A. Paltarokas apie vis dažniau niekinamus paminklus partizanams: istorinės atminties kova vyksta iki šiol

Prieš kelias dienas Kelmės rajone sudaužyta atminimo lenta partizanams tik patvirtino statistiką – atminimo ženklai partizanams niokojami vis dažniau.

Policija teigia, kad tokių atvejų daugėja, tačiau paminklai retai būna apšviesti ir stebimi vaizdo kamerų, tad nusikaltėlius surasti sunku. Laisvės kovų „Vanago Lietuva“ pilietinių iniciatyvų vadovas pabrėžia: paminklų niekinimas – hibridinių atakų prieš Lietuvą dalis, tad labai svarbu stiprinti pilietiškumą.

Prezidentas: išpuoliai planuojami ne Lietuvoje

Prezidentas Gitanas Nausėda dar šių metų vasarį yra pareiškęs, kad išpuoliai prieš Lietuvos partizanams skirtus paminklus planuojami ne Lietuvoje, tad objektai turi būti saugomi, o į incidentus reaguojama operatyviai.

„Tai daroma labai sąmoningai – labai sąmoningai planuojama, tam labai kruopščiai rengiamasi. Tai daroma, kaip puikiai suprantate, už Lietuvos Respublikos ribų, dėl to, žinoma, visiškai užkirsti kelią tokio pobūdžio provokacijoms yra gana sudėtinga, bet reaguoti būtina labai greitai, nes tada gal būtų galima ir užkardyti, net nustatyti bei sulaikyti tuos asmenis, kurie tai padaro“, – sakė G. Nausėda.

Kelmės rajono atvejį, kai buvo sudaužyta atminimo lenta, rajono meras pavadino vandalizmo aktu. Tai tik vienas iš keliolikos tokių šiemet įvykdytų nusikaltimų.

Sausio pabaigoje Varėnos rajone, Merkinėje, dažais aplietas paminklas partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui. Pernai dažais aplietas buvo tiek šis, tiek kitas A. Ramanauskui-Vanagui skirtas paminklas Lazdijų rajone, Bielėnų kaime. Įtariamieji nebuvo nustatyti.

Ištiriami tik pavieniai atvejai

šiemet per tą patį laikotarpį pradėta 11 ikiteisminių tyrimų dėl paminklų niekinimo.

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus patarėja REVITA JANAVIČIŪTĖ dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigė, kad praėjusių metų pirmąjį pusmetį buvo pradėti šeši ikiteisminiai tyrimai, o šiemet per tą patį laikotarpį pradėta 11 ikiteisminių tyrimų dėl paminklų niekinimo.

„Galime sakyti, kad atvejų daugėja. Ištiriami tik pavieniai atvejai, sudėtinga nustatyti paminklų niekintojus, nes dažniausiai paminklai stovi neapšviestose vietose, nėra įrengtų vaizdo kamerų. Labiausiai nukenčia atokesnėse vietose esantys paminklai“, – teigė ji.

Pasak policijos atstovės, paminklus niekinantiems asmenims gresia viešieji darbai, taip pat laisvės apribojimas – areštas arba laisvės atėmimas iki vienų metų.

R. Janavičiūtė tikino, kad norint užkardyti nusikaltimus reikėtų didesnės apsaugos – apšvietimo, kamerų. „Pastarasis nusikaltimas įvykdytas Kelmės rajone, ten pradėtas ikiteisminis tyrimas“, – tikslino ji.

Išskyrė paminklų niokotojų tikslus

Strateginių iniciatyvų centro vadovas, Lietuvos partizaninių kovų tyrinėtojas ALKAS PALTAROKAS dienraščiui „Bernardinai.lt“ pabrėžė, kad nusikaltimus galimai vykdo tiek žmonės iš Lietuvos, jaučiantys neapykantą partizanams, tiek jėgos iš Rusijos.

„Strateginių iniciatyvų centras yra nevyriausybinė organizacija (NVO), kurios esminės darbo kryptys saugumo ir gynybos srityse yra mokymai ir darbas su komunikacija. Mūsų profesionali OSINT atvirų šaltinių tyrimų komanda dirba nuolat. Taip pat turime „Vanago Lietuva“ tęstinį projektą ir patys statome paminklus – juodąjį dvigubą kryžių, kuris yra oficialus laisvės kovų sąjūdžio ženklas. Ir visada prisidedame prie kitų laisvės kovų iniciatyvų“, – pasakojo A. Paltarokas.

„Reikėtų vertinti objektyviai analitiniu ir dedukciniu metodu. Jeigu nusikaltimai yra pasikartojantys, vadinasi, gali būti įvairių priežasčių, tai gali būti organizuota tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Matyt, tai daroma turint tam tikrą tikslą. Jeigu tai daro vietiniai žmonės, galima daryti prielaidą, kad jie jaučia neapykantą partizanams, nes yra giminaičiai tų, kurie kolaboravo su okupantais ir vykdė Lietuvos valstybės gyventojų genocidą, ar turintys psichikos sutrikimų, chuliganai“, – sakė jis.

