2025-04-27, Sekmadienis
Tautos Forumas
Pradžia Dienoraštis

Vilniaus universitetas apsisprendė būti ideologine įstaiga (atnaujinta)

Redakcija
-
31
Vilniaus universitetas apsisprendė būti ideologine įstaiga (atnaujinta)

21-10-19 LŽTO išvados ir pareiškimas dėl mokslo ideologizavimo.

Spalio pradžioje Vilniaus universitetas (VU) priėmė ideologinį apsisprendimą ir paskelbė „Lyčiai jautrios kalbos gaires“, kuriose rekomenduojama akademinės bendruomenės nariams bendraujant žodžiu ir raštu vengti nuorodų į asmens lytį.

Jose skelbiama, kad pašnekovo/pašnekovės lytis turi būti nenurodoma, o lyčių/giminės skirtumai turi pranykti, formos raštu turi būti beasmenės, trumpinamos, praleidžiant giminę žyminčias galūnes ir kt. „Gairėse“ teigiama, kad asmenų spėjimas apie tik dvi esančias vyro ar moteris lytis, gali būti klaidingas.

Lietuvos žmogaus teisių organizacijos spalio 19 d. išplatino pareiškimą, kuriame skelbiama, kad VU priimdamas ideologinį apsisprendimą ir įsipareigojimą lyčiai jautriai kalbai bei siekdamas iš pagrindų pakeisti žodinio bei rašytinio bendravimo kultūrą ir tradiciją, nenurodo, kokiai būtent ideologijai ir jos atmainai šis apsisprendimas atstovauja – marksistiniam-lenininiam, maoistiniam komunizmui, eurokomunizmui, liberalkomunistiniam leftizmui ir kt.

Žmogaus teisių organizacijų vertinimu, paskelbusi „Gaires“ Vilniaus universiteto vadovybė ne tik pažemino universiteto akademinę bendruomenę visuomenės akyse, leisdama universitete steigti revoliucinės prievartinio visuomenės pertvarkymo instituciją, bet ir pažeidė universiteto veiklą bei akademinės bendruomenės narių tarpusavio santykius reguliuojančius teisinius ir etinius principus.

„Gairėse“ neva remtasi VU Statuto ir VU Akademinės etikos kodekso nuostatomis, tačiau šiuose teisės aktuose nėra net užuominų į lyčių ar giminės skirtumų naikinimą arba nuorodų į asmens lytį eliminavimą. Priešingai, Statute nurodoma, kad Universiteto misija grindžiama vadovaujantis Konstitucija ir įstatymais, kad Universitetas užtikrina akademinės kultūros tęstinumą ir per šimtmečius išsaugotų tradicijų plėtotę. VU Etikos kodeksas taip pat deklaruoja tradicijų bei vertybių perdavimą ateities kartoms.

Pareiškime pažymima, kad „Gaires“ parengė neprofesionalūs, su medicinos, psichologijos, bioetikos ir teisės mokslais nesusiję asmenys, tarp kurių nėra nė vieno psichologo, medicinos ar teisės specialisto. Tikėtina, kad „Gairės“ buvo rengiamos kartu su VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“. Šis įstaiga 2021 m. yra išleidusi metodines rekomendacijas paauglių tėvams ir pedagogams, kuriose kalbama ne apie berniuką ir mergaitę, arba vaikiną ir merginą, o apie „Žmogus Nr. 1“ ir „Žmogus Nr. 2“. Šios įstaigos darbuotojų profesinė kvalifikacija taip pat kelia pagrįstas abejones psichologijos ir medicinos požiūriu. Be to minėta įstaigos veikla tiesiogiai priklauso nuo visuomenei nežinomų finansavimo šaltinių. Taigi būtent „Gairių“ rengimo užsakovai bei jų valdomi finansavimo šaltiniai ir nurodytų žmonių konglomeratas lėmė „Gairių“ turinį, kuriuo vadovaujantis, akademinės bendruomenės nariai nuo šiol privalės keisti iki šiol egzistavusį natūraliai susiklosčiusį bendravimo būdą ir formas.

„Gairės“ prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymui, kuris reglamentuoja aukštųjų mokyklų autonomiją, nes pastaroji turi būti derinama su atskaitomybe visuomenei. Pažymima, kad ideologinis apisprendimas ardyti ankstesnius santykius, komunikacijoje vengti nuorodų į lytį ir kt., nėra vien VU vidaus reikalas, nes jame studijuoja visos šalies jaunuoliai, kurių pasaulėžiūrai ir jausenai „Gairės“ darys neginčijamą įtaką.

Pareiškimo autoriai daro išvadą, kad „Gairių“ atsiradimą lėmė siauros grupės asmenų noras pasipelnyti iš antimokslinę genderizmo ideologiją propaguojančių užsienio institucijų suteikiamų finansavimo šaltinių. Bet svarbiausia ne šios grupelės žmonių noras pasipelnyti iš niekinės veiklos, o tai, kad „Gairių“ nuostatos prieštarauja konstituciniams asmens įsitikinimų laisvės principams ir paneigia konstitucines vertybes, įtvirtintas Konstitucijos 25, 26, 27, 29 ir 38 straipsniuose.

Pareiškimo autoriai pabrėžia, kad minėtas VU ideologinis apsisprendimas yra akivaizdi agresija prieš Konstituciją, o svarbiausia – prieš pačią žmogaus gyvybę, jos ateitį, nes gyvybė kyla iš lyčių skirtumo (iš priešybių vienybės). Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, svarbiausias uždavinys buvo vienos viešpataujančios ideologijos (komunistinės) monopolio panaikinimas ir akademinės laisvės atkūrimas. Tačiau ,,Gairės“ yra atviras mėginimas grąžinti akademinę bendruomenę į totalitarinės vienmintystės ir akademinio gyvenimo ideologinio varžymo bei politinės jo kontrolės laikus, nublokšti į okupacinio komunistinio ideologinio obskurantizmo laikus. „Gairių“ nuostatos reiškia spaudimą visuomenei, kad ji būtų psichologiškai pasiruošusi savęs sunaikinimui per žmogiškosios gyvybės šaltinio – lyčių skirtumų panaikinimą. Tai yra destruktyvi tarptautinių kultūrmarksistų įkvėpta akcija.

Žmogaus teisių organizacijos siūlo Vilniaus universiteto Senatui ir universiteto rektoriui nedelsiant „Gaires“ atšaukti, sudaryti mokslininkų komisiją, „Gairių“ nuostatų atitikčiai šalies Konstitucijai ir VU Statutui įvertinti. Jos taip pat kviečia Universiteto vadovybę paviešinti „Gaires“ rengusių asmenų sąrašą ir jų gautą užmokestį už „Gairių“ parengimą , o Lietuvos akademinę bendruomenę ragina priešintis mėginimams suvaržyti mokslo, minties ir sąžinės laisvę, nes nėra jokių iliuzijų, kad „Gairės“ tėra nereikšmingas išpuolis prieš vienos aukštosios mokyklos (VU) akademinę bendruomenę. Priešingai, tai nuoseklus ideologinis mėginimas šalies aukštosiose mokyklose administraciniu būdu laužyti ne tik biologinius, lingvistinius, bet ir pačius stabiliausius, visos istorijos išbandytus visuomeninės sistemos formavimo pagrindus.

Pareiškimą rengė Piliečių gynimo paramos fondas, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Lietuvos Helsinkio grupė ir Lietuvos žmogaus teisių asociacija o jam pritarė Lietuvos kultūros kongreso, Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos, Lietuvos tėvų forumo, Asociacijos „Talka kalbai ir tautai”, „Rengimo šeimai”, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijų atstovai.

Pareiškimui taip pat pritaria mokslininkai habil. dr., prof. Bronius Genzelis, prof. Alvydas Pauliukevičius, dr. Vytautas Rubavičius, dr. Artūras Judžentis, dr., prof. Saulius Arlauskas, habil. dr., prof. Alfonsas Vaišvila, dr. Jonas Jasaitis, habil. dr., prof. Aloyzas Sakalas, habil. dr., prof. Arvydas Janulaitis, habil. dr., prof. Kęstutis Jarašiūnas, dr. Aldonas Pupkis, dr. Jūratė Laučiūtė, Albertas Žostautas,  dr. Daiva Jakubonienė, habil. dr.,prof. Vygantas Paulauskas, habil. dr., prof. Algirdas Jurgaitis, habil. dr., prof. Ferdinandas Vaitiekūnas,dr,. Margarita Lėckienė, dr. Krescencijus Stoškus, habil. dr., prof. Laima Kalėdienė, habil. dr., prof. Alvydas Butkus, rašytoja Pranciška Regina Liubertaitė-Žižiūnienė, dr. Gražina Akelaitienė, kun. Robertas Grigas, habil. dr., prof. Marijona Barkauskaitė, habil. dr., prof. Donatas Stakišaitis, kompozitorius Algirdas Martinaitis, habil. dr., prof.Kazys Napoleonas Kitkauskas, dr., prof. Dalius Serafinas, buvęs tremtinys, Antanas Jankus, habil.dr., prof.Vytautas Daujotis, publicistas Vladas Turčinavičius, leidėjas Linas V. Medelis, LMA akademikas, prof. Gediminas Motuza, LMA akademikas, habil.dr.,prof. Eugenijus Manstavičius, dr. Jonas Paršeliūnas, LMA akademikas, habil.dr.,prof. Jonas Mackevičius,LMA akademikas, habil.dr.,prof. Gytis Juška, LMA akademikas, habil.dr.,prof. Jonas Grigas, LMA akademikas, habil.dr., prof. Kęstutis Sasnauskas, habil.dr., prof. Henrikas Petras Vaitkevičius, habil.dr., prof. Šarūnas Raudys, VU mokslo darbuotojas Marius Gaubas, VU matematikos informatikos mokslų daktaras Linas Litvinas, VU biochemijos mokslų daktaras Marius Dagys, poetas Rimvydas Stankevičius, žurnalistė Danutė Jakubėnienė, matematikos ir informatikos mokslų daktaras Andrius Vytautas Misiukas Misiūnas, matematikos habil.dr., prof. Mindaugas Petras Bloznelis. dailininkas, grafikas Arvydas Každailis, etnologas, moklsų daktaras, LEU prof. Libertas Klimka, inžinierius (Bostonas) Aidas Kupčinskas, TV žurnalistė ir režisierė Birutė Bražinskaitė, inžinierė Klementina Milda Skeirytė, dailininkė Ona Rūta Tamuliūnienė, TV žurnalistė Nijolė Angelė Baužytė, inžinierė Ivenija Jakštaitė, dailininkas Jonas Varnas, žurnalistė Dalia Ona Larsen, habil. dr, prof. Leonas Ašmantas, kalbininkas, habil.dr., prof Kazimieras Župerka, istorikas dr.,  prof. Juozas Skirius, istorikė prof. Rasa Čepaitienė, statistikė Ieva Šiaudinytė-Baužienė,VU leidyklos administratorė Aliona Markauskienė, dainininkas Juozas Vytautas Baužys, technikos mokslų dr. Konstantinas Sasnauskas, advokatas Jonas Ivoška, filosofė doc, dr. Lilijana Astra, filologas doc.,dr. Darius Alekna, archeologas doc., dr. Algimantas Merkevičius, biofizikė ir mokslų istorikė dr. Laima Petrauskienė, dailės istorikė, dr.Birutė Rūta Vitkauskienė, inž. Vitalija Ramanauskienė, socialinių mokslų dr. doc. Irena Kubilienė, humanitarinių mokslų dr. Nijolė Lietuvninkaitė, dr.Daiva Narbutienė, anglų k.ir literatūros mokytoja Vida Augutienė, chemijos mokslų dr., prof. Jadvyga Regina Kerienė,  LMS pirmininkas, VU prof. Dalius Serafinas, teisės filosofas ir teisės sociologas dr.  prof. Vytautas Šlapkauskas, biochemikas Sigitas Palikša, istorijos mokslų dr.Tomas Baranauskas, technikos mokslų dr. Antanas Dumčius, istorijos mokslų dr. Darius Vilimas, socialinių mokslų dr. Angelė Danutė Čepėnaitė, fizikos mokslų dr. Robertas Maldžius, ekonomikos mokslų dr. Audra Šimėnienė.

Pritariančiųjų sąrašas nuolat pildomas ir skelbiamas (žemiau).

Visas pareiškimo tekstas žemiau (taip pat ČIA).

 

 

 

 

Vytautas Radžvilas. LVŽS patriotiškumo klausimu

Redakcija
-
4

Autorius yra filosofas, VU profesorius, Nacionalinio susivienijimo pirmininkas.

Parašyti šias pastabas paskatino V. Vižinio straipsnis apie LVŽS būklę ir ateitį. Autorius išsako ne vieną pagrįstą įžvalgą. Jo prognozė, kad LVŽS nesunyks, atrodo įtikinama. Vis dėlto akivaizdu, kad iš partijos išsilakstant prieš 2016 m. Seimo rinkimus į ją suplūdusiems karjeristams, prisiplakėliams ir perėjūnams ji sparčiai ir smarkiai silpsta. Tai nėra ir negali būti vien jos narių ir rėmėjų rūpestis kai virš Lietuvos pakibo visas egzistencinių pavojų debesynas. Jis atrodo taip grėsmingai, kad aiškinant LVŽS užklupusios krizės priežastis ir vertinant tautos ir valstybės padėtį bei perspektyvas klysti jau yra neleistina prabanga. Šios pastabos yra sausas ir politologinis žvilgsnis į minėto straipsnio autoriaus apmąstymus.

Jų šerdis neabejotinai yra ši pastraipa: „Daugelio rinkėjų atmintyje „valstiečių“ valdžia tapo pirmąja, kuriai rūpėjo žmonės. Taip. Pirmoji, kuriai rūpėjo ne tik būti valdžioje, ne lankstytis ES. Prie kurios stabtelėjo nacionalinio tapatumo tirpsmas, kuri neapsimestinai skyrė dėmesio šeimoms ar gyvenantiems skurdžiai. Dabar daugelis net nepastebi, jog gyvename viešoje taikoje su lenkais. Paprastai dėkingi rinkėjai turi gilią atmintį, kuri atsigamina priėjus prie balsadėžės. Todėl esu tikras „valstiečiai“ po ilgai trukusių nesėkmių grįš į stabilų savo kelią. Tačiau negaliu slėpti savo nusivylimo – „valstiečiai“ vargiai kada nors dominuos politiniame lauke. „Valstiečiai“ – pirmoji partija išraususi tradicinių vertybių (šeimos ir tautinės tapatybės) apkasus – silpnėjant politinei galiai jau galės tik gintis.“

Nėra nė mažiausių abejonių, kad LVŽS netrūksta narių, nuoširdžiai trokštančių, kad lietuviai su jų kalba ir kultūra, kaip ir jų sukurta valstybė, neišnyktų ir gyvuotų amžiais

Labai gaila, bet šioje pastraipoje suminėtos LVŽS dorybės ir nuopelnai yra smarkiai pervertinami. Todėl lieka neaiški tikroji priežastis, dėl kurios partija po rinkimų pateko į ją persekiojančių nesėkmių ruožą. Toji priežastis darosi ypač akivaizdi lyginant LVŽS su Laisvės partija. Didžioji LVŽS silpnybė yra ta, kad ši politinė organizacija buvo ir tebėra „praktiškų“ arba „ūkiškų“ į politiką atėjusių žmonių sambūris, taip ir nesugebėjęs tapti politiškai brandžia, aiškią ideologiją turinčia ir ja nuosekliai besivadovaujančia partija.

