Nedaug, kas iš mūsų „laisvos žiniasklaidos“ išspausdins ar portale patalpins šį mano gan kuklų, bet manau daugeliui Lietuvos žmonių gan svarbų klausimą. Tačiau, kaip sakoma, nepabandžius nesužinosi.
Nesileisiu į ilgas peripetijas apie LR Prezidento Gitanos Nausėdos priklausymą TSKP. Jau ir taip bene didžiulis vežimas prirašytas, o dar daugiau prikalbėta. O kokie vertinimai?
Beje, ženkliai įdomesni vertintojai. Jie gi visi save įrašę į „teisuolius“. Jie skaidrūs kaip krištolas, nieko amoralaus nepadarę ir net niekada neklydę. Todėl jiems skirta privilegija kitus teisti bei moralizuoti. Tik čia kirba toks kirminėlis, ar jie tikrai tokie dori, kaip bando save pateikti? Ir tas nešvarumo jausmas neapleidžia.
Juolab, kad visa ši istorija nė sudilusio skatiko neverta. O koks dėmesys, kiek triukšmo! Net kyšininkus bei pedofilus pamiršome! Kas jie palyginus su šia „istorija“, kuri net prieš „pranešėją“ nublanksta… o čia dar vienas kirminiukas krebžda, o gal ji ir „išdygo“, kai ta pirmoji nesuveikė?
Tačiau mano vienintelis klausimas ženkliai svarbesnis ir paprastesnis:
– O kur jūs ponai ir ponios „teisuoliai“ buvote, kokiu letargo miegu miegojote, kad pražiopsojote, juk 2009 metais Lietuvos Respublikos Prezidente tapo Mykolo Burokevičiaus partijos narė Dalia Grybauskaitė?
Nežinantiems ne tokios ir senos mūsų istorijos, paaiškinu išsamiau, nes tai gan svarbu. 1989m. gruodžio mėnesį, pirmoji visoje SSRS, Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo Maskvos. Jai vadovavo Algirdas Mykolas Brazauskas, vėliau (1993m.) tapęs LR Prezidentu.
Tai buvo istorinės reikšmės įvykis, nutiesęs kelią į mūsų Nepriklausomybę. Ir Tauta tai suprato bei palaikė. Po suvažiavimo įvykęs mitingas, į kurį susirinko pilnutėlė Katedros aikštė, tai patvirtino.
Deja, nei suvažiavime, nei mitinge bei pačioje atsiskyrusioje nuo Maskvos LKP nebuvo būsimos Prezidentės D.Grybauskaitės. Ir būti negalėjo, nes ji ir toliau dirbo Maskvai savo partinėje mokykloje, kurią savo žinion perėmė Maskvos TSKP Centro komitetas.
Dirbo ten ir po 1990 m. kovo 11d., net buvo paaukštinta pareigose. O savo biografijoje ponia D. Grybauskaitė, švelniai tariant, gudrauja – apie priklausymą partijoms ji rašo: priklausymas partijoms 1979–1989 m. – Lietuvos komunistų partijos narė. Nuo 1990 m. nepartinė. Deja, bet tai NETIESA.
Ji iki 1990 metų antros pusės buvo TSKP narė arba liaudyje vadinama burokevičininkė arba ant TSKP platformos (juos vadino platformininkais, nes jie liko ištikimi Maskvai) ir buvo prieš Lietuvos Nepriklausomybę. Nebūdama toje Maskvos partijoje, ji negalėjo toliau dirbti partinėje mokykloje, o joje tuo metu net buvo paaukštinta, tapo moksline sekretore.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeika atkreipia dėmesį (portalas Delfi 2023-04-05), kad visoje šioje istorijoje daug svarbiau, jo nuomone, ar tu pasirinkai, ypač po 1990 m. kovo 11d. atsiskyrusią LKP, ar likai su Maskvos, t.y., su M.Burokevičiaus partija. Negalima nepritarti profesoriui, jis 100% teisus.
Būtent šiuo nedideliu rašinėliu noriu užduoti visiems „teisuoliams“ vienintelį klausimą, kur jūs buvote, kai Tauta net du kartus iš eilės rinko LR Prezidente M.Burokevičiaus partijos narę? Jūs tylėjote lyg žuvys. Ar jums kas liežuvius buvo prisiuvęs, o dabar atrišo?
Nors ir dabar jūs bandote D.Grybauskaitę pateikti, kaip teigiamą heroję. Teigiate, kad ji savo biografijoje nurodė, kad buvo partijoje. Taip nurodė. Deja nedidelė smulkmenėlė, pamiršo nurodyti kurioje ir tikslią datą. Bet čia matomai jums smulkmena?
Tik jei jūs taip „principingai“ ir vieningai būtumėte tada (2009m.) mums aiškinę, kad tai nedora, ko gero, bent dauguma mūsų būtų išgirdę. Tik tada būtų neišsipildžiusi Vytauto Landsbergio pranašystė: Lietuva nebūtų turėjusi „…savo Lietuvos Dalios…“…
Matulevičiui reiktų liautis skleisti mitą, kad Brazausko komunistai buvo geresni už Burokevičiaus komunistus. Visi jie raštu vienodai pasižadėjo siekti įgyvendinti komunistų siekį kurti komunizmą.
Man atrodo, kad atsiskyrusi ar neatsiskyrusi nuo Maskvos komunistų partija buvo ta pati komunistų partija, kurios tikslas buvo komunizmo įgyvendinimas, nesvarbu, Rusijoje ar dar bjauriau – Lietuvoje. O Lozoraičio nugalabijimas ir komunistų vado AMB išrinkimas prezidentu Lietuvai garbės nedaro.