Kad buvo vykdomas genocidas – nustatyta Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) 2019-ųjų sprendime, jog Lietuvoje 1944–1953 metais vyko represijos prieš partizanus, jų artimuosius ir ryšininkus, kaip žymią tautinę grupę.

„Kad buvo vykdomas genocidas – nustatyta Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) 2019-ųjų sprendime, jog Lietuvoje 1944–1953 metais vyko represijos prieš partizanus, jų artimuosius ir ryšininkus, kaip žymią tautinę grupę. Tai yra Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimas. Faktas tas, kad tuos nusikaltimus vykdė okupantai, jų jėgos struktūros, ta pati „išlaisvintoji“ Raudonoji armija, NKVD, komunistinis aktyvas ir vadinamieji liaudies gynėjai – stribai. Pastarieji kolaborantai – vietos gyventojai, kurie plėšikaudavo, talkininkavo trėmimuose, žudymuose. Atgavus nepriklausomybę, tokių žmonių nuteista tik dešimtys, greičiausiai jų atžalos yra užaugintos ideologiškai, su neapykanta partizanams ir Lietuvos nepriklausomybei iš esmės“, – dėstė A. Paltarokas.

Tikslai yra keli – sukelti įtampą ir chaosą bendruomenėje, visuomenėje, taip pat stengiamasi diskredituoti mūsų saugumo institucijas,

Tikslai yra keli – sukelti įtampą ir chaosą bendruomenėje, visuomenėje, taip pat stengiamasi diskredituoti mūsų saugumo institucijas, kurios yra atsakingos už nusikaltėlių persekiojimą ir nusikaltimų identifikavimą, teisingumo vykdymą.

Pasak pašnekovo, apie jėgas iš Rusijos galime kalbėti, nes NATO viešai yra pareiškusi, jog vyksta akivaizdus hibridinis karas prieš visas Aljanso valstybes. „Nesvarbu, ar tai būtų Baltijos šalys, ar Lenkija, Rumunija, Prancūzija, ar Jungtinė Karalystė. Šiuo atveju išpuolius prieš paminklus mes galime vertinti kaip hibridinio karo specifinę priemonę – ataką. Tai yra pasikėsinimas į mūsų simboliką, laisvės siekį, partizanus.

Tikslai yra keli – sukelti įtampą ir chaosą bendruomenėje, visuomenėje, taip pat stengiamasi diskredituoti mūsų saugumo institucijas, kurios yra atsakingos už nusikaltėlių persekiojimą ir nusikaltimų identifikavimą, teisingumo vykdymą. Jeigu nepavyksta nusikaltėlio pagauti, visuomenė tiesiog nusivilia tomis institucijomis, kurios to darbo negali atlikti. Tokiu būdu taikomasi į mūsų institucijų, valdžios diskreditavimą“, – tikino jis.

Taip pat, anot A. Paltaroko, yra žinoma, kad iš išorės tokie asmenys gali veikti per kriminalinius elementus. „Tiesiogiai pasamdomas nusikaltėlis, kuris atlieka tyčinį nusikaltimą, arba naudojamos kitos poveikio priemonės – kita prievartos forma. Priešo struktūros, jų žvalgyba, Rusijos teroristinės organizacijos naudoja įvairias poveikio, teroro priemones hibridiniame kare tam, kad pasėtų chaosą, sukiršintų visuomenę ir diskredituotų mūsų saugumo struktūras“, – sakė jis.

Pasitaiko ir hibridinių atakų, problemai spręsti reikia kompleksinių priemonių

Anot Strateginių inciatyvų centro vadovo, griežtinti bausmes galima visada, tačiau visų pirma reikia identifikuoti nusikaltėlius. „Jeigu tų nusikaltėlių neidentifikuojame ir policija sako, kad dažniausiai ikiteisminiai tyrimai nutraukiami, nes nerandama kaltininkų, tai bausmes griežtink negriežtinęs, didelės įtakos tai neturės. Reikalingos kompleksinės priemonės, kurios užkardytų tokius nusikaltimus“, – sakė jis.

Istorinės atminties kova vyksta iki šiol, kai kurie veiksmai tiesiai šviesiai atrodo butaforiniai, politikai žada, daug kalba, bet mažai daro.