Nėra nė mažiausių abejonių, kad LVŽS netrūksta narių, nuoširdžiai išpažįstančių prigimtinės šeimos, krikščioniškas ir tautines vertybes, iš tiesų trokštančių, kad lietuviai su jų kalba ir kultūra, kaip ir jų sukurta valstybė, neišnyktų ir gyvuotų amžiais. Tačiau tokios vertybės ir nuostatos savaime nėra politinės tautinės ir valstybinės sąmonės požymis. Jos veikiau yra tik etnokultūrinės savimonės ir ja grindžiamo patriotizmo išraiškos, kurių nepakanka kurti ir išsaugoti suvereniai nacionalinei valstybei. Šią tiesą visiškai patvirtina ketverius metus trukęs LVŽS valdymas. Būdami valdžioje „valstiečiai“ net nemėgino daryti gyvybiškai svarbių žingsnių, kuriuos, kaip savaime suprantamus, iš karto ir nedvejodama turėtų padaryti bet kuri tvirtai ir nuosekliai nacionalinio valstybingumo idėja besivadovaujanti politinė jėga.

Pirmasis LVŽS žingsnis turėjo būti nedelsiant atšaukti „globalios Lietuvos“ viziją ir ja grindžiamą Lietuvos pažangos strategiją, kuri yra ne kas kita, o lietuvių tautos ir valstybės „savanoriško“ susinaikinimo filosofija. Oficialiu valstybiniu lygmeniu atsisakius globalistinės Lietuvos savižudybės ideologijos būtų radęsi prielaidos ryžtingai stabdyti masinę antilietuviškų ir antivalstybinių idėjų sklaidą ir propagandą visose viešojo gyvenimo srityse. LVŽS būtų įgijusi tvirtą politinį ir teisinį pagrindą užkardyti antivalstybinės ardomosios veiklos židiniu tapusio vadinamojo Nacionalinio transliuotojo (LRT) tiražuojamas neokomunistinę genderizmo ir multikultūralizmo bei neoliberalistinę valstybės turto išparceliavimo ideologiją propaguojančias laidas ir jo portale skelbiamus analogiško pobūdžio bei turinio tekstus.

Kuo skubiausiai derėjo atgaivinti seniausiai numarintą tautinės mokyklos idėją ir iš pagrindų pertvarkyti bendrojo lavinimo mokyklų programas. Buvo galima ir reikėjo siekti, kad Lietuvos mokykla liautųsi ,,gaminti“ tik ir svajojančius kuo greičiau sprukti iš Tėvynės bastūnus – „žmogiškuosius išteklius“ globaliai darbo rinkai – ir pradėtų ugdyti sąmoningus šalies piliečius ir patriotus, pasiryžusius dirbti savo tautai ir valstybei. Tačiau nieko nebuvo padaryta.

Priešingai, beveik visą LVŽS valdymo laikotarpį jaunosios lietuvių kartos ugdymo politines gaires brėžė S. Skvernelio vyriausybės ministrė J. Petrauskienė – radikaliai antitautinių pažiūrų kosmopolitė ir fanatiškai neoliberalias šios srities „reformas“ vykdžiusio A. Kubiliaus komandos nario G. Steponavičiaus ištikima sekėja ir parankinė.

Taip pat valdant būtent LVŽS vyriausybei buvo įvykdyta liūdnai pagarsėjusi D. Šakalienės inicijuota „Matuko“, arba vaiko teisių apsaugos, „reforma“, tapusi dideliu žingsniu Lietuvai primetant liberalkomunistinę genderizmo ideologiją.

Tie patys ,,valstiečiai“ tikrai nestojo mūru, kai buvo ratifikuotas Migracijos paktas, kurio karčių vaisių negeras kvapas iš pat pradžių tvyrojo ore ir buvo nesunkiai jaučiamas, o dabar Lietuvai tenka srėbti šio avantiūriško ir išdavikiško žingsnio padarinius.

Ne kas kitas, o LVŽS vyriausybė, praėjus vos pusmečiui nuo jos darbo pradžios, galutinai įteisino ankstesnės vyriausybės liberalizuoto Darbo kodekso pataisas. Ši vyriausybė tęsė ištisus dešimtmečius vykdytą neoliberalią mokesčių politiką ir nesiryžo nors kiek drąsiau pertvarkyti mokesčių sistemos didesnio progresyvumo linkme. Valdant tarsi protautiškiems „valstiečiams“ taip ir liko neišspręsti tik tvirtesnės politinės valios reikalavę asmenvardžių rašybos oficialiuose dokumentuose bei Lukiškių aikštės sutvarkymo klausimai.

Todėl būtina itin tiksliai ideologiniu ir politiniu požiūriu apibūdinti LVŽS ir jos valdymo laikotarpiu vykdytą vidaus bei užsienio politiką. Ši partija pasirodė esanti tipiška sisteminė neoliberali Lietuvos partija. Ji valdė šalį ne kaip lietuvių politinės tautos reprezentantė ir jos gyvybinių interesų gynėja. Iš tikrųjų „valstiečiai“ taip pat elgėsi ir veikė kaip pusiau kolonijinės teritorijos administratoriai ir uoliai tarnavo transnacionalinio ir stambiojo vietos kapitalo interesams.

Nekelia abejonių, kad LVŽS stengėsi švelninti jos vyriausybės vykdytos neoliberalios ekonominės ir socialinės politikos padarinius remdama vargingiausius gyventojų sluoksnius

Tačiau būta ir stilistinių bei taktinių tokios valdysenos skirtumų nuo ypač atvirai proglobalistinio iki tol buvusio kitų partijų ir dabartinės koalicijos valdymo. LVŽS iš esmės yra etnokosmopolitinė politinė jėga. Kitaip negu antilietuviškumą atvirai demonstruojančios kitos nomenklatūrinės partijos, ji stengiasi susikurti protautinės politinės jėgos įvaizdį maskuodama savo kosmopolitiškumą etnokultūrine retorika ir įvairiomis etnografinio tautiškumo dekoracijomis.

Taip pat nekelia abejonių, kad LVŽS stengėsi švelninti jos vyriausybės vykdytos neoliberalios ekonominės ir socialinės politikos padarinius remdama vargingiausius gyventojų sluoksnius. Tačiau tai buvo daroma ne iš esmės keičiant minėtą politiką ir siekiant proporcingesnio turtingiausiųjų indėlio į tautos ir valstybės gerovę, bet pirmiausia ir taip menkos viduriniosios klasės sąskaita.

Čia paminėti ir kiti būtini darbai nebuvo padaryti, nes juos atlikti buvo įmanoma tik turint geležinę politinę valią. LVŽS jos neturėjo ir taip pat lankstėsi ES ir kitoms globalioms galioms. Jeigu ši partija iš tiesų būtų nesilanksčiusi, ji būtų elgusis kaip Lenkijos ar Vengrijos valdžios, kurių pavyzdžiu buvo bijomasi ir net nemėginta sekti.

Tokia yra tiesa žvelgiant į LVŽS valdymą objektyviu žvilgsniu. Būtina sąlyga stipriai politinei valiai rastis yra suformuoti aiškią tautinio tapatumo ir nacionalinio valstybingumo ideologija ir ja nuosekliai vadovautis politinėje veikloje ir valdant valstybę.

Nėra abejonių, kad kadencijos pradžioje iškėlęs iniciatyvą aprūpinti Lietuvos mokinius tautiniais drabužiais LVŽS pirmininkas parodė suprantąs, kaip svarbu nuo mažumės ugdyti būsimųjų piliečių tautinę jauseną. Tačiau pati savaime, netapusi politinės tautinės ir valstybinės sąmonės formavimo programos dalimi, tokia jausena yra pasmerkta niekada neperžengti etnokultūrinio patriotizmo lygmens ir peraugti į sąmoningą ir brandų tautinį ir valstybinį patriotizmą, kuris yra būtina Lietuvos išsaugojimo ir išlikimo sąlyga.

Lietuvą naikinančios globalistinės užsienio ir vidaus jėgos kryptingai vykdo liberalkomunistine ideologija grindžiamą politinę programą. Jos tikslai yra aiškiai įvardyti: iš pamatų sugriauti prigimtinę šeimą, krikščionybę, tautą ir nacionalinę valstybę. Atsispirti šiems siekiams įmanoma tik minėtai ideologijai priešstatant tokią pat nuoseklią tautos ir valstybės kūrimo ideologiją ir valingai vykdant iš jos kylančią nacionalinio atgimimo ir valstybės politinio suvereniteto susigrąžinimo programą.

Dabartinė LVŽS bent jau kol kas nėra pasiruošusi ir neįstengtų spręsti tokio sudėtingo ir sunkaus uždavinio. Teigdamas, kad ši partija yra vienintelė tradicines vertybes ginanti politinė jėga, jos pirmininkas šiuo atžvilgiu klysta ir pervertina „valstiečių“ galimybes. Tai reikia pasakyti atvirai ir tiesiai, nes patriotiška Lietuvos visuomenės dalis ir taip per ilgai gyvena jai peršamomis iliuzijomis.

O patriotizmo pradmenys LVŽS iš tiesų lengvai įžvelgiami. Belieka palinkėti kantriai dirbti ir auginti bei stiprinti šiuos pradus.

Visuomenėje didėja panika dėl artėjančio elektros ir dujų kainų „šoko“

Redakcija
-
0
Visuomenėje didėja panika dėl artėjančio elektros ir dujų kainų „šoko“

Visuomenėje jau kilo panika dėl artėjančio elektros ir dujų kainų „šoko“. Reguliuojama gamtinių dujų kaina I grupės vartotojams tikėtina, padidės nuo 20 proc. iki 51 proc. Gamtinių dujų II grupės vartotojams – nuo 30 proc. iki 83 proc.

Panika  aštrėja sulig kiekviena diena, artėjant šildymo sezonui.

Augančio visuotinio nerimo akivaizdoje dėl neprotingai didėjančių elektros ir dujų kainų Nacionalinis susivienijimams išplatino pareiškimą, adresuotą Lietuvos vadovams, valstybės institucijoms ir visuomenei.

Jame skelbiama, kad brangiai Vilniaus gyventojams kainavęs aplaidumas nesutrukdė VŠT vadovams drastiškai didinti savo atlyginimus – vien šiais metais VŠT generalinio direktoriaus alga išaugo nuo 9020 iki 12769 Eurų.

Pareiškime reikalaujama:

  1. Prezidentą kelti principinį klausimą, kodėl valdžios institucijos nesiėmė būtinų priemonių padėčiai keisti.
  2. Seimo Aplinkos komitetą bei Ekonomikos komitetą nedelsiant išsiaiškinti, kas trukdo Lietuvai kuo greičiau prisijungti prie Latvijos ir Estijos sukurtos bendros dujų prekybos ir tiekimo rinkos, leidžiančios sumažinti kainą vartotojams.
  3. Generalinę prokuratūrą nedelsiant ir principingai ištirti galimos korupcijos ir piktnaudžiavimo atvejus Lietuvos energetikos ir šilumos ūkio sektoriuose.
  4. Vyriausybę nedelsiant atnaujinti sąžiningas ir atviras diskusijas su Latvija bei Estija, mėginant rasti visoms šalims priimtinus sprendimus dėl šių valstybių elektros energijos tiekimo/gavimo iš Baltarusijos AAE.
  5. Vilniaus m. savivaldybę grąžinti VŠT apie 5 mln. EUR dividendų iš gauto pelno.
  6. Energetikos ministeriją ir teisėtvarkos institucijas kelti klausimą dėl jėgainės statytojo – įmonės Ignitis atsakomybės prieš VŠT ir kt.

Visą pareiškimą skaitykite žemiau.

Politinė partija Nacionalinis susivienijimas

DĖL ELEKTROS ENERGIJOS IR DUJŲ KAINŲ KILIMO IR GALIMYBIŲ JĮ VALDYTI

Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai
Lietuvos Respublikos Seimo nariams
Seimo Aplinkos komitetui
Seimo Biudžeto ir finansų komitetui
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui
Seimo Ekonomikos komitetui
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijai
Lietuvos Respublikos Ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei
Finansų ministerijai
Generalinei Prokuratūrai
Vilniaus m savivaldybei
Lietuvos savivaldybių asociacijai
Žiniasklaidai
Visuomenei

PAREIŠKIMAS

2021 m. spalio 6 d.

Visuomenėje jau kilo panika dėl artėjančio elektros ir dujų kainų „šoko“. Siekdama suvaldyti neprotingai augančias elektros ir dujų kainas Energetikos ministerija siūlo įstatymų projektus, skirtus gelbėti tik su visuomeniniu tiekėju susijusiems vartotojams. Tačiau Lietuvoje iki 2021 m. spalio 1 dienos elektros rinkos liberalizavimo antrajame etape nepriklausomą tiekėją pasirinkę yra 33 proc. visų turinčių pasirinkti, arba 256,5 tūkst. buitinių vartotojų, o nepasirinkusių jokio tiekėjo yra 521,7 tūkst., arba 67 proc. visų turinčių pasirinkti buitinių vartotojų. Taigi, nuo kitų metų pradžios nepasirinkusieji pateks į „garantinį tiekimą“, o jiems bus taikoma garantinio tiekimo kaina, kuri nustatoma pagal vidutinę praėjusio ataskaitinio mėnesio elektros energijos biržos kainą, susiformavusiai Lietuvos kainų zonoje, pritaikant koeficientą 1,25.

Gamtinių dujų įstatymo projekte siūlomas kitoks prognozuojamų gamtinių dujų kainos įtraukimo į galutinį tarifą buitiniams vartotojams skaičiavimo principas. Tačiau, bet kuriuo atveju, reguliuojama gamtinių dujų kaina I grupės vartotojams padidės nuo 20 proc. iki 51 proc. Gamtinių dujų II grupės vartotojams nuo 30 proc. iki 83 proc.

