Kokios melodramos vyksta lietuviškuose rasistiniuose frontuose!
Žinoma, čia tiek rasizmo, tiek kovos prieš rasizmą dar reikėtų gerai paieškoti – abu yra feikas, butaforija, plastmasiniai.
Netoli ir komedijos žanras: veikėjas sau įprastu „tylaus pasiknaisiojimo apatiniuose ir įskundimo“ stiliumi suranda nesantį skandalą, įvynioja į geros nuotaikos popiergalį ir viešai įskundžia niekuo nenusidėjusį asmenį, taip tikėdamasis įtvirtinti savo asmens svarbą ir netgi vildamasis koreguoti Lietuvos politikos procesus. Tos partijos pirmininkas, žaisdamas pagal tos pačios facebookinės politikos taisykles, puola atsiprašinėti už nesantį skandalą. Ir kai jau atrodo, kad veikėjas eilinį kartą triumfuoja, šast ir pats prigaunamas už uodegos: pasirodo didysis kovotojas prieš rasizmą anksčiau yra prišnekėjęs tą patį – turinio ir formos atžvilgiu lygiai tą patį – ką ir asmuo, kurį dabar įskundė! Lietuviškosios liberal left komedijos 🙂 Dabar jau kažką mykia apie kontekstus, neva sunki diena pasitaikė po teroro išpuolių, t.y. atkartoja taip nuosekliai trolinto Paksiaus gynybinę strategiją „aplinka kalta, bet ne aš“. Obelis nuo obels…, masių lyderis nuo masių lyderio…
Įkliuvo į savo paties spąstus, spęstus kitiems.
Anksčiau tokie buvo vadinami p…dukais, senasis Tapinas būtų įkrėtęs tokiam už išsišokimą ir viskas būtų pasibaigę. Bet kai dabar net partijos pirmininkai kuo rimčiausiais veidais įsijungia į don kichotiškus žygius prieš rasizmą, tai darosi labai juokinga. Vadinasi, p…dukams pavyksta įtraukti aplinką į savo butaforines dramas.
Gera žinia ta, kad šie naujieji komjaunuoliai-progresyvistai patys save kompromituoja ir vis daugiau viešosios publikos pradeda juos vertinti adekvačiai. Aišku, tik 2019 m. tiksliai atsakys kiek ir kaip. Bet procesas vystosi neįtikėtinu greičiu, dar vakar neabejotini facebookiniai lyderiai šiandien ir rytoj jau gali pradėti ristis žemyn.
O šiaip dar du aspektai palyginimui ateityje iškilsiantiems next kovotojams prieš rasizmus.
1) Perdėtas uolumas. Nė neuostę tikrųjų rasizmo problemų, nė iš tolo nenutuokiantys, kas tai yra ir ką tai reiškia, kuo uoliausiai pradeda ginti „vertybes“ – tampa tokiais didžiaisiais kovotojais už Laisvę, Žmogaus Teises, prieš rasizmą.
2) Metodas. Įskųsti. Ne nuoseklus, sunkus, tylus, kasdienis darbas, ne atsidavimas, ne organizavimas(is) spręsti problemą, bet greitas pasiknaisiojimas pro rakto skylutę kas ką kalba ir viešas įskundimas. Štai, įskundi ir problemos nėra. Įkeli asmenį į viešą gėdos lentą, suorganizuoji parodomąjį teismą ir reiškinio nėra. Lieka tik pagirtinas pirmūnas ir sugėdintas prasižengėlis.
Būtent dėl to čia nėra jokios rimtos problemos. Yra tiktai parodomoji facebookinė pionieriška politika.
Veidaknygė