A. Paltarokas pabrėžė: istorinės atminties kova vyksta iki šiol. „Tam, kad suprastum Lietuvos partizaninę istoriją ir jos įamžinimą, būtinas nuolatinis, aktyvus ir nuoseklus darbas, kadangi partizaninėje kovoje dalyvavo apie 100 tūkstančių žmonių, iš jų 20 tūkstančių žuvo, keliolika tūkstančių net nėra surasti, identifikuoti, jie užkasti bevardėse duobėse, išniekinti, jų palaikai nerasti iki šiol. Ir fiziškai daugelio jų jau neįmanoma bus surasti.

mūsų valdžios struktūrose buvo ir yra tų pačių kolaborantų palikuonių, kurie nebuvo suinteresuoti skirti reikiamą dėmesį, finansavimą mūsų laisvės kovoms įamžinti, paminklams statyti, atitinkamai juos prižiūrėti ir pačiam patriotiškumui

Nors vyksta ilgalaikis darbas, mano nuomone, mūsų valdžios struktūrose buvo ir yra tų pačių kolaborantų palikuonių, kurie nebuvo suinteresuoti skirti reikiamą dėmesį, finansavimą mūsų laisvės kovoms įamžinti, paminklams statyti, atitinkamai juos prižiūrėti ir pačiam patriotiškumui bei pilietiškumui ugdyti. Istorinės atminties kova vyksta iki šiol, kai kurie veiksmai tiesiai šviesiai atrodo butaforiniai, politikai žada, daug kalba, bet mažai daro“, – sakė jis.

„Jeigu žiūrėsime, kiek jie žada ir kiek daro – didžiulis skirtumas. Prieš savaitę buvo hibridinė ataka virtualioje erdvėje prieš Lietuvos ypatingąjį archyvą, partizaninės temos turinį. Taip pat atakuojama populiari paskyra „Vanago Lietuva“ ir dar kitos populiarios partizaninės paskyros. Jos buvo atakuotos trolių, botų ir galimai vietos žmonių, kurių komentarai atitiko kriminalinių nusikaltimų požymius – tai yra tyčiojimasis, mirusiojo niekinimas, dezinformacijos skleidimas, šmeižtas, klaidinimas ir visuomenės kiršinimas“, – aiškino A. Paltarokas.

Pasak pašnekovo, paminklų Lietuvoje yra šimtai, statomi nauji, tad į jų apsaugą reikia žiūrėti kompleksiškai. „Viena yra kameros, dar klausimas, ar jos yra tiesiogiai sujungtos su online stebėsena, ar vaizdas tik įrašinėjamas, ir tu jį gali matyti tik po fakto. Jeigu ir yra kameros, nusikaltimas vis tiek gali būti įvykdomas žaibiškai, nusikaltėlis gali būti užsimaskavęs, kažin ar gali labai greitai jį surasti.

Vis dėlto turime tam tikrų rezultatų. Kartais tyrimas užtrunka ilgai, ir procedūros negali būti viešinamos. Dar žiemą buvo suorganizuotas tarpinstitucinis pasitarimas Lietuvos Respublikos Seime. Deja, jis ryškesnių rezultatų nedavė. Išdėsčiau griežtą poziciją, mažai kas ją suprato“, – nuogąstavo jis.

Reikia atkreipti dėmesį į pilietiškumą, kad Lietuvoje patys žmonės rūpintųsi savo istorine atmintimi, nes laisvės kovotojai yra mūsų istorinės atminties stuburas ir teroristinių Rusijos organizacijų taikinys.

„Kamera yra tik vienas iš įrankių. Reikia kompleksinių priemonių, kurios galėtų nusikaltimą užkardyti, visų pirma reikia atkreipti dėmesį į pilietiškumą, kad Lietuvoje patys žmonės rūpintųsi savo istorine atmintimi, nes laisvės kovotojai yra mūsų istorinės atminties stuburas ir teroristinių Rusijos organizacijų taikinys. Neveiksnumas, nepilietiškumas ir abejingumas yra blogio sąjungininkai. Reikalingas visos visuomenės susitelkimas.

Kaip minėjau, ir Lietuvos viduje yra žmonių, kuriems laisvės kovotojai ir Lietuvos herojai labai nepatinka, kadangi jų giminaičiai patys buvo kolaborantai ir kolaboravo su okupantais bei dalyvavo Lietuvos genocide. Žinoma, vaikai ar vaikaičiai nėra atsakingi už giminaičių nusikaltimus, bet jiems dažniausiai nerūpi istorinis teisingumas ar gynyba hibridiniame kare prieš teroristinę Rusiją. Darbas yra imituojamas ar sabotuojamas. Tuo priešas ir naudojasi“, – tikino pašnekovas.

A. Paltarokas teigė, kad ryškiausios atakos vykdomos prieš žinomesnius paminklus, nors pasitaiko ir kitokių kriminalinių veikų taikinių. „Yra daug atminimo lentų ar kitokių įamžinimo formų nuošalesnėse vietose, jos taip pat pažeidžiamos, dažnai pastatytos miške ar negyvenamose vietovėse. Bet matome, kad net miestuose paminklai niekinami.

Dar sykį pabrėžiu: reikalinga visuomenės konsolidacija – vyksta akivaizdus hibridinis karas, yra kinetinės ir nekinetinės veikos, jos ypač pavojingos. Rusija visada naudojo pačias ciniškiausias ir bjauriausias, brutaliausias, sveiku portu sunkiai suvokiamas karo priemones prieš visas kaimynines valstybes ir dabar tam skiria daug resursų. Atmerkime akis galų gale“, – ragino jis.

bernardinai.lt