Šį dirbtinai sukeltą energetinių resursų kainų šuolį, analizuojant tarptautinių rinkų tendencijas, buvo galima prognozuoti jau 2020 metų antroje pusėje. Neadekvatus minėtų resursų kainų šuolis tapo visiškai akivaizdus 2021 metais. Lietuvos valstybė neabejotinai galėjo pasiruošti ir priimti tinkamus sprendimus jam sušvelninti. Tik šiuo metu keičiama įmonės Ignitis pagrindinio turto vertės nustatymo metodika, daranti tiesioginę įtaką elektros energijos skirstymo kainos dydžiui. Jei šio turto vertė daro pagrįstą įtaką elektros kainos augimui, mažinti ją buvo galima žymiai anksčiau – elektros energijos kaina būtų padidėjusi daug mažiau. Akivaizdu, kad valdžia prioritetu pasirinko ne viešąjį (visuomenės), o Ignitis privačių akcininkų ar kitų siaurų grupių interesus. Svarbu tai, kad iki šiol neturime išsamaus ir skaidraus minėtos metodikos keitimo aplinkybių vertinimo, dėl to neturime ir galimų optimalių sprendimų.

Nacionalinis susivienijimas pažymi, kad valstybės vykdomą privačių siaurų grupių interesų protegavimą ir šių interesų įtaką energetinių resursų kainų šuoliui akivaizdžiai atskleidžia Ministrės Pirmininkės I. Šimonytės svarstymas, jog siekiant suvaldyti sparčiai didėjančias elektros energijos kainas, gali būti atidėtas elektros tiekimo rinkos visiškas liberalizavimas. Toks I. Šimonytės siūlomas sprendimas vienareikšmiškai rodo, kad:

a) elektros energijos tiekimo liberalizavimas netarnauja visuomenės interesams;

b) liberalizuojant elektros energijos tiekimą, kuris skatina kainų didėjimą, sąmoningai viešų diskusijų šiais svarbiausiais klausimais vengiama ir sąmoningai neieškoma visuomenės interesų tenkinančių sprendimų, nes jie prieštarauja rinkos liberalizavimu suinteresuotų siaurų grupių interesams;

c) būtent dėl siaurų visuomenės grupių suinteresuotumo Lietuvos politikai negina visuomenės interesų ir nekelia šio klausimo ES lygiu, kurios direktyva liberalizuoti elektros energijos tiekimą, tapo privaloma netgi neatsižvelgiant į vartotojų interesus.
Atkreipiame dėmesį, kad elektros energijos tiekimo paslaugos kaina yra mažesnė tiek, kiek palankiausiomis sąlygomis jos tiekėjas gali pirkti energiją biržoje ir kiek yra mažesni energijos vienetui tenkantys paslaugos administravimo kaštai. Tačiau šie abu veiksniai yra tiesiogiai susiję su tiekėjo biržoje perkamu ir vartotojams parduodamu energijos kiekiu – juo didesnis elektros energijos kiekis, tuo vartotojui gali būti mažesnė energijos kaina.

Didesnis elektros energijos tiekėjų skaičius savaime negarantuoja mažesnės elektros energijos kainos, nes sumažinus pagrindinio valstybės valdomo (ir galinčio kritiniu atveju suteikti vartotojams valstybės garantuotas paslaugas) tiekėjo Ignitis paslaugų apimtis bei ignoruojant ypač svarbias vartotojams parduodamos energijos apimtis, elektros paslaugos kaina gali tik didėti. Šiuo klausimu taip pat viešai nediskutuojama, nepateikiama informacija apie svarbiausias aplinkybes ir veiksnius, lemiančius mažiausią paslaugos kainą vartotojams. Kartu atkreipiame dėmesį, kad efektyvi konkurencija galima tik tuomet, kai elektros energijos tiekėjai veikia rinkoje maksimaliai panašiomis sąlygomis.

Mūsų nuomone, smulkūs tiekėjai objektyviai negali užtikrinti gerų tiekimo sąlygų. O ateityje natūraliai sumažinus elektros tiekimo apimtis stambiausiam valstybės valdomam elektros tiekėjui Ignitis, jo veiklos sąlygos neišvengimai pablogės. Tai paskatins kviesti į elektros energijos tiekimo rinką kitus stambius elektros tiekėjus (pvz., Estijos Enefit, kurios valdymo modelis bei tiekimo apimtys yra analogiški Ignitis valdymo modeliui bei tiekimo apimtims, ir kuri siūlo patrauklias elektros energijos tiekimo sąlygas). Todėl elektros energijos rinką gali papildyti lenkų, vokiečių ar kiti tiekėjai.

Tačiau padariniai jau dabar yra nuspėjami: smulkūs tiekėjai neišvengiamai bankrutuos, padarydami žalą vartotojams (savo klientams), o valstybė, kuri dar nėra nustačiusi, kas tuo atveju perims bankrutavusių tiekėjų įsipareigojimus ir kompensuos nuostolius vartotojams, liberalizavusi elektros energijos tiekimo rinką, nebepajėgs užtikrinti, kad dominuojantys stambūs užsienio tiekėjai nedidintų elektros energijos kainos mūsų vartotojams. Kartu neišvengiamai turės užtikrinti protingas elektros energijos kainas pažeidžiamiems vartotojams, kompensuodama dalį nuostolių iš valstybės biudžeto. Taip yra kuriamos akivaizdžios prielaidos „įveiklinti“ ir ,,suišteklinti“ Lietuvos valstybę, kad ši dar kartą padėtų nepagrįstai krautis viršpelnius minėtoms užsienio įmonėms mūsų šalies mokesčių mokėtojų sąskaita.

Nacionalinis susivienijimas, įvertinęs elektros energijos ir dujų kainų pokyčius, pareiškia:
1. Itin svarbi priežastis, lemianti energijos resursų kainų šuolį – netinkami valdžios sprendimai dėl vienašališkos metodikos, pagal kurią yra privaloma blokuoti Astravo atominėje elektrinėje (AAE) pagamintą elektros energiją, apribojant elektros energijos srautus per jungtis, esančias tarp Baltarusijos ir Lietuvos. Kilę dėl to nesutarimai padidino įtampą tarp Lietuvos ir Latvijos bei Estijos, o ji gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių, įskaitant išaugusias rizikas dėl įgyvendinimo savalaikio elektros energijos perdavimo sinchronizavimo su Vakarų Europos elektros energijos sistema. Šių nesutarimų pasekmes vartotojai jau dabar pajuto – Lietuvoje sparčiai didėja elektros energijos kainos.

2. Dujų tiekimo sektoriuje Latvija ir Estija yra sukūrusios bendrą dujų prekybos ir tiekimo rinką, kuri leidžia išvengti papildomų prekybos kaštų ir mažinti kainą vartotojams. Tačiau Lietuva iki šiol nėra prisijungusi prie šios rinkos. Lietuvos dujų tiekėjams sudarytos blogesnės sąlygos naudoti Inčiukalnio dujų saugyklą, dėl to mūsų šalies vartotojai patiria papildomas išlaidas.

3. Atkreiptinas dėmesys į sąmoningai aplaidžią ar neprofesionalią veiklą centralizuotame šilumos tiekimo sektoriuje:

a. Šiame sektoriuje mėginama sukurti šilumos gamybos rinką, kurioje konkuruotų Centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) įmonės ir kiti privatūs šilumos gamintojai. Tačiau vieni gamintojai nesugeba vykdyti savo įsipareigojimų ir dėl to tenka perimti jų turtą, o kiti uždirba nepagrįstai aukštus viršpelnius.

b. Ydingai reguliuojamą veiklą vykdančios CŠT įmonės neturėjo galimybės 2020 metų vasarą nupirkti ir saugoti dujas Inčiukalnio saugykloje kai šios buvo labai pigios, kad galėtų jas panaudoti šiuo metu. Valdžios institucijose pernelyg užsitęsė tariamos diskusijos apie metodiką, o tai yra akivaizdus aplaidumas, leidžiantis manyti, kad panašaus apsileidimo yra žymiai daugiau.

c. Ydingas metai iš metų pasikartojantis daugiabučius namus administruojančių privačių įmonių aplaidumas, ruošiant namų šilumos įrenginius ir vidaus šilumos tiekimo sistemas artėjančiam šildymo sezonui. Pažymėtina, kad š. m. rugsėjo 22 d. Seimo Energetikos ir tvarios plėtros komisijos posėdyje Energetikos viceministrė pripažino, jog iki šiol nėra tinkamai sutvarkyta įstatyminė bazė. O būtent dėl šios priežasties dar labiau padidės šilumos kaina daugiabučių namų gyventojams.

d. Minėtame rugsėjo 22 d. įvykusiame komisijos posėdyje buvo pripažinta aplinkybė, jog yra nemažai galimybių sumažinti biokuro kainą Lietuvoje ir tuo būdu mažinti šilumos kainą. Pastarasis viešas valdžios institucijų atstovų prisipažinimas, jog egzistuoja realios galimybės sumažinti neprotingai išaugusias šilumos kainas, leidžia daryti prielaidą, kad jos kažkodėl nėra suinteresuotos jas mažinti. Arba atvirkščiai, jos kažkodėl suinteresuotos šilumos kainas didinti.

e. Ypač pavojinga situacija susiklostė Vilniaus centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje: jame prognozuojama, kad šilumos kainos vartotojams gali padidėti net 60 proc. O pagrindinės dramatišką kainų augimą lemiančios priežastys yra šios:

i. Vėluojančios strateginės investicijos šilumos gamybos sektoriuje (dėl investicijų stokos nepakankama šilumos dalis yra gaminama naudojant biokurą).

ii. Nepakankamos investicijos šilumos tiekimo vamzdynams atnaujinti – tai nevykusios Vilniaus šilumos sektoriaus nuomos buvusios Rubikon grupės ir su ja susijusioms įmonėms pasekmė.

iii. Ydingas Vilniaus m. savivaldybės, valdančios virš 99 proc. AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) akcijų, sprendimas, leidžiantis VŠT išmokėti apie 5 mln. EUR dividendų iš ankstesniu laikotarpiu gauto pelno.

iv. Pagal Vilniaus atliekų deginimo jėgainės projektą dėl vieno iš rangovų bankroto ir negebėjimo vykdyti savo įsipareigojimų daugiau nei metams nukeltas biokurą naudojančio katilo paleidimas – Vilniaus CŠT prarado galimybę gauti daugiau pigesnės šilumos artėjančio šildymo sezono metu (nekeliamas klausimas dėl jėgainės statytojo – įmonės Ignitis atsakomybės prieš VŠT dėl laiku neįvykdyto projekto ir dėl kompensavimo VŠT patiriamų neigiamų pasekmių dėl darbų vilkinimo). Tačiau šitoks brangiai Vilniaus gyventojams kainavęs aplaidumas nesutrukdė VŠT vadovams drastiškai didinti savo atlyginimus, nes, kaip skelbiama viešai prieinamuose informacijos šaltiniuose, vien šiais metais VŠT generalinio direktoriaus alga išaugo nuo 9020 iki 12769 Eurų.

4. Nurodytos aplinkybės patvirtina ankstesnius Nacionalinio susivienijimo teiginius ir dar kartą apnuogina ydingą neoliberalistinės ,,laisvos rinkos“ ideologijos sąlygojamą nuostatą – beatodairiškai privatizuoti visus ūkio sektorius, perduoti privataus kapitalo įmonėms visuomenei svarbiausių paslaugų teikimą, neatsižvelgiant į ekonominius bei socialinius padarinius vartotojams.

5. Pagrįstą nerimą mums kelia klausimas, kokią įtaką energetikos sektoriui, visuomenės ir vartotojų interesams daro privačių akcininkų atsiradimas Ignitis įmonėje. Kodėl užuot atidėjusi lėšas į rezervą ir jas panaudojusi šilumos kainos kilimui sušvelninti bei būtinoms investicijoms, Vilniaus m. savivaldybė leido išmokėti apie 5 mln. EUR dividendų privatiems VŠT akcininkams. Kodėl savivaldybės neperima namų administravimo iš juos neefektyviai administruojančių įmonių. Kodėl valstybės resursai beatodairiškai švaistomi ne sunkiu metu šalies gyventojams padėti, o parazituojančioms ideologizuotoms įstaigoms (Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir kt.) išlaikyti, pseudoakademinės studijoms arba nelegaliems imigrantams finansuoti (726 mln. namelių migrantams pirkimas ir kt.).

6. Privataus kapitalo įtraukimo į energetikos sektorių pasekmės bus nagrinėjamas atskirai, tačiau jau dabar dera prisiminti skausmingus energetikos sektoriaus liberalizavimo padarinius, kai buvo pradėtas nuomoti centralizuoto šilumos tiekimo ūkis, kai buvo vykdomas LEO projektas. Šiuo metu drastiški ,,laisvos rinkos“ avantiūros padariniai jau ėmė ryškėti ir liberalizuotame šilumos gamybos sektoriuje CŠT – jie neišvengiamai privers valstybę smarkiai didinti išlaidų už energiją ir kurą kompensacijas mažas pajamas gaunančiai visuomenės daliai.

Nacionalinis susivienijimas reikalauja:
1. Lietuvos Respublikos Prezidentą kelti principinį klausimą, kodėl valdžios institucijos nesiėmė būtinų priemonių padėčiai keisti ir neieškojo galimybių sparčiai augančioms šilumos ir elektros energijos kainoms mažinti.

2. Seimo Aplinkos komitetą bei Ekonomikos komitetą atlikti visapusišką, sąžiningą ir profesionalią gyventojų aprūpinimo elektros energija ir dujomis analizę ir jos pagrindu priimti Lietuvos piliečių interesus labiausiai tenkinančius sprendimus. Nedelsiant išsiaiškinti, kas trukdo Lietuvai kuo greičiau prisijungti prie Latvijos ir Estijos sukurtos bendros dujų prekybos ir tiekimo rinkos, leidžiančios išvengti papildomų prekybos kaštų ir galinčios sumažinti kainą vartotojams.

3. Įstatymų leidėją kuo skubiau kompleksiškai įvertinti daugiabučius namus administruojančių įmonių veiklos reglamentavimą ir numatyti teisines priemones ne tik efektyviai kontroliuoti tų įmonių veiklą, bet ir suteikti savivaldybėms galimybę greitai ir efektyviai perimti namų administravimą, kad būtų užtikrinti gyventojų interesai.

4. Lietuvos Vyriausybę nedelsiant atnaujinti sąžiningas ir atviras diskusijas su Latvija bei Estija, mėginant rasti visoms šalims priimtinus sprendimus dėl šių valstybių elektros energijos tiekimo/gavimo iš Baltarusijos AAE, griežtai reikalaujant, kad Baltarusiją imtųsi papildomų priemonių AAE saugumui užtikrinti ir stabdyti planus statyti antrą ir trečią AAE blokus.

5. Energetikos ministeriją ir teisėtvarkos institucijas kelti klausimą dėl jėgainės statytojo – įmonės Ignitis atsakomybės prieš VŠT dėl laiku neįvykdyto projekto ir dėl kompensavimo VŠT patiriamų nuostolių.

