A. Vaišvila. Laisvė mums ir nelaisvė jums

Austrijos parlamento ultradešiniųjų „Austrijos laisvės partijos“ (FPO) frakcija 2023 m. kovo 30 d. atsisakė išklausyti kalbos prezidento tautos, ginančios savo laisvę ir nepriklausomybę nuo Rusijos agresijos. Viešai tai demonstruodama, paliko posėdžių salę.

Laisvės „skelbėjai“ atsisakė klausytis laisvę ne  tik skelbiančio, bet ir ją realiai ginančio prezidento. Kiek čia fariziejiškumo pasivadinime „Laisvės partija“!

Pasirodo, kiek laisvame pasaulyje yra laisvę skelbiančių, bet laisvės nekenčiančių, ypač kai laisvę reikia pripažinti ir kitam. Ukrainiečiai priklauso „kitiems“, todėl galima jiems ir nepripažinti teisės į laisvę, o jeigu jie dar ją ir ryžtingai gina, tai gal jie neverti, kad jų kalbos klausytų „Laisvės partija“. Jai reikia bėgti iš  posėdžių  salės, kad  laisvės skelbėjus  nepapiktintų į juos prabilti norinti Ukrainos laisvė. Tokia mat Austrijos laisvės partijos esmė… Savanaudiška laisvė, kai laisvė reiškia tik laisvę mums, yra Rusijos požiūrio (politikos) į laisvę principas, kuriam paramą viešai nutarė reikšti Austrijos minėta parlamento frakcija.

Kurgi išskubėjo ši Austrijos parlamento frakcija išsigandusi laisvę ginančios tautos prezidento kalbos? Galbūt klausytis putiniškos, kur laisvė kitam – niekinė laisvė.

Išėjimu iš salės jie skelbia pasauliui, kad jėgos mažiau  turintiems  ne  tiki nedera siekti laisvės, bet ir net nepatogu apie ją kalbėti, jos klausytis, nes tuo galima įžeisti stipriojo monopolį į laisvę. Bet, atsisakę klausytis kalbos apie Ukrainos laisvę, jie atsisakė klausytis ir kalbos apie teisės viršenybę, apie žmoniškumą, netiesiogiai atsisakė priklausyti ir Vakarų pasauliui, besiskelbiančiu „laisvuoju“. Bet absoliučią laisvę  demonstruojantis pasaulis tampa iškreiptos laisvės pasauliu, kuriam laisvė kartu reiškia ir leidimą neigti laisvę. Tokiam „laisvam pasauliui“ tada jau gali priklausyti ir Putino „rusų pasaulis“, manantis turįs laisvę net karu neigti kitų laisvę. Absoliučios laivės savineiga žinoma jau antikoje: jei viskas leidžiama, tai leidžiama ir neigti (riboti) laisvę, vadinasi, – ne viskas leidžiama.

Klausytis V. Zelenskio laisvės kalbos minėti austrų parlamentarai paliko salėje savo „popierinius atstovus“ – lenteles su užrašais „Vieta taikai“ ir „Vieta neutralitetui“. Tuo jie prisipažino, kad jiems nepažini ne tik laisvė, bet ir taika, neutralumas.. Mat taika jiems – tai sutartis be laisvės, be teisės ir  teisingumo, tai vergiškas nusilenkimas stipriojo valiai, taika – tai jėgos kulto tarptautiniuose  santykiuose įtvirtinimas, tai silpnesniojo teisės į laisvę paneigimas, tai viešas atsisakymas nuo teisės viršenybės ir nuo teisinės valstybės jėgos kulto viršenybės naudai.

Tai galiausiai viešas atsisakymas ir nuo Vakarų deklaruojamų pagrindinių vertybių, kurių centre – laisvė visiems (bendra vertybė). Išeitų, jog  dalis Austrijos parlamentarų „pavargo“ nuo Vakarų pasaulio, kaip galbūt nuo tradicinio ir dėl to neva pasenusio. Jie veržiasi tapti dalimi „modernaus“ Putino „rusų pasaulio“, kuriam laisvė – stipriojo teisė…

Jiems „taika“ – tai raginimas ukrainiečiams vardan taikos atsisakyti laisvės, kapituliuoti, nusilenkti agresoriui, laisvę iškeisti į vergiją. Tokią „taiką“ propaguojanti Austrijos laisvės partija būtų sąžiningesnė, jei atitinkamai pakoreguoti ir savo pavadinimą į „Laisvės mums ir nelaisvės jums partiją“. Panašią prasmę jie nori suteikti ir neutralumui. Jiems, matyt, per sunku suvokti, jog neutralumas laisvę ginančiųjų atžvilgiu, tai pasyvi laisvės išdavystės forma, tai netiesioginis agresoriaus skatinimas, jam talkinimas palengvinant agresoriui pavergti laisvę ginančiuosius ir įsigalėti jėgos kultui  tarptautiniuose  santykiuose.

„Neutralai“ visada yra karų ir agresijos faktiniai rėmėjai ir skatintojai, nes, galbūt paveikti budizmo ideologijos, ragina nesipriešinti agresijai (blogiui), neremti agresijai besipriešinančiųjų ir taip silpnina civilizuotą pasaulį, kuris siekia gyventi pagal aiškiai deklaruojamą teisės viršenybę, kaip žmoniškumo esmę. Priešingu atveju laukia pasirinkimas gyventi pagal žvėrių tvarką, kur agresija ir jėgos kultas – natūrali gamtos tvarka. XXI  amžiaus žmonija galbūt pavargo nuo civilizacijos ir žmoniškumo, jei atsiranda vis daugiau norinčių gyventi ne pagal  civilizacijos, o gamtos tvarką. Šį „nuovargį“ pirmiausia demonstruoja  neutralai.

Tai ženklas, koks gali būti  žemas  slenkstis atskirų žmonių sąmonėje tarp to, ką jie skelbia ir ką praktiškai išpažįsta. Tai žinant, mūsų atveju tikriausiai nebūtų didelė klaida įtarti, kad Austrijos laisvės partija, atsisakiusi klausytis laisvę branginančios ir ją ginančios tautos prezidento, išėjo iš salės, kad galėtų pasiklausyti galbūt jai patrauklesnės V. Putino kalbos: „laisvė mums ir  nelaisvė jums“, kur jau norima gyventi pagal girių gyventojų tvarką.

2023 03 06

A. Vaišvila