nuosekliai vartoja skandinavai. Europoje pirmauja suomiai, kur vienas gyventojas suvalgo net 14.2 litrų ledų per metus“, – pasakoja A. Gauronskis.

Daugiau informacijos:
Dovilė Ibianskaitė
Marketingo departamentas
UAB „Lidl Lietuva“
Tel. +370 66 560 568
dovile.ibianskaite@lidl.lt

Reklama

Susiję straipsniai

Edvardas Čiuldė. Kas čia yra Vingių Jonas, o kas – sofistai?

Jeigu labai norisi, su pritemtos vaizduotės pagalba Remigijų Žemaitaitį galima pavadinti Vingių Jonu, tačiau net ir labai norint,...

Šiaurės Europos šalys atsisako kurti visuomenę be grynųjų pinigų

Dėl hibridinio karo ir kibernetinių atakų, kuriomis kaltinamos prorusiškos grupuotės, padažnėjimo Šiaurės Europos šalys imasi atsargumo priemonių –...

Nuo balso tausojimo iki suplanuotos dienotvarkės: kas svarbu dainininko kelyje

Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre vyko didžiulio auditorijos dėmesio sulaukęs antrasis tarpdisciplininis simpoziumas „Žmogus kuria balsą“. Besidomintieji...

Karas Ukrainoje. Tūkstantis penktoji (lapkričio 24) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Niekada nebuvo ir vėl. Anksčiau minėjome, kad atakuodami Ukrainos teritoriją S300/400 raketomis rusai prisižais. Juk...