6. Generalinę prokuratūrą nedelsiant ir principingai ištirti galimos korupcijos ir piktnaudžiavimo atvejus Lietuvos energetikos ir šilumos ūkio sektoriuose. Apie atliktų tyrimų rezultatus reguliariai informuoti šalies visuomenę, o nustačius ir įrodžius korupcijos bei piktnaudžiavimo atvejus, kaltininkams taikyti ne tik atsakomybę pagal įstatymą, bet reikalauti atlyginti valstybei bei jos piliečiams padarytą žalą (nuostolius).

7. Vilniaus m. savivaldybę grąžinti VŠT apie 5 mln. EUR dividendų iš gauto pelno. Šias lėšas skirti šilumos kainoms mažinti ir būtinoms investicijoms šilumos tiekimo vamzdynams atnaujinti, kartu šalinant nevykusios Vilniaus šilumos sektoriaus nuomos buvusiai Rubikon grupei ir su ja susijusioms įmonėms pasekmes.

8. Nedelsiant atverti galimybę lygiomis teisėmis į diskusijų Lietuvos ekonomikos ir ūkio klausimais viešąją erdvę – pirmiausia į Nacionalinio transliuotojo laidas ir internetinį portalą – patekti visuomenės ir valstybės bendrojo gėrio interesams atstovaujančius sąžiningus ir objektyvius šios srities mokslininkus siekiant panaikinti tik užsienio ir vidaus stambiojo kapitalo interesus aptarnaujančių bei tris dešimtmečius trunkantį Lietuvos ūkio išvalstybinimą ir visuomenės apiplėšinėjimą bei skurdinimą pseudomoksliniais neoliberalistinės beatodairiško ,,privatizavimo“ ideologijos lozungais teisinančių Lietuvos laisvosios rinkos instituto ,,ekspertų“ ir užsienio bankų tarnautojų monopolį visuomenės ekonominio švietimo srityje.

Pažymime, kad išvardintos aplinkybės neišvengiamai privers valstybę smarkiai didinti išlaidų už energiją ir kurą kompensacijas mažas pajamas gaunančiai visuomenės daliai. Tikėtina, kad šios papildomos išlaidos gali tapti dar vienu pretekstu didinti ir taip išaugusią valstybės skolą. Todėl kviečiame visuomenę kartu stebėti ir griežtai reikalauti, kad Lietuvos piliečiai ir šiuo atveju eilinį kartą nebūtų politinių sukčių apvogti, kad valstybės skola nebūtų didinama dėl aplaidumo arba tyčinių valdininkų ir politikų korupcinių veiksmų.

Būtina reikalauti valdžią atsisakyti planų įgyvendinti svarstomą tariamą ir apgaulingą dėl ideologinio aklumo sukeltų problemų sprendimą, kai nenorint mažinti kitų valstybės išlaidų, kad atsirastų lėšų kainų augimo kompensavimui mažas pajamas gaunantiems vartotojams, dalis mokėjimų už elektros energiją, dujas ir šilumą būtų nukelta ateičiai. Eidami šiuo keliu valdantieji tik atidėtų esminį problemų sprendimą ir užkrautų jo naštą kitos kadencijos Seimui siekdami manipuliuoti piliečių simpatijomis ir bet kuria kaina išlikti valdžioje. Tokie sprendimai ir veiksmai būtų ciniški ir nusikalstami.

Politinės partijos Nacionalinis susivienijimas valdyba

Pareiškimas dėl kilusios grėsmės demokratijai ir Lietuvos valstybingumui

Redakcija
-
2

Šiandien Nacionalinis susivienijimas pateikė reikalavimus Lietuvos Respublikos Prezidentui:

1.  Neleisti, kad sąmoningai būtų bloginami Lietuvos valstybės santykiai su kitomis užsienio valstybėmis, įskaitant Baltarusiją ir pareikšti nepasitikėjimą Užsienio reikalų ministrui bei kitiems asmenims, tiesiogiai atsakingiems už tarpvalstybinių santykių įtampos didinimą.

2. Atmesti bet kokius Lietuvai primetamus susitarimus perkelti į mūsų šalį atvyksiančius iš Afrikos, Azijos ir kitų pasaulio šalių tūkstančius tariamų pabėgėlių, kurių perkėlimo tikrasis tikslas – „užtvindžius“ šalį esmingai ir negrįžtamai pakeisti šalies gyventojų demografinę sudėtį.Taip pat atsižvelgiant, kad daugiau kaip penktadalis šalies piliečių gyvena skurde, o mokesčių mokėtojų lėšų stinga švietimui ir sveikatos apsaugai bei senjorų pensijoms didinti,  atmesti prievolę Lietuvos piliečiams šiuos Lietuvai primetamus migrantus išlaikyti.

3. Atsižvelgiant į tai, kad LRT tapo pagrindiniu visuomenės nesantarvės kurstymo bei Lietuvos valstybingumo ardymo židiniu, inicijuoti įstatymų projektus dėl LRT tarybos rinkimo tvarkos pakeitimo, taip pat keisti mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimą finansuojant LRT veiklą.

4.  Įšaldyti bet kokius įtampą visuomenėje eskaluojančių įstatymų projektų svarstymus.

5.  Grąžinti piliečiams atimtą realią konstitucinę teisę dalyvauti valstybės valdyme.

6. Panaikinti Lietuvos nevyriausybinių organizacijų tarybą, kuri yra neokomunistinės (genderizmo) ideologijos skleidimo centras. Minėta taryba ir atitinkamos regioninės tarybos paverstos valdžios aparato agentūromis.

7. Nedelsiant imtis priemonių visuomenei sutelkti, grąžinti rimtį ir piliečių tarpusavio pasitikėjimą, suburti Lietuvos nacionalinę asamblėją iš visuomeninių organizacijų atstovų, buvusių Lietuvos disidentų, rezistentų, tremtinių, laisvės kovų dalyvių, Kovo 11-osios Akto signatarų, dvasininkų, mokslininkų šalies kultūros ir meno darbuotojų bei kitų  visuomenės pasitikėjimą ir pagarbą pelniusių, įvairioms tautinėms ir socialinėms visuomenės grupėms atstovaujančių žmonių.

Visas pareiškimo tekstas žemiau:

NACIONALINIS SUSIVIENIJIMAS

J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai

Žiniasklaidai ir visuomenei

2021m. rugsėjo 7 d.

Lietuva išgyvena didžiausią per visą atkurtosios Nepriklausomybės laikotarpį pilietinio susipriešinimo ir aštriausių socialinių įtampų laikotarpį. Valdančioji koalicija ir jos suformuota nekompetentingiausia iš visų buvusių per tris dešimtmečius Vyriausybė neįstengia spręsti susikaupusių šalyje problemų. Nesprendžiami gyvybiškai svarbūs Lietuvos nepriklausomybės išsaugojimo ir tautos išlikimo klausimai. Vis nauji neapgalvoti ir beatodairiški valdžios veiksmai (Stambulo konvencija, homoseksualių asmenų partnerystė, „galimybių pasas“) duoda pagrindą manyti, kad yra sąmoningai didinama įtampa visuomenėje siekiant nukreipti dėmesį nuo valdantiesiems svarbesnių ir visuomenei neviešinamų tikslų.

Sunkiai suprantama, kodėl po rugpjūčio 10 dienos mitingo valdžia nesiėmė būtinų priemonių riaušėms išvengti, o priešingai, pažeidžiant Susirinkimų įstatymą (4 str. 3 dalis), provokavo susirinkusius, leisdama žmonių miniai pavojingai priartėti prie Seimo pastato ir įsiaudrinti, iš anksto neužkardant vėliau kilusių riaušių.

Taip pat nepaaiškinamas valdžios siekis sąmoningai didinti įtampą tarp žmonių atmetant prigimtinę šeimą ginančių visuomenės grupių ir organizacijų siūlymą susilaikyti nuo Stambulo konvencijos ratifikavimo ar homoseksualių asmenų partnerystės įteisinimo, kai prie Lietuvos Baltarusijos valstybės sienos yra sutelkta (specialiai suvežta ir parengta) tūkstančių nelegalių migrantų minia, kurios permetimui į Lietuvą yra suplanuota ir gerai parengta didelio masto Baltarusijos hibridinio karo operacija.  Esant pavojams valstybei ir neregėto masto visuomenės susipriešinimui absoliučiai nesuprantamas valdančiųjų mėginimas šiuo metu atšaukti galiojantį Lukiškių aikštės įstatymą, nustatantį šios aikštės valstybinę reprezentacinę, Lietuvos laisvės kovotojų memorialinę ir visuomeninę funkcijas.

Nesuprantama, kodėl pasienyje prieš prasidedant Rusijos ir Baltarusijos karinėms pratyboms „Zapad“, valdančiųjų atstovai (Seimo žmogaus teisių komitetas) visomis išgalėmis eskalavo vietines „pratybas“ gyventojams kiršinti – neokomunistinei genderizmo ideologijai propaguoti skirtą LGBT paradą Kaune, arba kodėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija, neturėdama jokio teisinio pagrindo, neleido Lietuvos šeimų sąjūdžiui (LŠS) rugsėjo 10-ąją rengti jos planuojamą mitingą.

Nacionalinis suvienijimas atkreipia dėmesį į šiuo metu ydingą teismų elgesį ginant konstitucines piliečių įsitikinimų reiškimo ir susirinkimų laisves. Antai, Kauno m. savivaldybei neleidus LGBT paradą rengti tam nepritaikytoje Laisvės alėjoje, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), nepaisydamas visų perspėjimų apie galimas riaušes, įpareigojo Kauno m. savivaldybę suderinti LGBT eitynių vietą ir laiką būtent Laisvės alėjoje, pažymėdamas, kad <… teisė į susirinkimų laisvę yra pagrindinė teisė demokratinėje visuomenėje ir, kaip ir saviraiškos laisvė, yra viena iš tokios visuomenės pamatų, tad ji neturėtų būti aiškinama siaurai>[[1]].Tokiam sprendimui priimti teismui iš esmės pakako dviejų dienų.

Tačiau, kai analogišką Vilniaus m. savivaldybės draudimą rugsėjo 10 d. mitingui LŠS apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (VAAT), pastarasis nusprendė, jog savivaldybės administracijos sprendimas atšaukti rugsėjo 10 d. duotą sutikimą yra paremtas VSD informacija apie galimas grėsmes valstybės ir visuomenės saugumui bei viešajai tvarkai. Kokios tos grėsmės valstybės ir visuomenės saugumui bei viešajai tvarkai teismas, priimdamas sprendimą negalėjo žinoti, nes nustatė VSD ne mažiau kaip 14 dienų terminą atsiliepimui į LŠS skundą pateikti bei „išspręsti klausimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijai teiktos medžiagos išslaptinimo arba pateikti ją teismui neišslaptintą“. Trečiuoju asmeniu byloje VAT įtraukė Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatą (VPK), kuris savo ruožtu, per 14 dienų turės pateikti atsiliepimą bei „visą turimą su keliamu ginču susijusią medžiagą“. Tokiu būdu ginčo sprendimas nukeliamas mažiausiai pusei mėnesio.

Iš to darytina vienareikšmiška išvada, kad teismai nebesilaiko konstitucinio piliečių nediskriminavimo dėl įsitikinimų ar pažiūrų principo – skundą dėl LGBT eitynių LVAT išnagrinėjo per dvi dienas iki LGBT eitynių organizavimo pradžios ir įpareigojo Kauno m. savivaldybę nedelsiant (per 1 dieną) eitynes suderinti, nes „teisė į susirinkimų laisvę yra pagrindinė teisė demokratinėje visuomenėje“. LŠS skundą teismas pradės nagrinėti ne anksčiau kaip po 14 dienų, t.y. po to, kai Vilniaus apskrities VPK ir VSD pateiks teismui atsiliepimus bei įrodymus apie galimas grėsmes viešajai tvarkai, kitaip tariant, skundą teismas pradės nagrinėti  galimai ne rugsėjo mėnesį, o daug vėliau, kai mitingui suderinti skirtas laikas bus seniai praėjęs, nors ir šiuo atveju galioja LVAT išvada, kad „teisė į susirinkimų laisvę yra pagrindinė teisė demokratinėje visuomenėje <…>, tad ji neturėtų būti aiškinama siaurai“. Taigi teismai akivaizdžiai pažeidžia konstitucinį piliečių lygybės principą, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu (Konstitucijos 29 str.).

Pažymėtina ir tai, kad VSD perspėjimai Vilniaus m. savivaldybei nėra teisinis pagrindas rugsėjo 10 d. mitingui drausti, juolab teismams tokie perspėjimai be jokių įrodymų negali būti pagrindas atidėlioti susirinkimų organizatorių skundų svarstymą ir taip varžyti  konstitucinę piliečių susirinkimų laisvę, nes  Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) yra išaiškinęs, jog teisė laisvai rengti taikius susirinkimus   apima   ne   tik   negatyvią   valstybės   pareigą netrukdyti  rengti  taikius  susirinkimus,  bet  ir jos pozityvią pareigą   suteikti   tokių   susirinkimų   dalyviams   atitinkamą apsaugą [[2]].  EŽTT dėl savavališko ir diskriminacinio pobūdžio valstybės institucijų teisės siūlyti viešų renginių vietą, laiką ar pobūdį yra nurodęs, kad <…bendras demonstracijų draudimas gali būti pateisinamas tik tuomet, kai egzistuoja realus pavojus, kad jie gali sukelti neramumus, kuriems neįmanoma užkirsti kelio kitomis, mažiau griežtomis priemonėmis…>. EŽTT pažymėjo, kad <…viešų susirinkimų, skirtų tam tikrai nuomonei ar pažiūroms išreikšti, laikas gali būti labai svarbus jų politinei ar socialinei reikšmei. Jei viešas susirinkimas buvo surengtas po to, kai tam tikra socialinė problema prarado savo aktualumą ar svarbą  konkrečioje socialinėje ar politinėje diskusijoje, susirinkimo įtaka gali būti rimtai sumenkinta>. [ [3]]. Akivaizdu, kad tiek Vilniaus m. savivaldybės veiksmai, tiek teismo LŠS skundo nagrinėjimo procesinis vilkinimas vertintini kaip sąmoningas trukdymas LŠS rugsėjo 10 d. organizuojamam  mitingui surengti ir tokiomis priemonėmis riboti konstitucines piliečių įsitikinimų reiškimo bei susirinkimų laisves.

