Istorinė byla už valdžios kritiką – advokatas I.Vėgėlė pateikė 3 prašymus

Vytas VARUNGIS

Advokatų garbės teismas pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje pradėjo nagrinėti advokatui už valdžios kritiką iškeltą drausmės bylą. Teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos ir aktyvisto Andriaus Tapino taikinyje – buvęs Advokatų tarybos pirmininkas, potencialių kandidatų į prezidentus trejete esantis prof. dr. Ignas Vėgėlė.

Pagal A.Tapino skundą

Antradienį apie tris valandas Advokatų garbės teismas nagrinėjo savo nario, buvusio Advokatų tarybos pirmininko, potencialių kandidatų į prezidentus trejetuke esančio 47 metų advokato prof. dr. Igno Vėgėlės drausmės bylą, tačiau verdikto dar teks palūkėti. Šį kartą tik buvo išklausyti ir priimti šalių prašymai, duotas laikas jiems išnagrinėti.

Kaip rašė „Vakaro žinios”, nuostabą sukėlusią bylą teisingumo ministrė E.Dobrovolska iškėlė pernai rugsėjo pabaigoje po didelio atgarsio visuomenėje sulaukusio I.Vėgėlės straipsnio „Gerovės valstybė”. Pasak jos, taip pasielgė dėl to, kad „advokatas viešojoje erdvėje pasisakydamas apie asmenų, kurie organizavo paramą COVID-19 pandemijos metu ir karo Ukrainoje metu, veiklą (pasisakymai pateikti naujienų portale „Delfi” ir įrašuose socialinio tinklo „Facebook” paskyroje), galėjo suklaidinti visuomenę, sudarydamas prielaidas nepagrįstai abejoti nurodytų asmenų veiklos sąžiningumu ir skaidrumu, t. y., kad asmenys tinkamai ir laiku neįvykdė pareigos atsiskaityti už paramą arba paramą panaudojo ne tiems tikslams, kuriems ji buvo renkama”.

Kaip manoma, ministrė galimai sušoko pagal „Laisvės TV” įkūrėjo, visuomenininko Andriaus Tapino dūdelę. Šis jai pateikė 8 puslapių skundą, kaip pastebėta, surašytą teisiškai nepriekaištingai.

Paprašė nutraukti bylą

I.Vėgėlė posėdyje kolegų pirmiausia paprašė, kad nuo bylos nagrinėjimo nusišalintų du E.Dobrovolskos paskirti teismo nariai. Vienas iš jų, žiniasklaidos ir intelektinės teisės srityje besispecializuojantis advokatas Andrius Iškauskas, šioje byloje netgi paskirtas pranešėju.

Garbės teismą sudaro penki nariai. Trys iš jų išrinkti advokatų visuotiniame susirinkime.

„Ministrės paskirti nariai, kuriuos ji gali ir atšaukti, mano byloje negali realiai būti objektyvūs. Ministrė juos paskyrė, kai A.Tapinas viešai paskelbė, kad kreipsis į garbės teismą”, – „Vakaro žinioms” komentavo I.Vėgėlė.

Tačiau į šį prašymą minėti ministrės paskirti kolegos numojo ranka. Taip pat advokatas pateikė prašymą nutraukti bylą, nes, jo įsitikinimu, ministrė procedūriškai pažeidė visą eilę teisės aktų: „Ji priėmė sprendimą man iškelti drausmės bylą, bet nesuteikė teisės atsiliepti. Ministrė viršijo savo įgaliojimų ribas – keldama bylą konstatavo pažeidimus, o tai gali atlikti tik Advokatų garbės teismas. Ji viešai apie mane įžeidžiai atsiliepė ir žemino. Tai rodo šališkumą ir suinteresuotumą”.

I.Vėgėlė dar paprašė stabdant bylą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir kelti klausimą, ar Europos Sąjungos teisę atitinka Lietuvoje įtvirtinta sistema, kai ministrės neriboja jokie teisės aktai, kokius, kaip garbės teismo narius skirti ir kt.

Savo prašymus pateikė ir A.Tapinas. Kitas teismo posėdis numatytas gegužės 23 d.

