Internetas mūsų gyvenime tapo toks svarbus, kad jo dingimą sunku įsivaizduoti. Gyvenimas be interneto dabar atrodo panašus į apokalipsę.
Beveik begalinis duomenų kiekis būtų prarastas amžiams. Šiais laikais beveik visa informacija visame pasaulyje yra saugoma internetiniuose serveriuose – nuo banko sąskaitų numerių iki nesvarbių tekstinių pranešimų ir slaptų dokumentų, priklausančių vyriausybėms ir įmonėms. Ji ir mūsų gyvenimo vaizdai išnyktų per sekundę, tarsi staigus visos žmonijos atminties praradimas.
Remiantis 2021 m. skaičiavimais, daugiau nei 4,6 milijardo žmonių visame pasaulyje yra prisijungę prie interneto. Tai beveik 60 proc. pasaulio gyventojų.
Internetas yra pagrindinis daugelio ekonominės veiklos rūšių komponentas. Ūkininkas galėtų toliau dirbti savo laukus, bet bet koks biuro darbas būtų neįmanomas.
Kelionės būtų neįsivaizduojamos. Nuo duomenų, kurių reikia oro transporto bendrovėms, iki dokumentų, kurių negalima patikrinti neprisijungus prie kompiuterio: internetas yra nepaprastai svarbus tarptautinėms kelionėms. Patikrinti atvykėlių į šalį būtų neįmanoma.
Kai kurie ekspertai mano, kad visuomenė galėtų ištverti be interneto 48 valandas, tačiau po to įsivyrautų anarchija.
Išnykus internetui, sugrįžtų fiksuotojo ryšio telefonai ir fakso aparatai. Kai kurie tikriausiai net negirdėję apie juos.
Ispanų rašytoja Esther Paniagua knygoje „404 klaida“ (2021) rašo, kad tai pakeistų mūsų tikrovės suvokimą. Pradėtume žiūrėti į pasaulį tiesiogiai, ne per žiniatinklio naršykles. Nutrūkus „Facebook“, „Instagram“ ar „Twitter“ srautui, susidurtume su nauja tikrove.
Kai kurie ekspertai mano, kad visuomenė galėtų ištverti be interneto 48 valandas, tačiau po to įsivyrautų anarchija.
Internetą valdo privačios bendrovės. Technologijos įmonės valdo serverius, naršykles ir visa, kas sudaro tą visatą. Vyriausybės ne daug gali padaryti, kad atkurtų skaitmeninį gyvenimą.
Sustotų elektroninė prekyba. Tai labai paveiktų šalių ekonomiką. Kokia yra interneto dingimo tikimybė? Ji nėra lygi nuliui. Gandas, kad internetas gali žlugti, pandemijos metu pasklido daugelyje šalių. To neįvyko.
Pagrindinė grėsmė internetui būtų didžiulė įsilaužimo ataka, tačiau kad įsilaužėliai tuo pačiu metu atakuotų visus planetos serverius ir sistemas mažai tikėtina. Mokslininkai įžvelgia didesnį Saulės audrų pavojų, kurios gali nutraukti internetą dėl labai padidėjusio Žemės magnetinio lauko. Arba atominių bombų susprogdinimai.
Visiškas interneto dingimas skamba kaip distopinė mokslinė fantastika. Tačiau tą patį sakydavo apie pasaulinę pandemiją, priversiančią visą žmoniją mėnesius laikyti karantine, bet taip atsitiko.
Interneto išnykimas paveiktų mus kaip rūšį, kuri jau yra pripratusi prie nesibaigiančio informacijos srauto. Romane „Tyla“ (2020) amerikiečių rašytojas Donas DeLillo aprašo Niujorko gyvenimą dingus ryšiams, kai gaujos mentaliteto sujaudintos minios klaidžioja gatvėmis, ieškodamos atsakymų, kuriuos anksčiau rasdavo internete.
Moksleiviai ir daugelis suaugusiųjų leidžia laiką sukišę nosis į telefonus ir kompiuterius. Remiantis pasauliniais „data.ai“ duomenimis, pernai vidutinis išmaniojo telefono savininkas, žiūrėdamas į ekraną, per dieną praleido daugiau nei penkias valandas. Nebūtų interneto, vaikai daugiau mokytųsi.
Pasaulyje be interneto atgimtų beveik sugriautas Lietuvos paštas, vėl rašytume laiškus, ir tai būtų romantiška. Tačiau didžiosios pasaulio bendrovės turi pakankamai išteklių, kad išvengtų interneto žlugimo. Kad ir kas atsitiktų, pasaulis ir toliau suktųsi, net be interneto.
Apokalipsės paveikslas, mažai tikėtinas,deja, galimas. Tarkim, po kokio nors labai galingo Saulės pertuberanso. Tai turėtų paskatinti sukurti
avarinį bankininkystės ir transporto valdymo variantą, kuris leistų palaikyti gyvybines funkcijas. Kurios leistų nusileisti lšktuvams ir traukiniams saugiai pasiekti paskirties stotis.
Sav laiku prašiau akademiko J.Grigo moksliškai pafantazuoti kaip taupiai naudoti Saulės energiją, juk Žemei tereikia labai nedidelės tos energijos dalies. Ir Menulio nutolimas nuo Žemės turėtų katasrofiškų pasekmių, nes nebefiksuotų Žemės ašies.Dabar Mėnulis tolsta.Reikia fantazuoti kaip jį sulaikyti , o gal yra kitų būdų išlaikyti Žemės ašies kampą.
Ačiū už vertingas įžvalgas.
Nuostabi gerbiamo akademiko įžvalga, kuriai įplieksti pravertė ne tik ištobulinti mokslininko analitiniai sugebėjimai, bet ir menininko vaizduotė. Iš tiesų, kartais į situaciją būtina pažiūrėti netikėtu kampu, pavyzdžiui, pabandykime įsivaizduoti – ką apie prasidėjusius rinkimus Lietuvoje galėtų pasakyti atskridęs kitos galaktikos gyventojas? 🙂 Kaip atrodo bent man, pažanga yra prieštaringas procesas, kai kažką įgydami, neretai mainais kažką prarandame. Taigi galbūt interneto prardimas, leistų kažką susigrąžinti arba įgyti atmintį, kuri būtu neatskiriama nuo žmogaus? Kaip kartą yra pasakęs vienas labai išmintingas mokytojas apie mūsų dienų moksleivius, antroji karta nuo interneto yra dar kavailesnė nei pirmoji…
Na ir komentaroriaus čiulbėjimas!