Nacionalinis suvienijimas neabejoja, jog tariamai neracionalūs valdžios sprendimai valdant pandemijos krizę, sąmoningas jos elgesys per valstybinę sienąį Lietuvą suleidžiant (nestabdant) daugiau nei 4 tūkst. nelegalių migrantų bei pasirengimas įsileisti jų dešimtis kartų daugiau (apie 40 tūkstančių) atitinkamai priimant būtinus teisės aktus (SADM 2021 08 26 įsakymas Nr. A1-627, padedantis ES valstybėms narėms užtikrinti humanitarinį asmenų perkėlimą)  ir sudarant tam būtinas materialines sąlygas (Valstybės sienos apsaugos tarnybos paskelbtas beveik 40 tūkst. vietų apgyvendinimo konteinerių miestelio „pirkimas“ už beveik 600 mln. Eurų nelegalams), taip pat dirbtinis konfliktų eskalavimas su Kinija bei kaimynine Baltarusija, naikinant pastarosios valstybingumo likučius, rodo, jog  valdžia, ignoruodama gyvybinius visuomenės poreikius ir slopindama viešąją nuomonę, laipsniškai įgyvendina  ,,globalios Lietuvos“ ideologija grindžiamą Lietuvos ištautintimo ir išvalstybinimo „programą“, kurios užsakovai nėra ir negali būti Lietuvos visuomenė ir jos piliečiai.

Akivaizdus valdančiųjų nenoras bent minimaliai įsiklausyti į nacionalinius interesus ginančių visuomeninių ir pilietinių sambūrių, taip pat politinių jėgų (tarp jų partijos Nacionalinis susivienijimas) reikalavimus bei rekomendacijas, kaip ir Vilniaus savivaldybės sprendimas atšaukti leidimą rengti rugsėjo 10-ąją LŠS planuojamą mitingą, turi būti vertinamas kaip  pavojingas ir nusikalstamas įtampos visuomenėje didinimas. Nuolatinis ir sistemingas viešosios nuomonės ignoravimas ir piliečių žeminimas įgyja vis daugiau sąmoningo provokavimo bruožų ir liudija valdžios siekį, iki kraštutinumo supriešinus visuomenę ir destabilizavus padėtį valstybėje, sukurti pagrindą radikaliai suvaržyti piliečių konstitucines teises ir laisves (tikėtina, įvesti nepaprastąją padėtį).

Be to, yra pagrindas manyti, jog įtampa visuomenėje nuolat auga dėl valdančiųjų negebėjimo atsispirti  agresyvioms Lietuvos valstybės destabilizavimu suinteresuotoms užsienio jėgoms, toleruojant pastarųjų spaudimą. Taip leidžia manyti viešoje erdvėje ir protesto akcijose, vis aktyviau pradėję reikštis antivalstybiškai nusiteikę asmenys bei VSD ataskaitose minimi antivalstybiniai visuomeniniai judėjimai, kurie jau visiškai nesislapstydami šliejasi prie LŠS organizuojamo mitingo (A. Paleckis ir kt.) ir atvirai ragina žmones keisti politinę santvarką Lietuvoje, išstoti iš ES bei NATO.

Nacionalinis susivienijimas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas pagal šalies Konstituciją turi dideles galias užsienio politikos srityje (pasirašo tarptautines sutartis ir teikia jas ratifikuoti Seimui, skiria ir atšaukia Lietuvos diplomatinius atstovus ir kt.), valstybės vidaus politikos srityje (yra Vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas, vadovauja Valstybės gynybos tarybai, turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, taip pat teisę vetuoti Seimo priimtus įstatymus, Konstitucijoje  numatytais atvejais gali paleisti Seimą ir kt.), taip pat yra svarbus veiksmingos teismų valdžios garantas (teisėjų bei teisų pirmininkų kandidatūrų teikimas, skyrimas ir kt.), todėl Prezidentas turi pakankamai galių dabartinei situacijai stabilizuoti ir ją kardinaliai pakeisti.

Mūsų valstybė atsidūrė prie egzistencinio išlikimo slenksčio, už kurio tėra žingsnis iki visiško nepriklausomybės praradimo. Tereikia leisti, kad visuomenėje ir toliau didėtų susipriešinimas, toleruoti nevaldomą žmonių tarpusavio neapykantą, galop virsiančią gyventojų neramumais, kuriems sutramdyti bus pateisinama pavartota grubi vidaus ar net išorės fizinė prievarta. Šioje situacijoje Nacionalinis susivienijimas turi pagrindą manyti, kad dėl valdančiųjų neveiklumo, nemokšiškumo ar net sąmoningais veiksmais  yra kuriamos sąlygos jeigu ne naujai šalies okupacijai, tai neabejotinam Lietuvos nepriklausomybės ir valstybingumo neutralizavimui. Todėl Prezidentas negali išlikti neutralus nepriklausomos Lietuvos valstybės ardymo stebėtojas ir jam tenka išskirtinė atsakomybė už susidariusią padėtį šalyje.

Atsižvelgdami į tai, reikalaujame Lietuvos Respublikos Prezidentą pasinaudoti Konstitucijos suteiktomis galiomis ir nedelsiant bei ryžtingai sustabdyti tolesnį Lietuvos valstybės griovimą:

1.Neleisti, kad sąmoningai būtų bloginami Lietuvos valstybės santykiai su kitomis užsienio valstybėmis, įskaitant Baltarusiją – Lietuvos žmonės negali tapti pavojingų užsienio politikos žaidimų įkaitais. Vyriausybė sistemingai blogina santykius su Baltarusija, Kinija ir kitomis šalimis, neturėdama jokių galios svertų pasiekti išsikeltų tikslų, priešingai, esant daugybei pačios Lietuvos silpnųjų vietų dvišaliuose santykiuose (atvira siena su Baltarusija, piliečių pensijos investuotos Kinijoje). Užsienio politika turi remtis realia galia, įgyvendinamais tikslais ir tinkamu pasirengimu, kitaip net ir teisingų vertybių gynimas virsta beprasmiu kenkimu Lietuvos nacionaliniams interesams. Būtina nušalinti ir pareikšti nepasitikėjimą Užsienio reikalų ministrui bei kitiems asmenims, tiesiogiai atsakingiems už tarpvalstybinių santykių įtampos didinimą.

2. Atmesti bet kokius Lietuvai primetamus susitarimus perkelti į mūsų šalį atvyksiančius iš Afrikos, Azijos ir kitų pasaulio šalių tūkstančius tariamų pabėgėlių, kurių perkėlimo tikrasis tikslas – „užtvindžius“ šalį esmingai ir negrįžtamai pakeisti šalies gyventojų demografinę sudėtį ir kultūrinį bei kalbinį veidą paverčiant lietuvius asimiliuojama tautine mažuma jų pačių šalyje. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad daugiau kaip penktadalis mūsų šalies piliečių gyvena skurde, kad mokesčių mokėtojų lėšų stinga šalies švietimo ir sveikatos apsaugos sistemoms bei senjorų pensijoms didinti, ryžtingai atmesti prievolę Lietuvos piliečiams savo darbu ir mokesčiais šiuos Lietuvai primetamus migrantus išlaikyti.

3. Nors esamas teisinis reguliavimas Prezidentui nesuteikia teisės keisti Nacionalinio transliuotojo (LRT) vadovybės, tačiau atsižvelgiant į tai, kad LRT tapo pagrindiniu visuomenės nesantarvės kurstymo bei Lietuvos valstybingumo ardymo židiniu ir realiai nebeatstovauja visuomenei (LRT laidose nebėra visuomenės nuomonių įvairovės), inicijuoti įstatymų projektus dėl LRT tarybos rinkimo tvarkos pakeitimo, įgalinant visuomenės dalyvavimą juose, taip pat keisti mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimą finansuojant LRT veiklą, t.y. demonopolizuoti LRT suteikiant galimybes steigti alternatyvias šalies bei regionų TV stotis ar studijas.

4.  Įšaldyti bet kokius įtampą visuomenėje eskaluojančių įstatymų projektų svarstymus.

5.  Grąžinti piliečiams atimtą realią konstitucinę teisę dalyvauti valstybės valdyme sprendžiant svarbiausius  Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimus (Konstitucijos 9 str.).

6.  Panaikinti Lietuvos nevyriausybinių organizacijų tarybą, kuri yra neokomunistinės (genderizmo) ideologijos skleidimo centras, užtikrinantis šios ideologijos tikslus aptarnaujančių nevyriausybinių organizacijų (NVO) finansavimą, žlugdantis patriotinių visuomeninių judėjimų veiklą ir nepriklausomos Lietuvos valstybės stiprinimą, nes šios tarybos nuostatai ir veikla prieštarauja Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos valstybėms narėms Nr. CM/REC (2007)14 dėl nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso Europoje bei jo aiškinamajam memorandumui [[4]], t.y. minėta taryba ir atitinkamos regioninės tarybos paverstos valdžios aparato agentūromis (jas sudaro ½ valdžios atstovų) ir nebeatstovauja Lietuvos visuomeninėms organizacijoms bei judėjimams.

7. Nedelsiant imtis priemonių visuomenei sutelkti, grąžinti rimtį ir piliečių tarpusavio pasitikėjimą, nes to šiandien reikalauja gyvybiniai valstybės interesai. Pasinaudojant Islandijoje ir kitose demokratinėse šalyse kilusių krizių suvaldymo pavyzdžiais, suburti Lietuvos nacionalinę asamblėją iš visuomeninių organizacijų atstovų, buvusių Lietuvos disidentų, rezistentų, tremtinių, laisvės kovų dalyvių, Kovo 11-osios Akto signatarų, dvasininkų, mokslininkų šalies kultūros ir meno darbuotojų bei kitų  visuomenės pasitikėjimą ir pagarbą pelniusių, įvairioms tautinėms ir socialinėms visuomenės grupėms atstovaujančių žmonių. Neabejojame, kad tik visų piliečių pasitikėjimą turinti Nacionalinė asamblėja gali pateikti geriausius siūlymus susidariusiai valstybės krizės įveikti.

Kviečiame visus piliečius drąsiai įvardinti valdžios daromas klaidas, kartu atsargiai vertinti atskirų asmenų ir visuomenės grupių kurstomus neramumus, išsaugoti rimtį ir susitelkimą, nepasiduoti galimai suplanuotoms provokacijoms mitingų ir kitų viešųjų surinkimų metu. Šiomis dienomis šalies ateitį lems kiekvieno mūsų pilietinė pareiga – ji lems ateitį mūsų  vaikų ir ateinančių kartų, kurios niekada neatleis už asmeninį egoizmą ar vienadienius troškimus – būtent dėl jų šiandien paaukoti Lietuvos nepriklausomą valstybę yra pasirengę kai kurie visuomenės veikėjai ir valdžioje esantys nebrandūs politikai. Bet prieš 30 metų apgynę iškovotą laisvę, bendromis jėgomis apginsime ją ir šiomis sunkiomis Lietuvai dienomis, saugodami čia gyvenančių tautų draugystę ir saugodami vieni kitus.

Nacionalinio susivienijimo valdyba

[1] https://www.lvat.lt/naujienos/lvat-ipareigojo-kauno-savivaldybe-suderinti-rugsejo-4-osios-eityniu-marsruta-kaune/934

[2]  EŽTT sprendimas Sąjūdžio  „Gydytojai už gyvybę“ byloje Cour eur. D. H., arret  Plattform  „Ärzte  für das Leben“ du 21 juin 1988, série Ano  139). 

[3]   EŽTT 2017 m. vasario 7 d. sprendimas byloje (pareiškimo Nr. 57818/09, 51169/10, 4618/11, svarbos lygis – 2).

[4]https://socmin.lrv.lt/uploads/socmin/documents/files/pdf/10286_rekomendacijos_nvo.pdf

Nacionalinis susivienijimas. Papildomi siūlymai dėl Baltarusijos agresijos ir nelegalių migrantų krizės

Redakcija
-
0

2021 m. liepos 8 d. pareiškime dėl Lietuvos politikos Baltarusijos atžvilgiu ir dirbtinai sukeltos nelegalių migrantų krizės Nacionalinis suvienijimas išsakė savo požiūrį, kad nelegalių migrantų siuntimas į Lietuvą yra Baltarusijos valdžios organizuota neterminuota prieš Lietuvą nukreipta akcija, todėl ji vertintina kaip sąmoningai tos šalies specialiųjų tarnybų rankomis vykdoma hibridinio karo prieš Lietuvos valstybę operacija. Pareiškime siūlyta pripažinti, kad ši operacija yra atsakas ir kerštas už Lietuvos valstybės valdančiojo sluoksnio atstovų aktyvų įsitraukimą, mėginant pašalinti autoritarinį Baltarusijos prezidentą A. Lukašenką, ir tiesioginį prieš jo valdymą nukreiptų opozicijos protesto akcijų, skambiai pavadintų demokratine revoliucija, rėmimą.

Rugpjūčio 2 d. Nacionalinis susivienijimas valdžiai ir visuomenei pateikė dešimties žingsnių planą nelegalių migrantų krizei išspręsti. Jame siūlyta atsižvelgti į akivaizdų faktą, jog vyksta ne natūrali migracija, o Baltarusijos hibridinio karo veiksmai prieš Lietuvą, todėl siūlyta nelegalius migrantus įvardyti pažeidėjais, netaikant jiems jokių prieglobsčių prašytojams ar ekonominiams migrantams taikomų tarptautinės teisės normų. Taip pat pateikti kiti siūlymai.

Konstatuotina, kad iš dalies jie buvo išgirsti. Lietuvos valdžia pagaliau ryžosi daryti tai, ką jau seniai siūlė daryti Nacionalinis susivienijimas, ir tai jau pradėjo duoti tam tikrų teigiamų rezultatų. Jie ypač svarbūs tuo požiūriu, kad sugriautas sąmoningai Lietuvoje plačiai skleidžiamas antivalstybinis propagandinis mitas, jog masinis sienos pažeidėjų ir tariamų migrantų antplūdis esąs kažkokia neišvengiama istorinė ,,globalizacijos tendencija“ ar neįveikiamas gamtos stichinis reiškinys. Ilgai kartoti atsikalbinėjimai, kad „stabdyti migrantų neįmanoma“, pasirodė esą brangiai Lietuvai ir jos žmonėms kainavusi ir dar kainuosianti melaginga propagandinė demagogija, skirta klaidinti ir apgaulingai raminti dėl migrantų invazijos padarinių susirūpinusiems ir pagrįstai ligšioliniu valdžios neveiklumu besipiktinantiems piliečiams. Kartu pažymėtina, kad būtina atlikti išsamų tyrimą ir atvirai paaiškinti šalies piliečiams, kokie vidaus ir išorės veiksniai bei priežastys lėmė valdžios vengimą ir delsimą iš karto ryžtingai stabdyti sienos pažeidėjų srautą.

Pripažintina, kad valstybės vadovai, supratę masinių valstybės sienos pažeidinėjimų sukurtos padėties rimtumą, susitikime su Lietuvoje viešėjusia Europos Komisijos (EK) atstove Ylva Johansson patvirtino tą patį, jog masiškai siųsdama per Lietuvos valstybės sieną nelegalus migrantus Baltarusija vykdo hibridinį karą prieš Lietuvą, šitaip keršydama Lietuvai už jos kišimąsi į Baltarusijos vidaus reikalus. Pastaroji aplinkybė leidžia manyti, kad pripažinus, jog prieš Lietuvą yra vykdoma hibridinio karo agresija, bus pagaliau pripažintas ir akivaizdus faktas, kad į Lietuvą iš Baltarusijos per sieną siunčiami nelegalūs migrantai yra Baltarusijos vykdomo hibridinio karo dalis ir jo priemonė, t. y. tariami migrantai yra šio hibridinio karo dalyviai, be kurių Baltarusijos vadovas sumanyto karo būtų neįstengęs netgi pradėti.