Įžvelgė interesų konfliktą

Kaip anksčiau stebėjosi I.Vėgėlė, pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje drausmės byla keliama už valdžios kritiką – dėl straipsnio, kuriame ironiškai nagrinėjama Lietuvos kaip gerovės valstybės padėtis ir netinkami valdymo sprendimai. Pasak advokato, buvo atskleistas Labdaros ir paramos įstatymo neskaidrumas ir galimos korupcijos rizikos, o šias jo abejones vėliau patvirtino Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Beje, straipsnyje A.Tapino pavardė nebuvo paminėta. I.Vėgėlė tik ironizavo: „Atskleidžiu paslaptį – nei vienas subjektas, teikęs paramą ar labdarą per pandemiją, šios pareigos laiku (iki gegužės 1 dienos) neatliko. Gal nebuvo jokios paramos? Tas pats ir su pagalba Ukrainai? Atviras ir viešas klausimas: ar VMI nubaudė kokią įstaigą ar įmonę, gal girdėjome apie patikrinimus? Ne, baikit, kam? Gavai labdaros ir – į užsienį pokerio žaisti. Žiūrėk ir išloši labdaringus pinigus…”

Vėliau I.Vėgėlė komentavo, kad bet kokio asmens garbė ir orumas ginami visų pirma civiline tvarka: „Kodėl minėtas FB vartotojas nesikreipia į teismą? Nes visiems teisininkams akivaizdu, kad nėra pagrindo laimėti nei civilinės bylos, nei tuo labiau baudžiamojo persekiojimo. A.Tapinas, kuris, kiek man yra žinoma, yra Laisvės TV vienas iš dalyvių, per 2020-ųjų Seimo rinkimus atvirai rėmė dabartinę ministrę, kuri yra Laisvės partijos deleguota atstovė Vyriausybėje. Tai yra ne tik akivaizdus interesų konfliktas, bet galėtų būti ir daug daugiau”.

I.Vėgėlė prisiminė ir E.Dobrovolskos skeptišką atsiliepimą apie jo įžanginį žodį 2021 m. rugpjūtį visuotiname advokatų susirinkime, kai kritikavo žmogaus teises pažeidžiančius sprendimus valdant pandemiją: „Persekiojimas už kritiką ribojant saviraiškos laisvę. Interesų konfliktai. O gal net piktnaudžiavimo tarnyba ar prekybos poveikiu požymiai. Trūksta įrodymų? Skaitykite toliau”.

Dvigubi standartai?

Sprendimą iškelti drausmės bylą advokatui gali priimti Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras. Pastarasis jį gali priimti be tyrimo, be šalių išklausymo. Tačiau tokia teise ministras naudojasi ypač retai – dabar skaičiuojami bene 3 atvejai. Net du iš jų yra E.Dobrovolskos sąskaitoje. Pernai kovą ji iškėlė drausmės bylą ir dar vienam advokatui dėl socialiniame tinkle išdėstytos nuomonės.

Beje, 2022 m. gruodžio viduryje Seimo narys Aidas Gedvilas, surinkęs 17 parlamentarų parašus, kreipėsi į ministrę, prašydamas iškelti drausmės bylą Garbės teismo nariui A.Iškauskui dėl to, kad šis, kaip teigta, ilgą laiką sistemingai pažeidinėjo profesinei veiklai taikomus reikalavimus, nes dirbo kitoje darbo vietoje, nei viešai deklaruota advokatūroje. O tai advokatams įstatymas imperatyviai draudžia.

Tačiau E.Dobrovolska dėl minėto advokato tik kreipėsi į Advokatų tarybą. A.Gedvilui teliko komentuoti: „Ministrės sprendimuose – akivaizdus dvigubų standartų taikymas. Prof. I. Vėgėlė jos kreipimesi į Advokatų garbės teismą buvo be teismo nuteistas. Iš esmės ministrės rašte buvo konstatuoti jo tariamai padaryti pažeidimai, kuriuos garbės teismui palikta tik patvirtinti. Nors I.Vėgėlės vienintelė kaltė ta, kad jis naudojasi jam Konstitucijoje garantuota teise kritikuoti valdžią. Tariami pažeidimai neturi nieko bendro su profesine veikla. Negana to, teisingumo ministrė plenarinių posėdžių metu tyčiojosi, kad „šiuo metu yra vėgėlės žvejybos draudimo sezonas”.