Praėjusieji metai buvo paskelbti Romo Kalantos metais. 2022 metais sukako 50 metų nuo Romo Kalantos žūties. Šiemet minime šio laisvės šauklio 70 metų gimimo sukaktį.
Maištaujantis moksleivis
Romas Kalanta gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje. Iki 1963 m. jis su tėvais ir dviem broliais gyveno Alytuje, vėliau šeima persikėlė gyventi į Kauną. Mokėsi šio miesto 6-ojoje aštuonmetėje mokykloje, o vėliau – 18-ojoje vidurinėje mokykloje.
Mokykloje jis rašė eilėraščius, sportavo, grojo gitara. Buvo lėtas, taikaus būdo, nelinkęs atvirai bičiuliautis. Turėjo savybę kovoti su neteisybe ir melu.
Dar mokykloje jam rūpėjo tautiniai klausimai, o saviraišką smaugianti politinė santvarka nepatiko. Protestuodamas nešiojo ilgus plaukus, buvo praktikuojantis katalikas. Dėl jo pažiūrų mokykloje vis kildavo įvairių konfliktinių situacijų. 1971 m. jį pašalino iš komjaunimo. R. Kalanta nebaigė vidurinės mokyklos, nes neišlaikė istorijos egzamino. Marksistinės – lenininės istorijos dogmos jam buvo svetimos. Teko pereiti mokytis į Kauno 5-ąją vakarinę vidurinę mokyklą.
Gyvas fakelas vardan Lietuvos
1972 m. gegužės 14 d. sekmadienio vidurdienį prie Kauno Muzikinio teatro, esančio Laisvės alėjoje, R. Kalanta apsipylė benzinu ir, šaukdamas „Laisvę Lietuvai!“, padegė save. Medikams nepavyko išgelbėti jaunuolio gyvybės. Viso kūno nudegimai buvo didžiuliai. Asmeninėje užrašų knygelėje liko įrašas: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka.“
Tuometinė valdžia, bijodama galimų protestų, ėmėsi klaidinančių veiksmų. Laidotuvės įvyko gegužės 18 d. dviem valandom anksčiau, nei buvo numatyta, be to, kitose, nei planuota kapinėse – Romainiuose.
Prie R. Kalantos namų, Panerių gatvėje, į laidotuves susirinko daug žmonių, tačiau paaiškėjus, kad jos jau įvyko, žmonės patraukė į R. Kalantos žūties vietą ir ten padėjo gėles. Iš tulpių buvo sudėliotas žodis LIETUVA.
Gegužės 18-ąją ir 19-ąją Kaune vyko masinės jaunimo demonstracijos, susirėmimai su milicija. Daugiau nei trijų tūkstančių žmonių minia skandavo šūkius „Laisvę Lietuvai!“, „Šalin okupantus!“ Mieste buvo platinami atsišaukimai „Tegyvuoja nepriklausoma Lietuva!“.
Plačiai nuvilniję protestų aidai
Sovietų okupacinė valdžia prieš manifestantus panaudojo ne tik miliciją, bet ir kariuomenės desantininkų bei Vidaus reikalų ministerijos specialius karinius būrius. Protestuotojai buvo žiauriai mušami, buvo suimta daugiau kaip 400 asmenų. Iš jų apie pusšimtis patraukta administracinėn atsakomybėn.
Aktyviausieji – Vytautas Kaladė, Antanas Kačinskas, Rimantas Baužys, Kazys Grinkevičius, Vytautas Žmuida, Jonas Prapuolenaitis, Juozas Macijauskas ir Virginija Urbonavičiūtė nuteisti laisvės atėmimu. Demonstracijose dalyvavę studentai buvo pašalinti iš aukštųjų mokyklų arba paimti į sovietinę kariuomenę.
Kauno demonstracijų aidas nusirito per visą Lietuvą. Miestuose ir miesteliuose plito antisovietiniai atsišaukimai, keliamos Trispalvės, moksleiviai slapta segėjo nepriklausomos Lietuvos simboliką.
Jau 1972 m. gegužės 20 d. pasaulį pasiekė žinios apie Romo žūtį ir neramumus Kaune. Šie įvykiai buvo plačiai nušviesti Vakarų spaudoje, buvo primenama ir Lietuvos inkorporavimas į SSRS. R. Kalanta tapo neginkluotojo antisovietinio pasipriešinimo simboliu.
Laikraštis „ŠIANDIEN“
Romas Kalanta tikrasis lietuvių tautos didvyris. Jis paaukojo save, nes nežinojo geresnio pasipriešinimo būdo. Tai ne išgarsintas ne pagal nuopelnus A. Terleckas, kurio anūkas Seime per iškilmes pareiškė, kad reikia puoselėti valstybę, o ne lietuvių tautą.
Romas Kalanta tikrasis lietuvių tautos didvyris. Jis paaukojo save, nes nežinojo geresnio pasipriešinimo būdo. Tai ne išgarsintas ne pagal nuopelnus A. Terleckas, kurio anūkas Seime per iškilmes pareiškė, kad reikia puoselėti valstybę, o ne lietuvių tautą.
Skaudi jauno žmogaus, didžiojo Lietuvos patrioto kankinanti mirtis, Amžinai gyvensi mumyse, brangus Romai.Kol bus gyvas nors vienas lietuvis.