Reikalavimą apsispręsti, kokia yra Lietuvos užsienio politikos paradigma vertinant susidariusią padėtį – valstybės užpuolimas ar pabėgėlių krizė – nuolat kelia ir šalies politologai, nes tai yra principinis reikalas. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis taip pat viešai pareikalavo aiškumo įvardijant, su kuo mūsų šalis turi reikalą – „su migrantais ar diversantais“.

Nacionalinis susivienijimas pažymi, kad dabartinėje krizės akivaizdoje dviprasmiškas padėties vertinimas valstybei yra ypač pavojingas, nes galimai priešiškoms jėgoms tarnaujantys asmenys šį valdžios neapibrėžtumą naudoja įtampai visuomenėje eskaluoti ir nepasitikėjimui valstybės institucijomis didinti. Antai, Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovas Vytautas Valentinavičius žiniasklaidoje paskelbė savo abejotinus įspūdžius apie valstybės sieną kertančią pažeidėją moterį, rankoje laikančią lašelinę, tariamai skirtą sergančiam vaikui. Pasieniečiai išsiaiškino, jog tai buvo gudri apgaulė. Ir nors minėta moteris su vaiku buvo įleista į šalį, V. Valentinavičius savo publikacijoje portale lrt.lt pasėjo abejones dėl pasienio pareigūnų elgesio atgrasant nelegalius migrantus, neva jam kelia abejones, ar apskritai pasienyje taikomos atgrasymo priemonės pažeidėjams yra teisėtos pagal tarptautinę teisę.

Šioje situacijoje panašus asmenų elgesys absoliučiai netoleruotinas, ypač, kai pasienio pareigūnai negailėdami jėgų ir asmeninio laiko tarnybai, tuo nuskriausdami savo šeimas, deda visas pastangas nelegalių migrantų invazijai sustabdyti. Minėti asmenys vienareikšmiškai turi būti vertinami kaip žmonių priešpriešos kurstytojai ir šalies vidaus įtampos eskaluotojai.

Todėl atsižvelgdamas į pilietines inciatyvas padėti valstybės institucijoms hibridiniame kare prieš Lietuvos valstybę suvaldant masiškai siunčiamus nelegalius migrantus per Lietuvos valstybė sieną, Nacionalinis susivienijimas papildomai siūlo:

  • Nelegaliai per Lietuvos valstybės sieną mėginančius į Lietuvos teritoriją patekti asmenis, sutikusius tapti priešiškų Lietuvai jėgų diversijos įrankiu ir sąmoningai nusižengiančius legalaus atvykimo į šalį taisyklėms, nelaikyti migrantais ar prieglobsčio prašytojais. Iš šių asmenų prieglobsčio prašymai negali būti priimami.
  • Papildyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 292 straipsnį bausmėmis dėl neteisėto užsieniečių gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir užsieniečių neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo. Esant paskelbtai ekstremaliai situacijai būtina panaikinti jame numatomą išimtį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jei užsienietis, kirtęs valstybė sieną, įrodo turįs tikslą patekti į trečiąsias šalis. Ši išimtis turėtų būti taikoma tik nėščioms moterims ir motinoms su vaikais, kurios būtų grąžinamos į paskutinę jų buvimo šalį.
  • Esant ekstremaliai situacijai Lietuvos valstybės pasienyje nušalinti nuo pareigų Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovą Vytautą Valentinavičių už nepasitikėjimo pasienio tarnybų pareigūnais kurstymą ir įtampos visuomenėje eskalavimą.

Partijos Nacionalinis susivienijimas valdyba

Monsinjoro Alfonso Svarinsko 100-ųjų gimimo metinių minėjimas Seime

Redakcija
-
0
Monsinjoro Alfonso Svarinsko 100-ųjų gimimo metinių minėjimas Seime

Balandžio 15 d. LR Seime buvo paminėtos Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato, monsinjoro Alfonso Svarinsko 100-osios gimimo metinės.

Paminėjimas prasidėjo parodos „Kunigas legenda monsinjoras Alfonsas Svarinskas (1925–2014) atidarymu Laisvės gynėjų galerijoje. Parodą pristatė LR Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vedėja Angonita Rupšytė. Žodį tarė LR Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Juozas Olekas.

Seimo posėdžių salėje, pirmininkaujant LR Seimo Pirmininkui Sauliui Skverneliui, pagerbti LR pirmosios vyriausybės nariai, po to pagerbtas mons. Alfonsas Svarinskas – AT deputato 100-ųjų gimimo metinių proga. Seimo Konstitucijos salėje vyko konferencija „Ar visą padariau, ką Dievas norėjo…“ Konferenciją vedė LR Seimo narys Vytautas Sinica ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė.

Konferencijos vaizdo įrašas.

Garsi advokatė gimtadienį švęs mitinge prieš NT mokestį

Redakcija
-
1
Garsi advokatė gimtadienį švęs mitinge prieš NT mokestį
Advokatė Liudvika Meškauskaitė balandžio 27-ąją 69-ąjį gimtadienį švęs mitinge prieš visuotinį NT mokestį. Eltos nuotr.

Justina Gafurova

Advokatė Liudvika Meškauskaitė balandžio 27-ąją švęs 69-ąjį gimtadienį. Ne restorane ar svečių apsuptyje namuose – gimimo dieną teisininkė praleis Vilniaus Katedros aikštėje, kur vyks mitingas prieš nekilnojamojo turto mokestį. Apie tai sužinoję bičiuliai tikina, kad ateis sveikinti į mitingą, palaikyti jo idėjos rinksis ir bendraminčiai. Advokatė sako tiesiai – visuotinis NT mokestis yra neteisingas, todėl L. Meškauskaitė jaučia pareigą kovoti net už tuos, kurie patys to nedarys.

Apie tai, kad savo gimtadienį ketina švęsti mitingo metu Vilniuje Katedros aikštėje, L. Meškauskaitė neseniai paskelbė savo socialinio tinklo „Facebook“ anketoje. Čia ji sulaukė daugybės palaikymo komentarų, žmonės pritarė idėjai ir pranešė, kad ketina prisijungti.

– Daug žmonių piktinasi planais įvesti visuotinį NT mokestį, tačiau retas žada atvykti į mitingą. Jūs šią dieną, atrodo, turėtumėte ir kitų reikalų. Tačiau palaikysite mitingą ir atvyksite į jį. Kodėl? – „Vakaro žinios” paklausė advokatės Liudvikos MEŠKAUSKAITĖS.

Aš ateisiu į mitingą iš solidarumo su žmonėmis, kuriuos valdžia nori apvogti. Manau, labai svarbu dabar sureaguoti, nes valdžia tiesiog tyčiojasi iš mūsų. Rinkimai buvo neseniai. Kiekviena partija pasakojo, ką darys ir daug kalbėjo apie mokesčius. Nė viena partija nedeklaravo, kad įves visuotinį NT mokestį. Mes ir dabar NT mokestį mokam, kurie turi brangesnius būstus. Bet kad įves mokestį žmonėms, kurie turi mažus butelius daugiabučiuose, niekas to nedeklaravo. Politikai mus paprasčiausiai apgavo. Negalima likti abejingais.

Aš dalyvausiu ne dėl savęs. Jau seniai moku NT mokestį. Bet norima apmokestinti vargšiukus. Ką reiškia ta 40 tūkst. eurų riba. Tai palies visus žmones. Nemanau, kad galime būti abejingi.

Jau dabar ekonomistai Įspėja, kad persistengus su naujais mokesčiais, daugiau pajamų į biudžetą nebus surinkta, o gal bus surinkta net mažiau.

Jeigu jau prasidėjo kalbos apie naujus mokesčius, pirmiausia reikėtų kalbėti apie tai, kad biudžeto pinigai nebūtų švaistomi – reikia užrišti tą maišą. Jeigu valstybėje galima pralošti 40 mln. eurų, iš kurių yra ir pensininkų pinigai, apie jokius mokesčių didinimus negalima kalbėti. Viskas bus pradanginta.

Ar dabar laikas statyti LRT pastatą ar Nacionalinį stadioną? Turime Kaune puikią areną, nuvažiuosime. Skaičiuojama, kad visuotinis NT mokestis sugeneruos 200 milijonų, panašiai, kiek kainuotų Nacionalinis stadionas. Atsisakykime jo ir nereikės naujo mokesčio.

Ar dabar laikas skirti milijonus viešinimui? Ar dabar laikas kurti naują ministeriją? O gal mums nereikia dviejų atskirų institucijų kaip „Sodra“ ir VMI? Dabar laikas galvoti, kaip uždaryti viešąsias įstaigas, kurios suryja milijonus. Tegul viešasis sektorius susimažina bent 10 proc. savo išlaidų ir nereikės jokių naujų mokesčių. Kokie pinigų klodai…

NT mokestis yra ir dabar. Be to, Registrų centras dabar perkainavo visą turtą ir vertės pakilo ne keliais procentais, o kai kas net kartais. Bet pagal dabartinius valdžios planus, tie, kas turi daugiau, dabar mokės mažiau, o labiausiai bus apmokestinti mažiausiai turintys. Neturi sąžinės, jei ketina apmokestinti daugiabučių gyventojus mažuose būstuose. Žmonės dar neišsimokėję kreditų, ir jie turės mokėti mokestį.

Nesvarbu, kad dabar tarifas mažas. Taip būna tik pradžioje. Paskui tarifą galima padidinti. Be to, su kiekvienu Registrų centro vertinimu, turto vertė taip pat didės. Taigi, mokesčio mokėtojais taps visi. Vieno vertinimo metu Registrų centras gal pakels turto vertę tris kartus ir teks mokėti tris kartus daugiau. Tai yra absurdas.

Man pikta, kaip žmonės yra mulkinami. Negalima taip daryti. Pirmiausia, reikia nemėtyti biudžeto pinigų. Pirmiausia reikia užsiūti tą biudžeto maišą. Jeigu jis liks skylėtas, galime ten mesti kiek nori milijonų, niekas nepasikeis. Kaip mūsų valdžios vyrai to nesupranta?

Visi bijo audito, mums nerodoma, kur išleidžiami mūsų pinigai. Mokesčių mokėtojo pinigai yra šventa ir negali būti jokio slaptumą.

Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyvena penktadalis žmonių. Paramos maistu kreipiasi net dirbantys žmonės. Iš ko jie, pensininkai mokės NT mokestį, jeigu gyvena būste, kurį kažkada įsigijo, kai sąlygos ar pajamos buvo kitokios?

Daug žmonių neišgalės tų mokesčių sumokėti. Lietuviai yra prisirišę prie NT. Ir čia gali būti įvairių situacijų. Pavyzdžiui, paveldėjo turtą ir dabar gyvena geresniame būste, nei galėjo įpirkti. Nejau jis dabar visą gyvenimą turės apversti ir parduoti šį turtą, kad sumokėtų mokestį kaip reketą?

Arba žmogus gyvena miesto centre, liko vienas. Dabar jam reikia viską parduoti ir kraustytis kitur?

Juk NT įsigyji iš apmokestintų pajamų. Tai yra kaip duoklė, kurią papildomai turi mokėti. O jeigu aš nusipirkau už tuos pinigus brangenybių ar paveikslų, jau nebeturiu nieko mokėti papildomai. Tai yra neteisinga.

Mums sakoma, kad kitose šalyse yra šis mokestis, bet yra šalių, kur jo nėra arba jis tik simbolinis. Mes negalime lygintis į tas Europos šalis, kuriose atlyginimai yra daug didesni nei Lietuvoje. Nepamirškime, kiek daug apmokestinama Lietuvoje darbo jėga. Mūsų mokesčiai ir taip yra vieni didesnių ES.

Kitas argumentas, kad mokestis skirtas gynybai. Juk NT mokestis yra savivaldybių mokestis. Turime mokėti, kad Valdas Benkunskas stadioną pasistatytų? O jeigu kalbame apie gynybos stiprinimą, tai žmogus, kuris turi savo būstą, kurio niekas nereketuoja ir žmogus nejaučia baimės būstą prarasti, jis gins valstybę. Nes gins savo šeimą ir savo namus. Ar nori iš mūsų atimti mūsų namus?

Jūs ir dabar mokate NT mokestį. Įvedus visuotinį mokestį, tarifas tiems, kurie dabar moka NT mokestį, ženkliai sumažės. Atrodytų, Jums reikėtų tik džiaugtis…

Milijoninį turtą turintiems mokesčiai sumažėja, bet atsiranda tiems, kurie gyvena paprastuose buteliuose ar sodo nameliuose… Jeigu žmogus savo laiku pasistatė namuką, turi savo daržą, šiltnamį, dabar ir jam reikės mokėti kažkokį mokestį. Mokėti turi nuo to, ką tu gauni – nuo pajamų. O dabar tu gyveni name, kurį vis reikia remontuoti, bet jis dėl infliacijos vis brangsta ir tu kaip kokią duoklę kasmet moki vis didesnį mokestį. Panašu į vieną filmuką, kur buvo įvesti mokesčiai už orą.

Aš kasmet mokėjau po 3000 eurų NT mokesčio, tada pardaviau butą senamiestyje ir dabar mokestis yra mažesnis. Bet aš mažiausiai dėl savęs pergyvenu, nes galėjau tą sumą sumokėti. Bet štai senamiestyje geresnį butą turi pensininkas, kurio pensija keli šimtai, o turto vertė gal keli šimtai tūkstančių. O kokios dar išlaidos komunaliniams, šildymui. Kaip pensininkas išsimokės?

Kai kurie žmonės jau sako, kad NT mokestis – dėmesio nukreipimas. Valdžia planuoja didinti GPM tarifus, naikinti kai kurias PVM lengvatas, apmokestinti draudimą. Vokietijoje ar Prancūzijoje valdžia niekaip negalėtų tokių pokyčių įvesti, nes kiltų daugiatūkstantiniai mitingai. O lietuviai piktinasi ant sofų prie televizoriaus.

Aš suprantu, kad gali vykti diskusija apie mokesčius. Atsiklausus žmonių, padarius tyrimus, galima siūlyti kažkokias naujoves. Dabar daroma atvirkščiai: per rinkimus visi labai geri, kalba gražiai, bet ateina į valdžią ir daro visiškai priešingai.

