Adv. Jonas Ivoška. Partija, klanas ar totalitarinė sekta?

Pastaruoju laikotarpiu atskleistas politinės korupcijos atvejis, su kuriuo siejama TS-LKD narė Monika Navickienė, atkreipė dėmesį į „konservatoriais“ vadinamos interesų grupės veiklos būdus.

Ingridos Šimonytės viešas bandymas atsieti M. Navickienę nuo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinių pagrindų be tam būtinų teisinių procedūrų verčia pasigilinti į taip vadinamų „konservatorių“ organizacinius pagrindus.

Kas tie „konservatoriai“ – politinė partija, klanas ar totalitarinė sekta?

Vien pavadinimas „Tėvynės sąjunga“ perša mintį, kad sugretinti prasmės požiūriu nesiderinantys žodžiai. Jeigu tėvynę mes suprantame kaip gimtąjį kraštą, o sąjungą – kaip asmenų susivienijimą, tai ar gali asmenų grupė sau prisijungti mūsų visų gimtąjį kraštą kaip savo grupės narį? Galėtų būti dalies ką nors išskirtinai bendro turinčių tėvynainių (tėvyniečių) sąjunga, bet ne subjektų sąjunga su objektu.

Politinė partija (lot. pars – dalis) – tai organizuota žmonių grupė, turinti bendrus politinius (šalies valdysenos) idealus ir siekianti tų idealų įgyvendinimo.

Pabandykime prisiminti, ar „konservatoriai“ kada nors teikė tobulesnės tautos savivaldos pasiūlymus?

Kiek prisimenu, paprastai, buvo veržiamasi prie viešųjų išteklių (biudžeto lėšų) tvarkymo ir, kaip liudija valstybingumo praktika, nesant atsakomybės, pašvaistyti bendruomenės gėrybes, nemažai jų daliai sukrentant į neviešinamų adresatų „kišenes“.

Klanas (angl. clan – giminė, dinastija) – tai tarpusavyje susijusių ir remiančių vienas kitą žmonių grupė, turinti bendrų (dažnai prislėptų ar slaptų) interesų.

Tenka pripažinti, kad „konservatoriams“ pagrindiniai klano apibūdinimo požymiai, atmetus išskirtinai giminystės ryšių sąsajas, tinka. Tačiau ši tariama partija turi nemažai totalitarinei sektai būdingų požymių:

a) „guruizmas“ (idėjinio vedlio sudievinimas),

b) įtakingų pozicijų svarbiose institucijose užėmimas,

c) savojo „guru“ vertybinių nuostatų primetimas iš viršaus,

d) žmonių gyvenimo vertinimas pagal „guruizmo“ instrukcijas.

Paminėti požymiai perša išvadą, jog TS-LKD nėra politinė partija, o klaninė sekta, kuri neturi jokių tautos tvarumo ir pažangos idealų, o veikianti kaip savanaudžių grupė, siekianti praturtėjimo ne savo narių gebėjimų rezultatyviu panaudojimu, o gudriai organizuotu bendruomeninių lėšų (valstybės biudžeto) „pataškymu“.

Pripažįstu, kad atitinkamas išvadas darau būdamas ne bešališkas. Tiesiog labiau nei klystančių ir dėl to atgailaujančių negaliu suprasti ir atjausti tų žmonių, kurie save laiko niekad neklystančiais, pačiais švariausiais, kai nuo jų iš toli sklinda žarnyno turinio kvapas.