Taip negalima elgtis su žmonėmis. Jie ne kvaili ir viską mato. Jie dar nuo COVID-19 neatsigavo, dabar vėl kasdien gąsdinami. Nereikės net ruso, žmonės pykdomi, patys tarpusavyje susipjaus ir neliks valstybės.

respublika.lt

Karas Ukrainoje. Tūkstantis šimtas penkiasdešimt aštuntoji (balandžio 26) diena

Redakcija
-
0
Karas Ukrainoje. Tūkstantis šimtas penkiasdešimt aštuntoji (balandžio 26) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė

Naktį rusai Ukrainos teritoriją atakavo viena viršgarsine priešlaivine raketa Oniks. Per šią savaitę tai ne pirmas smūgis šia raketa iš Krymo Odesa sričiai. Taip pat, agresorius tikėtina bandė pasiekti ukrainiečių oro gynybos sistemas ir atakavo dvejomis raketomis Kh31P. Iš 114 dronų Shahed ir dronų-masalų ukrainiečiai teigia numušę 66, o 31 dronas dėl EW veiklos buvo nukreiptas nuo taikinių. Dalis šių dronų kilo iš Milerovo (Rostovo prie Dono sritis).

Savo ruožtu, Ukrainos pajėgos be kitų objektų bandė pasiekti šias dronų paleidimo aikšteles. Rusai skelbia virš Milerovo numušinėjo Ukrainos dronus. Iš viso šią naktį ukrainiečiai atakavo Kursko, Belgorodo, Rostovo prie Dono, Lipetsko srityje esančius rusų objektus. Pastarieji teigia numušę 45 dronus.

Žiūrim ką turim fronte.

Kursko kryptis.

Rusams toliau nesiseka išmušti ukrainiečių iš Popovka – Demidovka ruožo (Belgorodo sritis).

Oleshnya – Gornal ruože (Kursko sritis) rusai bando išstumti Ukrainos vienetus už sienos. Ukrainos pajėgos sėkmingai išnaudoja vietovę, dėl to rusai skundžiasi soc. tinkluose.

Tęsiasi lokalūs susidūrimai Sumy srities pasienyje (Oleshnya – Gornalo vakarinis flangas). Rusai bando prasiveržti link Loknya, Ukrainos gynėjai atmušė jų atakas.

Kharkivo kryptis.

Be pakitimų.

Luhansko kryptis.

Kupjansk. Mūšiai šiauriniame flange kiek aprimo, okupantai pabandė laimę Lozova ruože. Ukrainiečiai apsigynė.

Lyman. Rusai toliau puola visoje kontaktinėje linijoje. Tai jiems nepadeda pajudėti pagrindinėje pastangų kryptyje (Nove – Katerynivka ir Yampolivka).

Syversk. Ukrainos pajėgos atmušė okupantų atakas Hryhorivka ir Verkhnokamenske ruožuose.

Donetsko kryptis.

Konstyantynivka. Kautynės tęsiasi, ypač karšta Toretsko vakariniame flange. Šį kartą kontaktinėje linijoje be didesnių pakitimų.

Pokrovsk – Konstyantinopil.

Pokrovsk. Be pakitimų.

Konstyantinopil. Agresorius pasigerino savo padėtį šiauriniame flange (Andriivka) kas leis jam sustiprinti Odradne – Bahatyr ruožo puolimą, pabandyti jį užspausti iš šiaurės (Andriivka) bei pietų (Rozlyv).

Zaporizhia kryptis.

Be pakitimų.

Pietų kryptis.

Be pakitimų.

Lemtinga riba. Vytautas Sinica

Redakcija
-
0
Lemtinga riba. Vytautas Sinica

Europos Žmogaus Teisių Teismo akibrokštas Lenkijai – paskelbė diskriminavus homoseksualus

Redakcija
-
0
Europos Žmogaus Teisių Teismo akibrokštas Lenkijai – paskelbė diskriminavus homoseksualus

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) penktadienį pareiškė, kad Lenkija pažeidė žmogaus teises neįregistruodama tos pačios lyties asmenų santuokos.

2017 metų vasarį Lenkijos pilietis Bartholomew Kyle’as Andersenas (Bartolomju Kailas Andersenas) kreipėsi į Lenkijos rytuose esančio Goščyno kaimo metrikacijos įstaigą su prašymu pripažinti Jungtinėje Karalystėje (JK) sudarytą sąjungą su tos pačios lyties asmeniu.

Įstaiga priėmė neigiamą sprendimą, kurį patvirtino vaivadijos vadovas ir Varšuvos administracinis teismas, o vėliau ir Aukščiausiasis administracinis teismas.

B. K. Andersenas kreipėsi į EŽTT, teigdamas, kad Lenkija, atsisakydama pripažinti tos pačios lyties asmenų sąjungą, jį diskriminavo dėl jo seksualinės orientacijos, taip pažeisdama Europos žmogaus teisių konvencijos 14 straipsnį, kuriuo draudžiama diskriminacija naudojantis konvencijos garantuojamomis teisėmis ir laisvėmis, šiuo atveju – susijusiomis su teise į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą.

Ketvirtadienį paskelbtame sprendime EŽTT patenkino B. K. Anderseno prašymą ir nurodė, kad Europos Sąjungos (ES) valstybės narės privalo užtikrinti teisinę sistemą, kuria pripažįstamos ir saugomos tos pačios lyties asmenų sąjungos, o Lenkija tokios sistemos nesukūrė.

Pagal sprendimą Lenkija turi sumokėti ieškovui 1 tūkst. eurų kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas.

Lenkija teisiškai nepripažįsta tos pačios lyties asmenų santuokų ar civilinių sąjungų. Lenkijos parlamentui civilinių sąjungų, įskaitant tos pačios lyties asmenų sąjungas, įstatymo projektas buvo pateiktas 2024-ųjų spalį.

Ignas Vėgėlė. Būtina naikinti Civilinio kodekso partnerystės normas

Redakcija
-
1
Ignas Vėgėlė. Būtina naikinti Civilinio kodekso partnerystės normas
Ignas Vėgėlė / lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Seimo nariams teikiu įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūlau naikinti Civilinio kodekso nuostatas, susijusias su partnerystės institutu.

Prie šio siūlymo kviečiu prisijungti visus Seimo narius, nepaisant partiškumo ar pažiūrų – siūlau kartu registruoti įstatymo pakeitimo projektą Seime ateinantį trečiadienį. Siūlomas pataisas siunčiu visiems Seimo nariams pasirašymui.

Pasiūlymo logika gana paprasta: ne Konstitucinis Teismas, o Seimas leidžia įstatymus, todėl ne Konstitucinis Teismas, o Seimas turi nuspręsti, kaip sureguliuoti šeimos, partnerių ar artimų asmenų visuomeninius santykius.

Konstitucinis Teismas praeitą savaitę priėmė kai kurių komentatorių vadinamąjį „istorinį“ sprendimą. Konstitucinis teismas negaliojančias, bet Seimo priimtas Civilinio kodekso partnerystės instituto normas pripažino įsigaliojusiomis. Be to, pakeitė ir patį partnerystės institutą: pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai tuos partnerystės straipsnius, kurie partneriais laikė išimtinai vyrą ir moterį.

Priminsiu, kad Seimas, priimdamas Civilinį kodeksą dar 2000 metais, numatė partnerystės institutą – bendrą gyvenimą neįregistravus santuokos tarp vyro ir moters. Šios kodekso normos turėjo įsigalioti tik tuomet, kai Seimas priims Partnerystės įstatymą. Tai numatė Civilinio kodekso įsigaliojimo įstatymas.

Kaip žinia, Seimas iki šiol nepriėmė Partnerystės įstatymo, o pradėjo svarstyti du kitus alternatyvius projektus – Artimo ryšio ir Civilinės sąjungos įstatymo projektus. Projektai gana skirtingi. Vienas jų – Artimo ryšio projektas – siūlo spręsti kartu gyvenančių asmenų turtinius ir kitus organizacinius klausimus, tačiau šių asmenų santykių neprilygina „šeimos“ teisiniams santykiams.

Kitas – Civilinės sąjungos įstatymo projektas – siūlo kartu gyvenančių asmenų santykius neįregistravus santuokos prilyginti šeimos teisiniams santykiams su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis.

Seimas kol kas galutinai neapsisprendė dėl nei vieno iš šių projektų: abu projektai yra praėję Seime pirmąją įstatymų svarstymo stadiją – pateikimą. Civilinės Sąjungos projektas dar ir antrąją įstatymo priėmimo stadiją – svarstymą, belikusi tik paskutinioji: priėmimas arba atmetimas.

Labiau nei akivaizdu, kad Seimas partnerystės institutą ketina keisti arba civilinės sąjungos įstatymo projektu, arba artimojo ryšio institutu, kurių kiekvienas sukurtų itin skirtingas teisines pasekmes.

Konstitucinis teismas praeitos savaitės sprendimu, kuriuo:

• pripažino įsigaliojusiomis civilinio kodekso partnerystės instituto normas, kurių taikymą Seimas atidėjo iki atitinkamo įstatymo priėmimo;
• pakeitė partnerystės instituto taikymą asmenims – nusprendė, kad taikymas tik tarp vyro ir moters prieštarauja Konstitucijai, todėl partnerystė yra neutrali lyčiai;
• įpareigojo nacionalinius teismus registruoti partnerystes, jei dėl jos registracijos į teismą kreipiasi partneriai;
• ignoravo jam Konstitucijoje suteiktus ribotus įgaliojimus (spręsti, ar įstatymai bei kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai).

Pripažindamas įsigaliojusiomis partnerystės instituto normas, kartu praplėsdamas šio instituto reguliavimo taikymą asmenims, Konstitucinis teismas iš esmės prisiėmė įstatymų leidėjo funkciją. Konstitucinis teismas neatsižvelgė į tai, kad Seimas šiuo metu svarsto minėtus santykius reguliuoti kitais institutais. Civilinės sąjungos įstatymo projekto svarstymas yra įtrauktas į šio pavasario Seimo sesijos darbų programą ir bus svarstomas gegužę. Šį pavasarį taip pat ketinama svarstyti ir Artimojo ryšio instituto normas.

Nors Konstitucinis teismas pagrįstai kelia klausimą dėl itin ilgą laiką trunkančio Seimo neveikimo (įstatymo nepriėmimo ir, mano įsitikinimu, toks neveikimas yra gėdingas), tačiau ne Konstitucinis teismas, o tik Seimas priima įstatymus ir turi teisę sureguliuoti neapibrėžto rato asmenų teises ir pareigas.

Kokį reguliavimą pasirinkti ir kaip apsaugoti / užtikrinti neapibrėžto rato asmenų teises tegali nuspręsti tik Seimas.

Konstitucinio teismo pavedimas teismams registruoti partnerystes kelia ypač daug klausimų: nesant įstatyminio reguliavimo skirtingi teismai spręs skirtingai. Teismas Klaipėdoje nuspręs vienaip, Plungėje ar Vilniuje – kitaip, Šiauliuose dar trečiaip. Juk įstatymo nėra: nenustatytos registracijos sąlygos, asmenų pateiktini įrodymai ir pan.

Šiuo siūlymu kviečiu Seimą pripažinti negaliojančiomis tas Civilinio kodekso normas, kurias savo sprendime nurodo Konstitucinis teismas, o taip pat visą civilinio kodekso partnerystės skyrių.

Konstitucinio teismo prisiimtą legislatyvinę funkciją linkiu pasilikti Seimui – taip vienareikšmiškai nurodo Konstitucija.

Kartu skatinu nedelsiant imtis Seime svarstyti abu minėtus šiuos visuomeninius santykius ketinančius sureguliuoti teisės aktus ir apsisprendus – vieną jų priimti.

alkas.lt

Mickas Hume’as. Nacionalizmas nebeturėtų būti nešvarus žodis

Redakcija
-
3
Mickas Hume’as. Nacionalizmas nebeturėtų būti nešvarus žodis
Europos šalių vėliavos priešais Europos Parlamento pastatą Strasbūre, Prancūzijos rytuose.

Tarp visos sumaišties ir netikrumo dėl Donaldo Trumpo, prekybos tarifų bei taikos Ukrainoje perspektyvų, viena turėtų būti aišku: globalistinio elito svajonių pasaulis – „istorijos pabaiga“ – pats artėja prie savo pabaigos. Jų fantazija apie taikią, klestinčią, sienų neturinčią pasaulio tvarką, valdomą biurokratų ir bankininkų, buvo žiauriai demaskuota.

Kaip rašiau praėjusį mėnesį, gyvename „naujame nacionalinių valstybių pasaulyje“. Demokratinės tautos turi atsibusti ir ginti savo žmonių interesus šiais neramiais laikais.

Tačiau mažiau aišku, ar dauguma Vakarų lyderių turi politinės valios susidoroti su tokiais dideliais pokyčiais. Nors Europos lyderiai deklaruoja formuojantys „norinčiųjų koaliciją“ Ukrainos suverenitetui ginti, jie per daug bijo būti pavadinti nacionalistais, kad iš tikrųjų gintų savo tautas. Štai kodėl jie su siaubu atsitraukia nuo prezidento D. Trumpo nacionalistinio šūkio „Padarykime Ameriką vėl didžią“ (Make America Great Again).

Jei norime pasinaudoti šia istorine akimirka ir suteikti balsą milijonams politiškai benamių europiečių, laikas siekti visuotinio patriotinio atgimimo ir nacionalizmo reabilitacijos.

Stebėtina, kaip rašo Frankas Furedi iš Briuselio analitinio centro MCC, kad „tautinių valstybių, kaip pagrindinių veikėjų, sugrįžimas į pasaulinių reikalų tvarkymą nesutapo su stiprios tautinės savimonės atgimimu“. Priešingai – nacionalizmas „išlieka palyginti silpnas ir kaip ideologija dar laukia savo reabilitacijos“. Vakarų Europoje „net konservatoriai nenoriai vadina save nacionalistais“, nes nacionalizmas tebėra taip stipriai stigmatizuotas, kad jie bijo būti diskredituoti.

Vakarų politinis elitas dešimtmečius pavertė nacionalizmą nešvariu žodžiu. Esmėje tai buvo išraiška jų nepasitikėjimo liaudimi – demosu.

Europos Sąjunga buvo sukurta klaidingai manant, kad Antrojo pasaulinio karo baisumai kilo todėl, jog neišmanančioms masėms buvo leista pasiduoti nacionalistinei politikai. 1944 m. Italijos Ventotene manifeste, kurį šiandien kairieji šlovina kaip Europos projekto pamatinę chartiją, nacionalinė politika vaizduojama kaip pavojingas reiškinys, susimaišęs su „įkaitusia liaudies aistrų lava“, todėl reikalinga „tvirta tarptautinė valstybė“, kuri pažabotų šį „vulkaninį demosą“.

Šiandien Briuselio elitas kaltinimus „nacionalizmu“ vėl naudoja kaip įrankį diskredituoti suverenistines ir populistines partijas. Buvęs Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris net šaipėsi: „Populistai, nacionalistai, kvaili nacionalistai – jie įsimylėję savo šalis“.

Idėja, kad meilė savo šaliai yra kažkas kvailo ar net iškrypusio, buvo kryptingai diegiama jaunoms europiečių kartoms švietimo sistemose, kurios vaizdavo Vakarų istoriją ir civilizaciją kaip nepertraukiamą tamsos amžių. Kai patriotizmas vaizduojamas kaip problema, nenuostabu, kad, apklausų duomenimis, tik nedaugelis Europos jaunuolių šiandien teigia, kad būtų pasirengę kovoti už savo šalį.

Kaip Vakarų elitas, dešimtmečius šmeižęs nacionalizmą, gali tikėtis, kad mes patikėsime, jog staiga jis tapo nuoširdžiu patriotizmo šaukliu, pasiruošusiu ginti savo tautas?

Šią savaitę ši problema išryškėjo Didžiojoje Britanijoje, kur ministras pirmininkas Keiras Starmeris, pasinaudodamas Šventojo Jurgio diena – Anglijos globėjo švente – mėgino „susigrąžinti“ vėliavą ir patriotizmą iš Nigelo Farage’o Reformų partijos.

Tai sudėtinga užduotis leiboristų lyderiui, atstovaujančiam partijai, kuri ilgą laiką niekino tradiciškai patriotiškai nusiteikusią darbininkų klasę.

Starmeris susiejo „toksišką nacionalizmą“ su nedidelėmis riaušėmis, kilusiomis po tragiško trijų mergaičių nužudymo Sautporte praėjusią vasarą. Tačiau jo taikiniu tapo ne tik keli smurtą sukėlę asmenys – jis atvirai stigmatizavo visus, kurie reiškia susirūpinimą dėl masinės imigracijos poveikio šaliai ir kultūrai. Kai kuriuos jų Jungtinės Karalystės valdžios institucijos noriai uždaro į kalėjimą už komentarus internete.

Starmeris mėgino priešpriešinti šį „blogą“ nacionalizmą „gerajam patriotizmui“ – kai žmonės po riaušių susivienijo, kad sutvarkytų miestą. Šioje apgailėtinoje, smulkiaburžuazinėje Leiboristų partijos patriotizmo vizijoje nacionaliniai jausmai priimtini tik tada, kai reiškiami kaip parama Nacionalinei sveikatos apsaugos tarnybai arba palaikymas nacionalinei futbolo rinktinei – tačiau tik tyliai, ramiai, neužgaunant vokiečių sirgalių jausmų.

Kaip Starmeris ar kiti centristų lyderiai tikisi tokiu pagrindu įkvėpti žmones ginti savo tautas ir Europos civilizaciją? Ar jų siunčiamos į Ukrainą pajėgos kovos – ar tik tvarkys sugriautas gatves po rusų kariuomenės žygio?

Atėjo laikas „atsiimti“ patriotizmo idėją iš elito ir išlaisvinti tautinę sąmonę nuo neigiamų etikečių

Istoriškai daugelis skyrė patriotizmą – laikytą potencialiai pažangiu ir todėl geru – nuo nacionalizmo, smerkiamo kaip reakcingo ir galinčio skatinti rasistinę neapykantą. Tačiau šiandien elitistai, kovojantys su Vakarų istorija, siekia kriminalizuoti bet kokią populiaraus patriotizmo formą, kaltindami patriotus, kurie nuo Apšvietos laikų kūrė moderniąją Europą, tuo, kad jie pasėjo rasizmo ir priespaudos šaknis.

Tokio politinio šmeižto akivaizdoje konservatoriai turi nustoti gintis dėl to, kokiais vardais jie gali būti vadinami, ir ryžtingai pasisakyti už liaudies patriotizmo ir nacionalizmo reabilitaciją. Nėra rasistiška didžiuotis tuo, kad esi anglas, prancūzas, italas, vokietis, vengras ar bet kurios kitos tautos atstovas.

Atgaivintas prisirišimas prie tautos gali tapti saugiais namais milijonams žmonių, kuriuos globalistinio elito politika atplėšė nuo jų šaknų. Dar daugiau – tautinė sąmonė ir nacionalinio suvereniteto gynimas suteikia žmonėms galimybę demokratiškai valdyti savo likimą.

Turime prisiminti: nacionalinė valstybė yra vienintelis demokratijos modelis, kurio veiksmingumas istoriškai patvirtintas. Bet kokios kalbos apie „visos Europos demokratiją“ ar „pasaulinę demokratiją“ tėra priedanga neatstovaujamų biurokratinių struktūrų, tokių kaip Jungtinės Tautos, Pasaulio sveikatos organizacija ar Europos Komisija, valdžiai.

ES elito antinacionalizmas ir antipopulizmas kyla iš demoso – liaudies – baimės ir neapykantos. Šiandien kaip niekada aiškiai matome, kad egzistuoja dvi Europos: viena – oficialioji Europa, kur senojo establišmento partijos įsikibusios laikosi valdžios, kita – Europa, kur milijonai žmonių, kenčiančių nuo jų primestos masinės migracijos ir „Net Zero“ politikos pasekmių, atsigręžia į nacionalines konservatyvias partijas.

Konservatoriai turėtų ne tik priimti populistų sukilimą kaip geriausią viltį formuojant Europos ateitį. Jie privalo aktyviai kovoti už tai, kad populizmas įgautų teigiamą politinį atspalvį, nuosekliai kartodami, kad patriotizmas nėra vien mandagiųjų klasių žaislas ir kad nacionalizmas nebeturi būti laikomas nešvariu žodžiu.

Apie autorių:

Mickas Hume’as – portalų europeanconservative.com vyriausiasis redaktorius, anglų žurnalistas, redaktorius ir rašytojas. Šiuo metu jis taip pat rašo žurnalams Spiked, The Daily Mail ir The Sun. M. Hume’as yra knygų Revolting! How the Establishment Are Undermining Democracy and What They’re Afraid Of (2017) bei Trigger Warning: Is the Fear of Being Offensive Killing Free Speech? (2016), abiejų išleistų leidyklos Harper Collins, autorius.

europeanconservative.com

Ukrainos ir Europos pozicija dėl D. Trumpo taikos pasiūlymo: „Reuters“ paskelbė visą dokumentą

Redakcija
-
0
Ukrainos ir Europos pozicija dėl D. Trumpo taikos pasiūlymo: „Reuters“ paskelbė visą dokumentą

Olegas Davygora

Teritoriniai klausimai bus aptariami ir sprendžiami tik po visiško ir besąlygiško paliaubų.

Ukraina ir Europos partneriai savo pataisose dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo siūlomo taikos plano išbraukė nuostatą, kad „Ukraina nesieks narystės NATO“. Apie tai pranešė „Reuters“, paskelbusi visą Ukrainos ir Europos pusės pateiktą atsakymo tekstą.

Pažymima, kad šis atsakymas buvo perduotas JAV atstovams.

Ugnies nutraukimas:

    • Įsipareigojama visiškai ir besąlygiškai nutraukti ugnį ore, sausumoje ir jūroje.
    • Abi pusės nedelsdamos pradeda derybas dėl techninio paliaubų įgyvendinimo, dalyvaujant JAV ir Europos šalims.
    • Rengiama darbotvarkė ir nustatomos visiško taikos susitarimo sąlygos.
    • Ugnies nutraukimą prižiūrėtų JAV vadovaujama stebėjimo grupė, remiama trečiųjų šalių.
    • Rusija privalo besąlygiškai grąžinti visus deportuotus ir neteisėtai perkeltus Ukrainos vaikus.
    • Numatyta apsikeisti visais karo belaisviais pagal principą „visi už visus“ bei paleisti visus civilius kalinius.

Saugumo garantijos Ukrainai:

    • Ukraina turi gauti patikimas saugumo garantijas, panašias į NATO 5-ąjį straipsnį, iš JAV, kol bus pasiektas sąjungininkų sutarimas dėl Ukrainos narystės NATO.
    • Jokie apribojimai Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms (AFU) nebūtų taikomi.
    • Garantijų teikėjų grupę sudarytų Europos šalys ir kitos norinčios prisijungti ne Europos valstybės.
    • Nebūtų jokių apribojimų dėl draugiškų užsienio pajėgų buvimo, ginkluotės ar operacijų Ukrainos teritorijoje.
    • Ukraina siekia narystės Europos Sąjungoje.

Teritoriniai klausimai:

    • Teritoriniai klausimai bus aptarti ir išspręsti tik po visiško ir besąlygiško paliaubų.
    • Derybos prasidėtų remiantis esama padėtimi fronto linijoje.
    • Ukraina atgautų Zaporožės atominės elektrinės ir Kachovkos užtvankos kontrolę, dalyvaujant JAV.
    • Ukraina įgytų teisę laisvai naudotis Dniepro upe ir kontroliuotų Kinburno neriją.

Ekonomika:

    • Ukraina ir JAV įgyvendintų susitarimą dėl ekonominio bendradarbiavimo bei naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo.
    • Numatyta visiška Ukrainos atstatymo programa ir finansinės kompensacijos, įskaitant įšaldyto Rusijos valstybės turto panaudojimą, kol Rusija atlygins patirtus nuostolius.
    • JAV sankcijos Rusijai, taikomos nuo 2014 m., galėtų būti palaipsniui švelninamos pasiekus tvarią taiką ir atnaujinamos, jei susitarimas būtų pažeistas.

Išbrauktos nuostatos:

    • JAV de jure pripažįsta Krymą Rusijos dalimi ir de facto – Rusijos kontrolę Luhansko, dalyje Zaporožės, Donecko ir Chersono sričių.
    • Ukrainai grąžinama Charkivo sritis.
    • Zaporožės atominės elektrinės kontrolė būtų perduota JAV, o elektros energiją paskirstytų abi šalys.
    • JAV ir Rusija bendradarbiautų energetikos ir kituose pramonės sektoriuose.

Trumpo „taikos planas“: Balandžio 17 d. Paryžiuje vykusiose derybose JAV specialusis atstovas Steve’as Whitkoffas Europos pareigūnams pristatė Trumpo taikos pasiūlymų paketą. „Reuters“, susipažinusi su dokumentu, paskelbė jį visą be pakeitimų.

„The Economist“ rašė, kad D. Trumpas siūlo savo „taikos planą“ dėl Ukrainos, tačiau nei Europos šalys, nei Ukraina, nei Rusija jo nepriima.

Pagal Trumpo pasiūlymus būtų pripažinta Rusijos aneksuota Krymo teritorija, atšauktos sankcijos Rusijai ir Ukrainai būtų užkirstas kelias siekti NATO narystės. Mainais JAV nesiūlytų Ukrainai jokių saugumo garantijų nei pagalbos užtikrinant jas.

unian.net

Ekspertas: Kinija „nusileidžia“ D. Trampo prekybos karo strategijai

Redakcija
-
0
Ekspertas: Kinija „nusileidžia“ D. Trampo prekybos karo strategijai

Pasak vieno užsienio politikos eksperto, atsiranda pirmųjų ženklų, kad Kinija šiuo metu „nusileidžia“ JAV ir prezidentui Donaldui Trumpui dėl muitų.

Gatestone instituto vyresnysis bendradarbis Gordonas Changas pripažino, kad tai yra „Trumpo laimėjimas“, kai prezidentas atskleidė, jog kalbėjosi su Kinija apie prekybinę įtampą ir pastaruoju metu paskelbtą 125 proc. muito tarifų išimtį kai kurioms JAV prekėms.

„Kinija tai daro, bet apie tai neskelbia – ji tiesiog netaiko muitų aviacijos produktams, pramoniniams chemikalams ir puslaidininkiams. Tai tipiškas kinų būdas“, – sakė Changas penktadienį laidoje „Varney & Co.“

„Iš esmės jie nusileidžia, bet nenori to pripažinti.“

TRUMPAS: ABIPUSIAI MUITAI GALI BŪTI VĖL ĮVESTI PER KELIAS SAVAITES

Penktadienio rytą, kalbėdamas iš Baltųjų rūmų pievelės, prezidentas D. Trumpas atsakinėjo į žurnalistų klausimus. Paklaustas, kada paskutinį kartą kalbėjosi su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, Trumpas atsakė:

„Nenoriu to komentuoti, bet aš daug kartų su juo kalbėjausi“, – sakė prezidentas ir pridūrė: „Aš jums pranešiu tinkamu laiku. Pažiūrėsime, ar mums pavyks susitarti.“

Nors ketvirtadienį Kinija oficialiai pareiškė nesiderėsianti su JAV dėl prekybos, vėliau „Reuters“ pranešė, kad Kinijos prekybos ministerijos darbo grupė renka prekių, kurioms galėtų būti netaikomi muitai, sąrašus ir kviečia bendroves teikti prašymus dėl muitų išimčių.

Vašingtonas savo ruožtu nurodė, kad dabartinė padėtis yra ekonomiškai nepavydėtina, ir jau pasiūlė netaikyti muitų kai kurioms elektronikos prekėms. Tačiau Pekinas laikosi griežtos pozicijos ir pareiškė, kad yra pasirengęs kovoti iki galo, jei JAV neatsisakys muitų.

KEVINAS O’LEARY: TARIFŲ ŠOKIS TĘSIS ILGAI

„Ryklių tanko“ investuotojas Kevinas O’Leary laidoje „The Evening Edit“ išsamiai apžvelgė prezidento Trumpo tarifų politiką Kinijos atžvilgiu.

Changas prognozuoja, kad tarifų derybos tarp Kinijos ir D. Trumpo Amerikos „gali tęstis labai ilgai“.

„Xi Jinpingas pats save įvarė į kampą“, – teigė Changas. „Jeigu jis susitars su JAV, jam reikės tai paaiškinti Kinijos žmonėms, o tai bus labai sudėtinga.“

„Negalima paprastai pasakyti: „Na, dabar mes susitariame su JAV“, nes tai paneigtų viską, ką jis daugelį metų skelbė savo žmonėms“, – pridūrė jis.

Svarstydamas, ar Kinija iš tikrųjų yra „pažeidžiama“, Changas atkreipė dėmesį į šiuo metu neigiamus šalies vartotojų ir gamintojų kainų indeksus, mažėjantį bendrąjį vidaus produktą bei pirmąjį metų ketvirtį sumažėjusias mokesčių įplaukas.

KINIJOS EKONOMIKA: „BEVILTIŠKA PADĖTIS“

„Kai Indija prieš kelias dienas įvedė 12 proc. tarifus plienui, tai buvo nukreipta prieš Kiniją – jie nenori, kad jų rinką užtvindytų kiniškas plienas, kuris kitu atveju būtų buvęs eksportuojamas į JAV“, – aiškino Changas.

„Tačiau šiandieniniame pasaulyje jie negali skatinti tokio augimo kaip anksčiau. O deglobalizacijos tendencijos Pekinui sudaro dar blogesnę situaciją.“

foxnews.com

Konstitucijos krizė

Redakcija
-
0
Konstitucijos krizė
123...1 716Nuo 1 716 1 puslapis